Aštuonerius metus jis vadovavo Katalikų Bažnyčiai. Vyresnysis popiežius mirė sulaukęs 95 metų.
Benediktas XVI buvo 265-asis Katalikų Bažnyčios popiežius ir pirmasis vokietis nuo popiežiaus Viktoro II (1055-57 m.).
Prieš išrinkimą šventojo Petro įpėdiniu 1983-2005 m. jis ėjo vienas iš aukščiausių Vatikano pareigų – Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto pareigas.
Ilona Lewandowska: Savo laidose keliate Mikalojaus klausimą Vilniaus regione informacinio karo kontekste. Kodėl jus domina ši tema?
Tomaš Božerocki: Jau kelerius metus stebiu Kalėdų šventes Vilniaus regione ir turiu prisipažinti, kad mane stebina, kodėl mūsų regione Kalėdų Senelis eina su anūke. Snieguolė, Mikalojaus anūkė, kaip ją bevadintume, pasirodo daugelyje, drįsčiau sakyti, daugumoje kalėdinių vakarėlių Vilniuje. Ar tai yra lenkų katalikų tradicijos dalis? Ar vakarietiškos, komercializuotos šventojo Mikalojaus versijos dalis? Ne, tai rodo, kad Senelis Šaltis, kuris ateina kartu su Snieguole, vis dar gyvas mūsų sąmonėje. Nors sovietiniai laikai praėjo, akivaizdu, kad sovietinė propaganda vis dėlto sėkmingai formavo mūsų kalėdinius ritualus. Kodėl Vilniaus krašto lenkai, deklaruojantys prisirišimą prie katalikiškos tradicijos, taip prisirišo prie Senelio Šalčio? Verta priminti, kad tai pasaulietinis Kalėdų senelio atitikmuo, išpopuliarėjęs stalinizmo laikais Sovietų Sąjungoje. Jis turėjo pakeisti krikščioniškąją Kalėdų tradiciją. Naujųjų metų dieną jis ateidavo su savo anūke Snieguole įteikti vaikams dovanų. Stalinizmo laikais Senelis Šaltis, Snieguolė ir Naujieji metai (vaiko pavidalu) pasirodydavo tipiškose komunistinėse Kalėdų prakartėlėse ir vaidinimuose, kuriuose atlikdavo analogiškus Šventosios šeimos vaidmenis. Tai, kad mūsų kalėdiniuose spektakliuose rodomos snaigės, rodo, jog nesugebame išsilaisvinti nuo sovietinės kultūros ir jos simbolikos. O tai savo ruožtu turi labai rimtą reikšmę dabarčiai. Mūsų tradicijos, papročiai taip pat yra informacinio karo dalis. Per juos esame susiję su Vakarų kultūra, t. y. su lenkų, lietuvių, katalikų ar rusų pasaulėjauta. Šiandien negalima būti abejingam tokiems reiškiniams.
Ar yra kitų tokių reiškinių pavyzdžių?
Man, žinoma, ryškiausia yra vadinamoji Žmogaus diena, švenčiama vasario 23 d., arba Sovietų armijos diena. Kokia prasmė švęsti okupacinės kariuomenės dieną? Žinoma, jų nėra, ir, deja, tai vyksta ir mūsų mokyklose. Pradėjus dirbti mokytoju, man nutiko, kad šią dieną sulaukiau palinkėjimų. Tai rodo, kad dažnai nereflektuojame savo tradicijų. Jei norime prisiminti šią dieną, žinoma, tai galima daryti išmintingai, sąmoningai, nes juk labai daug vilniečių vis dar tarnavo toje sovietų armijoje. Tačiau ar tai yra priežastis švęsti? verčiau apmąstyti mūsų istoriją. Kita tokia šventė, žinoma, yra gegužės 9 d. Ir šiuo atveju švęsdami apibrėžiame, su kuria pasaulio dalimi norime tapatintis.
Jūs dalyvaujate istorinėje atmintyje kaip tyrinėtojas. Ar yra kokių nors tyrimų šia tema, kuriuos verta perskaityti?
Man įdomiausi yra Geerto Hofstede’s atlikti tyrimai. Savo darbuose jis nagrinėja tokius reiškinius kaip pati kultūra, vertybės, normos, simboliai, nacionalinė kultūra, kokios yra praktinės kultūrinių skirtumų pasekmės ir kaip jas įveikti. Remdamasis labai išsamiais tyrimais, jis įrodo, kad kultūra, tradicijos formuoja mūsų tikrovės suvokimą, galima sakyti, programuoja mūsų smegenis. Mūsų tradicijos, tai, kaip švenčiame, yra mūsų tapatybės dalis. Tai, kokias šventes švenčiame, parodo, kas esame. Šiuo aspektu „Snaigė” tampa informacinio karo dalimi, nes parodo skirtumus tarp Rytų ir Vakarų, kuria ryšį su rusų kultūra, kurios dalis ji yra, ir kartu verčia mus jaustis nutolusiais nuo Vakarų kultūros. Kalėdų eglutės vakarėlius paprastai rengia vietinės kultūros organizacijos. Manau, kad galime tikėtis, jog jie tai geriau supras ir ne tik nereflektuotai pakartos modelius.
JŠ pagal www.kurierwilenski.lt
Nors amerikiečiams apribojimai ir lokautai liko tik nemalonus prisiminimas, pasienio valstijų valdžios institucijos ragino juos palikti, nes baiminosi, kad dėl užsieniečių antplūdžio vėl susidurtų su bejėgiškumo situacija.
Teismas nusprendė palikti galioti galiojančius teisės aktus, vadinamus 42-uoju įstatymu, kol bus išnagrinėta byla, kurią iškėlė 19 valstijų respublikonų valdžios institucijos, prieštaraujančios apribojimų panaikinimui.
Prezidento Donaldo Trumpo administracija, reaguodama į pandemiją, priėmė XIX a. teisės aktais pagrįstą įstatymą, pagal kurį beveik neįmanoma pateikti prieglobsčio prašymų teisėtai kertant sieną, o sulaikyti migrantai gali būti nedelsiant grąžinami į Meksiką.
Ieškinį pateikusios valstybės teigė, kad panaikinus apribojimus joms tektų patirti išlaidų, susijusių su migrantų krizės gilinimu. Joe Bideno administracija, kuri iš pradžių palaikė taisykles, bet planavo grįžti prie ankstesnių taisyklių, pareiškė, kad pripažins teismo sprendimą, nors vis dar ruošiasi keisti taisykles.
„42-asis įstatymas yra visuomenės sveikatos, o ne imigracijos apsaugos priemonė, todėl neturėtų būti pratęstas neribotam laikui”, – rašė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre. Taip ji paragino Kongresą imtis visapusiškos imigracijos teisės reformos.
Anksčiau du žemesnės instancijos federaliniai teismai priėmė prieštaringus sprendimus dėl šių taisyklių: viename iš jų teigiama, kad taisyklės nuo pat pradžių buvo neteisėtos, o kitame – kad jos gali būti taikomos neribotą laiką.
Tuo pat metu federalinės administracijos atstovė Elizabeth Prologer teisme pripažino, kad panaikinus apribojimus gali laikinai padidėti migrantų srautas.
Laukdami sprendimo šiuo klausimu prie JAV sienos susirinko daugiau kaip 20 000 migrantų. Tuo pat metu Teksaso gubernatorius Gregas Abbotas į pasienį pasiuntė Nacionalinės gvardijos karius ir įsakė pastatyti papildomų skustuvo vielos užtvarų. Vietoj to nelegalūs atvykėliai reguliariai siunčiami atgal į šiaurę, kad toliau nuo sienos esančių regionų gyventojai suprastų, su kokia didele problema susiduria Teksasas.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Praėjus mažiau nei metams po žiauraus išsiuntimo iš Australijos, serbų maestro vėl grįžo kovoti dėl pergalės turnyre.
Sausio 16 d. antrajame pagal dydį šalies mieste Melburne prasideda „Australian Open” turnyras „Grand Slam” serijos varžybos. N. Džokovičius šiame turnyre dalyvaus 18-ąjį kartą ir į aikštę žengs kovoti dėl 10-ojo titulo. Šį pirmąjį iš keturių per metus vykstančių didžiųjų teniso turnyrų serbas laimėjo devynis kartus: 2008, 2011, 2012, 2013, 2015, 2016, 2020 ir 2021 m.
N. Džokovičius, kuris šiuo metu pasaulio teniso reitinge užima 5-ąją vietą, negalėjo papildyti savo pergalių serijos prieš metus pasiektu triumfu. Jis buvo diskvalifikuotas iš turnyro po to, kai Australijos valdžios institucijos du kartus atšaukė jo įvažiavimo vizą. Represijos prieš garsųjį sportininką buvo taikomos dėl to, kad jis nepasiskiepijo nuo koronaviruso.
Iš pradžių N. Džokovičius jau paraiškos teikimo etape buvo informuotas, kad jis negalės atvykti į šalį, tačiau lapkričio mėn. sanitarijos institucijos pripažino, kad tenisininkas yra atleistas nuo skiepų reikalavimo, ir leido jam atvykti į Australiją. Nemaloni staigmena žaidėjo laukė atvykus į šalį – pasienio tarnybos atšaukė jo vizą, užginčijo leidimą įvažiuoti ir čempionas buvo deportuotas.
Kelias dienas praleidęs areštinėje, pirmosios instancijos teismas priėmė N. Džokovičiui palankų sprendimą ir paleido žaidėją į laisvę, leisdamas jam pradėti ruoštis turnyrui. Tačiau byla buvo apskųsta federaliniam teismui ir įsikišo imigracijos ministras, kuris vėl panaikino tenisininko vizą. Galiausiai N. Džokovičiui teko skristi namo, švenčiant taškų, kuriuos jis galėjo pelnyti už dalyvavimą turnyre, skonį.
Šių metų COVID apribojimai Australijos gyventojams ir žaidėjams – tik juodas prisiminimas, todėl atrodo, kad serbas galės varžytis dėl kito titulo be apribojimų. Viltis, kad sporto gerbėjai jį šiltai sutiks, be kita ko, išreiškė ir „Grand Slam” renginio direktorius Craigas Tiley.
Prieš pradėdamas „Australian Open” turnyrą N. Džokovičius taip pat išbandys jėgas kiek žemesnio rango turnyre Adelaidėje. Būtent ten šiuo metu yra žaidėjo buvimo vieta.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Šis ypatingas populiariausias Lietuvoje katalikiškas kalendorius! Jame Jūsų laukia:
– visos svarbiausios liturginių metų datos;
– vilties įkvepianti palaimintojo kankinio Teofilio Matulionio gyvenimo istorija;
– Dievo ir žmogaus darbais išgražintos mūsų nuostabios tėvynės Lietuvos gamtos, miestų ir bažnyčių vaizdai.
Per 2023-iuosius metus ženkite Marijos globoje ir su tikrąja Viltimi!
Pirma, tai liturginis kalendorius, kuriame rasite visas svarbiausias metų šventes, minėtinas dienas ir atlaidus, išskirtinį dėmesį skiriant Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir su Ja susijusioms datoms.
Antra, kiekvienais metais kalendorius išsamiai, bet paprastai pristato ypatingo žmogaus gyvenimą ir darbus, kuriuose ir šiandien galime rasti pavyzdį ir įkvėpimą. Šių metų kalendorius kviečia per visus 2023-iuosius metus žengti kartu su palaimintuoju arkivyskupu Teofiliu Matulioniu ir jo gyvenimo perteikta vilties žinia.
Trečia, kalendorių puošia mūsų Tėvynės Lietuvos vaizdai, primenantys Dievo sukurto pasaulio grožį ir meilę savo šaliai, jos gamtai, istorijos ir žmonių kūriniams. Į kalendorių lygiomis dalimis sudėti Lietuvos gamtos vaizdai, miestų panoramos ir bažnyčios – krikščioniškos Lietuvos atspindžiai.
2023 metų kalendorius skelbia vilties žinią nuo karo, ekonominės krizės nuojautų ir įtampų pavargusiai Lietuvai. Kaip minėta, vilties žinią palydi istorija žmogaus, savo pavyzdžiu geriausiai liudijusio, kad gyvenimas negali nustoti vilties, o Dievo apvaizda stebi ir saugo kiekviename žingsnyje, nuolat primindama, kad gyvenimo pasirinkimuose renkantis gėrį kiekvieno iš mūsų laukia nuostabiausias atpildas.
Šis žmogus – palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis, daugybę metų praleidęs lagerių varguose, tačiau niekada nepalūžęs ir nedvejodamas rinkęsis tiesos ir doros kelią. Prieš penketą metų Lietuva šventė jo paskelbimą palaimintuoju ir geriau pažino šio žmogaus istoriją. Kartu su šiuo kalendoriumi norime Teofiliaus Matulionio gyvenimo liudijimą atnešti ir į Jūsų namus. Testiprina jis Jūsų kasdienius darbus.
Esame tikri, kad šis kalendorius – puiki dovana Jūsų artimiesiems ir draugams, radusiems ar ieškantiems tikėjimo. Tai vienu metu namų puošmena ir praktiškas įrankis, naudingas kiekvieno kasdienybėje. Galiausiai tai priminimas, kad kiekvieną dieną mus lydi Viešpaties ir Marijos globa.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Tačiau net ir tada, ir dabar mums yra gelbėjimas. Šiandien mums gimė Kristus – mūsų Gelbėtojas, kuris praskaidrins “baisią mūsų tikrovės naktį”.
Turime prisiminti, kad “tikrovė”, kurioje dabar gyvename, yra tik dalinė. Amžinasis gyvenimas jį pranoksta neribotai ir absoliučiai, nors šiuo metu to nematome.
Linkime jums palaimingų Kalėdų, kad naujagimis Kristus būtų jūsų stiprybės ir ištvermės šaltinis, o Dievo Motina jus globotų!
Redakcija
Gerai žinoma, kad bet kokioje apklausoje laimi ne tas, kas dalyvauja, o tas, kas skaičiuoja balsus, kaip yra pasakęs nepamirštamasis Josifas Stalinas. Balsus, kaip visada, „skaičiavo” kairieji liberalai. Todėl prieš kelias dienas užblokuotos kairiųjų žurnalistų ir aktyvistų paskyros buvo atblokuotos.
Žinoma, žodį „suskaičiavo” rašau su kabutėmis. Kalbama ne apie techninį skaičiavimo metodą, dėl kurio šioje situacijoje sunku turėti kokių nors prieštaravimų.
Pirmiausia kalbama apie organizacijų ir žiniasklaidos galią, kuri iš karto sureagavo į Elono Musko veiksmus. Po tokios „artilerijos ugnies” iš galingiausių patrankų, t. y. Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos, nusilenkė net pasaulio milijardierius.
Visa tai liudija, kur iš tikrųjų yra dabartinių pasaulio galingųjų „galios centrai”. Milijardieriai yra tik marionetės jų rankose, o tų, kurie maištauja, pakanka įbauginti „viešąją nuomonę”.
Elonas Muskas pralaimėjo pirmąjį mūšį dėl „Twitter”, pamatysime, kaip tęsis karas. Ar įmanoma būti iš tiesų nepriklausomam ir kartu galingam? Liberalioji kairė negali sau to leisti, tam ir būtų jos mirtis.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Ji sužavėjo savo charakteriu, nes buvo tikra komanda, kurioje vienas už visus ir visi už vieną. Šį charakterį kūrė keli kroatų treneriai, pradedant „patrijarchu” Miroslavu Balzevičiumi, o komanda niekada nebuvo tik „komanda”, bet tikra šeima.
Tam lemiamos įtakos turėjo katalikiškas trenerių ir žaidėjų požiūris.
„Už viską, ką pasiekiau gyvenime ir per visą savo karjerą, esu dėkingas Dievui, todėl sunkiomis akimirkomis griebiasi rožinio, kurį visada nešiojasi su savimi, ir po to ateina pagerėjimas”, – sakė Kroatijos futbolo rinktinės treneris Zlatko Daličius.
Prieš rungtynes su Maroku dėl trečiosios vietos pasaulio futbolo čempionate Katare jis davė interviu Lotynų Amerikos katalikiškai naujienų agentūrai „ACI Prensa”, kuriame, be kita ko, kalbėjo apie tai, kad tikėjimas atlieka didelį vaidmenį jo gyvenime ir kad jis stengiasi juo auklėti savo vaikus, taip pat apie permainingą sportinę karjerą – nuo didžiulės šlovės iki nesėkmių.
Dar prieš Pasaulio futbolo čempionatą Kroatijos futbolo rinktinės kapitonas Luka Modričius paskelbė, kad neketina čempionato metu dėvėti vaivorykštės juostos, taip išreikšdamas paramą LGBT asmenims.
Kaip žinoma, kai kurios Europos nacionalinės komandos jau prisijungė prie kampanijos „One Love”, kurios tikslas – „remti įtrauktį ir smerkti diskriminaciją”. Kroatai kartu su keliomis kitomis nacionalinėmis komandomis atsisakė dalyvauti akcijoje. Tai oficialiai patvirtino Kroatijos futbolo asociacija.
Interviu ACI Prensa Daličius prisipažino, kad augo „katalikiškoje šeimoje, mama mane mokė tikėjimo ir vedė tikybos pamokas, o vaikystėje ir jaunystėje buvau mūsų parapijos bažnyčios ministrantas”. Jis pabrėžė, kad visą gyvenimą buvo tikintis žmogus ir šia dvasia auklėja savo vaikus.
Komandos kapitonas Luka Modričius taip pat viešai prisipažįsta Kristų. Internete galima rasti nuotraukų, kuriose jis dėvi marškinėlius su Mergelės Marijos atvaizdu, taip pat nuotraukų, darytų po bažnytinių iškilmių. Jau per turnyrą Katare žaidėjai, vadovaujami Modrićiaus, dalyvavo mišiose, kurios buvo švenčiamos prieš pat pergalingas rungtynes su Japonija.
Anglijos Londono „Chelsea” žaidėjas Mateo Kovačičius taip pat viešai liudijo savo tikėjimą. Futbolininkas sakė, kad didžiuojasi, jog yra tikintis žmogus. „Didžiuojamės, kad esame tikintieji, kad esame katalikai”, – sakė jis.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Taip pat 20 000 maltiečių pasirašė peticiją, reikalaujančią vyriausybės atmesti siūlomą abortų įteisinimą ir palaikyti alternatyvų projektą, parengtą aštuoniasdešimties medicinos, teisės ir etikos mokslininkų grupės.
Proteste prie šalies ministro pirmininko Roberto Abelos ofiso dalyvavo vyskupas, opozicijos lyderiai, buvusi Maltos prezidentė Marie Louise Coleiro Preca, buvęs Maltos deleguotas Europos Sveikatos reikalų komisaras Tonio Borg, kiti ryškūs visuomenės veikėjai ir medikai.
Dabartinis šalies prezidentas George`as Vella yra viešai pareiškęs, kad verčiau atsistatydins iš pareigų nei pasirašys abortų įteisinimą
„Siūlomas įstatymas Maltoje įteisintų abortus pagal pageidavimą. Jei jis bus priimtas, Malta iš vienintelės Europos šalies, kur gyvybė saugoma absoliučiai, taptų šalimi, kurioje abortai visiškai legalūs. Reikalaujame vyriausybės skubiai pakeisti įstatymo tekstą pagal medicinos, teisės ir etikos ekspertų grupės pateiktus siūlymus“, – sakė Dr. Miriam Sciberras, Life Network Foundation pirmininkė.
Dabartiniai Maltos įstatymai saugo gyvybę ir užtikrina visų medicininių paslaugų nėščiosioms suteikimą. To rezultatas – nė vienos su nėštumu susijusios motinos mirties per pastaruosius dešimt metų. Įstatymai saugo medikus, jeigu jie gelbsti motinos gyvybę ir tai baigiasi kūdikio mirtimi. Pasiūlytos pataisos leistų abortus nesant pavojaus motinos gyvybei ir atvertų duris abortams pagal pageidavimą, kaip išsamiai paaiškino Oksfordo mokslininkas dr. Calumas Milleris.
Prie Life Network Foundation paskelbto pasmerkimo vyriausybės projektui prisijungė 81 akademikas, 450 gydytojų, 44 institucijos, Maltos medikų asociacija ir Maltos psichiatrijos asociacija.Skyrėme laiko stebėdami, ar ir kaip šią išskirtinio masto demonstraciją nušvies Lietuvos žiniasklaida.
Tačiau nė viena sekuliari ar krikščioniška žiniasklaidos priemonė nė nepaminėjo šių protestų, nederančių su Lietuvoje skleidžiamu mitu, jog abortas – žmogaus teisė, o pritarimas abortams pagal pageidavimą – būtina buvimo europiečiais ir vakariečiais sąlyga. Kviečiame skleisti šią nutylėtą žinią.
Jonas Šaulys pagal www.kontrastas.lt
Po to, kai Elonas Muskas asmeniškai užblokavo kelių CNN, „Mashable”, „New York Times”, „Washington Post”, „Vox” ir buvusio MSNBC laidų vedėjo Keitho Olbermanno paskyras, Europos Sąjunga grasina „Twitter” sankcijomis valstybėse narėse.
Prieštaringai ne tik tarp eurokratų vertinama milijardieriaus nurodyta priežastis. Pagrindinės žiniasklaidos darbuotojai buvo įtariami pažeidę privačių duomenų skelbimo taisykles, nes atskleidė privataus lėktuvo, kuriuo keliavo E. Muskas, buvimo vietą.
Iki šiol ekscentriškasis „Tesla” ir „SpaceX” savininkas nustebino abi ideologinio ginčo puses, savo tviterio žinutėse siūlydamas, kad „”mentalinis virusas (ideologija) bus nugalėtas, arba niekas daugiau nebeturi reikšmės”, juokaudamas apie „”kovidianus”” arba nurodydamas, kad daktaras Anthony Fauci turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Šį kartą, kaip pabrėžia konservatyviosios pusės atstovai, būtent kairieji, gyvenantys savo visagalybe ir teisumu, pradėjo patirti tuos pačius apribojimus, kuriuos anksčiau naudojo prieš savo oponentus.
Pradžioje minėta pagrindinė žiniasklaida neigė, kad jos darbuotojai pasidalijo E. Musko buvimo vieta. Programinės įrangos, kuri buvo naudojama privačiam lėktuvui sekti, autorius Jackas Sweeney pasisakė šiuo klausimu, teigdamas, kad ji leido atlikti tokią operaciją.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová nedelsdama sureagavo į „Musk” sprendimą. „Neramu girdėti apie savavališką žurnalistų nušalinimą nuo darbo „Twitter” tinkle. ES Skaitmeninių paslaugų akte reikalaujama gerbti žiniasklaidos laisvę ir pagrindines teises. Tai patvirtina mūsų Žiniasklaidos laisvės įstatymas. Elonas Muskas turėtų tai žinoti. Yra keletas raudonų linijų. Netrukus bus taikomos sankcijos.” – ji rašė.
Keista, bet ta pati Europos Komisija neišreiškė „susirūpinimo”, kai ankstesnė „Twitter” valdyba, sudarydama korumpuotą sandorį su politikos formuotojais, masiškai blokavo konservatyvių žurnalistų ir kitų naudotojų, kurie dalijosi Bidenų šeimą kompromituojančia medžiaga, paskyras.
Kongreso narė Marjorie Taylor Greene, be kita ko, kalbėjo apie šį klausimą. „Tie patys spaudos politikos aktyvistai, kurie skundžiasi, kad buvo uždrausti dėl doxxing [dalijimosi privačiais duomenimis] ir grėsmės Elonui Muskui, anksčiau reikalavo uždrausti konservatyvius amerikiečius, prezidentą Trumpą ir mano asmeninę paskyrą. Jiems būtų naudinga nustoti būti politiniais aktyvistais ir tiesiog būti žurnalistais”, – rašė ji tviteryje.
Populiarus konservatyviųjų pažiūrų komentatorius Mattas Walshas, priešingai, pasirinko pašaipų toną ir parašė: „Šį rytą atsibudome į sugriautą šalį. Sukrėsti žvelgiame į nuolaužas. Mums skauda ir skauda širdį. Mes vis dar negalime suvokti, kokių baisybių buvome liudininkais praėjusią naktį. Keli liberalai buvo laikinai nušalinti nuo „Twitter”. Niekas nebebus taip, kaip anksčiau.”
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Masonų Laisvosios Minties Asociacijos kreipiasi į teismus ir Valstybės Tarybą dėl merų, kurie tęsia šią gražią Kalėdų tradiciją ( pvz., Beziers, Beaucaire miestų). Visi požymiai rodo, kad jų „ginkluotoji jėga” jau pereina prie „tiesioginių” veiksmų, kaip rodo Bas-Rhin departamente padegta prakartėlė.
Įrenginys buvo padegtas trijose vietose. Gruodžio 13 d., antradienį, tai įvyko Ilkirch-Graffenstadeno miestelyje, esančiame į pietus nuo Strasbūro. Pasak visuomeninio televizijos transliuotojo „France 3”, gaisras kilo apie 22.00 val. Laimei, ugniagesiai jį gana greitai suvaldė.
Į įvykio vietą atvykęs miesto meras Thibaud Philipps pranešė, kad iš trijų gaisro šaltinių vienas padegimas tiesiogiai susijęs su Kūdikėlio Jėzaus statula. Jis pridūrė, kad „taip pat buvo atakuojamos medinės figūrėlės” ir „sunaikinta tvora, už kurios stovi prakartėlė”.
Pirminiais duomenimis, neabejojama, kad tai buvo tikslingas padegimas. Miestelio meras pranešė, kad pateiks oficialų skundą dėl padegėjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Politikė socialiniame tinkle „Facebook” taip pat paskelbė suniokoto lopšelio nuotrauką ir parašė, kad šis padegimas yra „išpuolis prieš mūsų tradicijas ir vertybes”. Philipps taip pat pažadėjo padaryti viską, kad „būtų surastas šio bjauraus veiksmo vykdytojas”.
Savivaldybės tarnybos rūpinosi lopšelio-darželio atstatymu, kad Illkirch-Graffenstadeno gyventojai galėtų džiaugtis simboliniu Gerosios Naujienos atvaizdu.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Asociacija, kuri pasisako už galimybę padėti žmonėms, norintiems sutrumpinti savo gyvenimą, teigė, kad dabartinis įstatymas dėl teisės į eutanaziją riboja asmens apsisprendimo teisę.
Nyderlanduose savižudybė nėra laikoma nusikaltimu, tačiau už pagalbą ar priemonių suteikimą savižudybei jau baudžiama. Šios taisyklės išimtis yra eutanazija: gydytojas gali taikyti pagalbinę savižudybę, jei tai susiję su pacientu, kuris kenčia „nepakeliamai” ir dėl medicininių priežasčių neturi jokių perspektyvų pasveikti.
Iš teismo pranešimo žiniasklaidai matyti, kad ieškovas manė, jog galiojantis įstatymas pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnyje saugomą teisę į privataus gyvenimo gerbimą.
Teismas su tuo nesutiko ir nurodė, kad pagal EŽTK 2 straipsnį valstybė privalo saugoti teisę į gyvybę. „Tai reiškia, kad valstybė turi kiek įmanoma užkirsti kelią pažeidžiamiems asmenims nutraukti savo gyvenimą savo nuožiūra. Teismo nuomone, šiuo metu galiojančiais eutanaziją reglamentuojančiais teisės aktais valstybė tinkamai suderino įvairius interesus”, – rašoma pranešime.
Tuo tarpu Nyderlandų valdančiosios D66 partijos socialliberalai pateikė įstatymo projektą, pagal kurį vyresni nei 75 metų asmenys gali prašyti eutanazijos, net jei jiems nieko blogo nėra.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Prieš kurį laiką Elonas Muskas „Twitter” surengė apklausą, kurioje klausė, ar turi būti atskleisti bendrovės vidaus dokumentai, rodantys, kad ji vykdo cenzūrą prieš politinius oponentus ir „draudžia” paskyras, kurios laikomos netinkamomis. Didžioji dauguma naudotojų atsakė „taip”, todėl ekscentriškasis milijardierius nurodė savo komandai surinkti atitinkamus duomenis.
Susirašinėjimo ištraukas kartu su pasakojimu, kuriame paaiškinta, kas ir kaip (iš viso 33 temos), paskelbė vienas „Twitter” darbuotojas, o baigtu įrašu pasidalijo E. Muskas:
Kaip apibendrina Mattas Taibbi, prieš 2020 m. prezidento rinkimų kampaniją „Twitter” vadovai gaudavo elektroninius laiškus iš Demokratų partijos žmonių, kurie „pradėjo prašyti bendrovės manipuliuoti pareiškimais: iš pradžių šiek tiek, paskui dažniau, o galiausiai nuolat”.
„Iki 2020 m. prijungtų sprendimų priėmėjų prašymai ištrinti tviterio žinutes buvo įprastas dalykas. Vienas režisierius rašė kitam: Daugiau Bideno komandos pranešimų. Po to sekė atsakymas: Tai padaryta”, – praneša darbuotojas, kuriam Muskas pavedė paviešinti kompromituojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad jis darė įtaką rinkimų rezultatams cenzūruodamas nepatogų turinį.
Taip pat atskleista informacija, susijusi su „Twitter” vadovybės vykdomu vadinamojo „nešiojamojo kompiuterio iš pragaro” – Džo Baideno sūnaus Hunterio kompiuterio, kuriame atliekant aptarnavimą rasta medžiagos, liudijančios apie amoralų Bidenų klano gyvenimo būdą ir korupcinius ryšius, – slėpimu. Tuo metu „Twitter” nutildė „New York Times” paskelbtą straipsnį šia tema ir daugybę naudotojų, kurie norėjo, kad šis klausimas išvystų dienos šviesą, pranešimų.
Šiuo atveju platformos vadovybė elgėsi itin negailestingai. „Twitter” ėmėsi ypatingų priemonių, kad paslėptų šią istoriją, pašalino nuorodas ir paskelbė įspėjimus, kad ji gali būti pavojinga. Jie netgi užblokavo duomenų perdavimą privačiomis žinutėmis, naudodamiesi priemone, kuri anksčiau buvo skirta tik kraštutiniams atvejams, pavyzdžiui, vaikų pornografijai,” – jame rašoma. Kartu Elono Musko darbuotojas priduria, kad šiuo atveju vadovybė buvo santūresnė ir nebuvo rasta jokių įrodymų apie tiesioginį Demokratų partijos vadovybės nurodymą. Nepaisant to, sprendimas buvo priimtas vadovybės lygmeniu.
Taibbi atvirai prisipažįsta, kad bendrovėje „dirbo vienos politinės orientacijos žmonės”, kurie lengvai priimdavo bet kokius Demokratų partijos narių pranešimus ir vykdydavo nurodymus pašalinti medžiagą, liudijančią prieš ją.
Dar viena istorija, aprašyta pranešimų serijoje, yra prezidento D. Trumpo Baltųjų rūmų atstovės spaudai Kaleigh McEnany blokavimas, kurį vienas „Twitter” vadovų paaiškino kaip tariamą platformos taisyklių dėl „nulaužtos medžiagos” (kad ir ką tai reikštų) pažeidimą. Kaip aprašo Mattas Taibbi, apie šią storžievišką intrigą buvo komentarų pačioje komandoje, o vienas darbuotojas rašė: „Pasiteisinimas buvo įsilaužimas, tačiau per kelias valandas beveik visi suprato, kad tai bus nepadora. Tačiau niekas neturėjo drąsos jį pakeisti.”
JŠ pagal www.kontrastas.lt
„Pasirodo lietuviškas Platono dialogo „Politikas“ vertimas! Manau, kad politikos studijų lauke tai visgi yra nemažas įvykis. Nors Platono veikalų lietuviškai išleista jau daug, politinės filosofijos – mažai. Šis darbas užpildo spragą ir gal – nedrąsiai tikiuosi – prisidės prie Platono studijų politikos mokslų baruose“, – komentuoja leidėjas Vytautas Sinica.
„Platono vėlyvasis dialogas „Politikas“ atskleidžia skaitytojams ne tik Platono politinės minties raidą, lyginant su garsiuoju dialogu „Valstybė“, bet ir aptaria per visą žmonijos istoriją aktualumo neprarandančius klausimus. Kas yra politika? Kokio specifinio žinojimo ji reikalauja? Kas skiria politiką nuo visų kitų ir konkrečiai nuo „duodančių nurodymus“ menų? Kokios turi būti politinės valdžios galių ribos? Iš kur kyla valdžios autoritetas? Kodėl žmonės turėtų pasitikėti valdžia ir koks apskritai yra jos tikslas? Knygos pristatyme užduosime ne tik šiuos klausimus – patys paklausite to, kas rūpės labiausiai“, – rašoma kvietime.
Knygą iš senosios graikų kalbos išvertė kadaise ir Aristotelio „Politiką“ Lietuvos skaitytojams padovanojęs dr. Mindaugas Strockis, mokslinio konsultavimo ėmėsi prof. Tatjana Aleknienė, o įvadinį straipsnį parašė prof. Vytautas Radžvilas. Su visais jais kviečiame aptarti knygos tekstą ir kontekstą gruodžio 14 dieną, 18.30 val. VU Filosofijos fakulteto 301 auditorijoje!
Renginyje bus galima įsigyti Platono „Politiką“ leidėjo kainomis. Vertimą ir leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Popiežius rašė:
„Skelbiame, skelbiame ir apibrėžiame, kad doktrina, teigianti, jog Švenčiausioji Mergelė Marija nuo pat pirmosios savo prasidėjimo akimirkos – dėl ypatingos visagalio Dievo malonės ir privilegijos, dėl numatytų Jėzaus Kristaus, žmonių giminės Gelbėtojo, nuopelnų – buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės dėmių, yra Dievo apreikšta tiesa, todėl visi tikintieji turi ja tvirtai ir nedvejodami tikėti.”
Taip pat kas neigia šią tiesą, pats save pašalina iš Bažnyčios bendruomenės, tampa nukrypstančiuoju ir kaltu dėl erezijos.
Marija nuo pat savo prasidėjimo momento buvo apsaugota ne tik nuo bet kokios nuodėmės, kurią galėjo padaryti, bet ir nuo gimtosios nuodėmės, kurią mes visi paveldime. Tai įvyko, nors tuo metu ji dar nebuvo Dievo Motina. Tačiau Dievas dėl būsimo išganingojo Apreiškimo įvykio apsaugojo Mariją nuo nuodėmingumo.
Todėl Marija buvo pradėta pašvenčiamojoje malonėje, laisva nuo visų gimtosios nuodėmės padarinių (pvz., mirties – todėl Bažnyčioje švenčiame jos Ėmimo į dangų, o ne mirties šventę). Ši privilegija buvo ne tik negatyvaus pobūdžio – gimtosios nuodėmės nebuvimas, bet ir pozityvaus pobūdžio, pasireiškusi malonės pilnatve Marijos gyvenime.
Ar Švenčiausioji Mergelė Marija iš Dievo iš karto gavo aukščiausio laipsnio dorybes, ar ji turėjo jas įgyti dirbdama ir kovodama su savimi?
Tarp žmonių Švenčiausioji Mergelė Marija yra viena iš labiausiai Kūrėjo privilegijuotų būtybių, nes to reikalavo jos, kaip Dievo Sūnaus Motinos, išskirtinis orumas. Todėl jos niekada, net trumpiausią akimirką, nepalietė gimtosios nuodėmės dėmė.
Dievas papuošė jos sielą nepaprastu tyrumu ir nekaltumu, nepaprasta įvairių malonių gausa jau nuo pat jos prasidėjimo. Bet ar tai jau buvo aukščiausias laipsnis? O gal Marija su metais augo dorybėmis, nuopelnais ir šventumu per savo maldas, darbus ir kančias, kurių ėmėsi Dievo valia ir iš meilės Jam?
Taip, Marija nuolat augo šventume, kad kasdien būtų vis šventesnė ir malonesnė Dievo akyse. Tačiau jos augimas vyko šiek tiek kitaip nei pas mus. Marijai nereikėjo įgyti dorybių ir nuopelnų kovojant su pagundomis, kylančiomis dėl netvarkingų aistrų, tokių kaip puikybė, pyktis, netyrumas ir pan.
Būdama laisva nuo pirmapradės kaltės, ji taip pat buvo laisva nuo mumyse vyraujančios vidinės netvarkos, todėl nejautė vidinio polinkio į blogį. Kita vertus, ji nebuvo laisva nuo rūpesčių ir kančių. Ji jautė visas nemalonias ir sunkias pastangas, kurių reikėjo, kad dievobaimingai priimtų ir ištvertų kančias, jausmų numarinimą, kasdienio darbo sunkumus ir nepatogumus, o svarbiausia – laukė tų sielos kančių, kurias jai skyrė Dievas.
Malonės perteklius, kurį Marija gavo pradėdama, buvo tik pradinis taškas, o šventumo viršūnę ji pasiekė tik savo mirties akimirką; tai aukščiau už bet kokį žmogišką įvertinimą.
„Mąstykime apie nuolatinius nuopelnus už visus jos veiksmus; mąstykime apie tas ypač iškilmingas akimirkas, kai Švenčiausioji Trejybė tarsi užliejo Mergelės sielą; mąstykime apie jos pašventinimą paskutiniaisiais gyvenimo metais kasdiene Šventąja Komunija.
Prisiminkime dieviškuosius dėsnius, reglamentuojančius malonės didėjimą: kad jis priklauso nuo asmens orumo ir meilės intensyvumo; kad kuo didesni malonės turtai, tuo labiau ji didėja, ir pamatysime, kad ši malonė Marijoje didėjo taip, … kad ji panaši į neaprėpiamą jūrą.
Žymūs Bažnyčios daktarai sako, kad jei į vieną visumą surinktume visų šventųjų ir angelų malonę, Marijos malonė paskutinę jos gyvenimo akimirką, o gal net ir daug anksčiau, savo pilnatve pranoko visus dieviškojo dosnumo išliejimus visiems išrinktiesiems.”
Aleksandras Strelcovas
Šv. Mikalojus buvo vyskupas Miroje (dab. Turkijos pietinėje pakrantėje).
Pasak tradicijos, jis trims vieno neturtingo vyro dukterims, neturėjusioms kraičio ir norėjusioms ištekėti, visoms įteikė po auksinių pinigų kapšą. Štai kodėl ikonafografijoje jis vaizduojamas su trimis maišeliais auksinių pinigų arba trimis obuoliais rankoje, taip primenant jo dovanas trims varguolėms.
Tai šv. Mikalojus padarė naktį, slapta, kad nežinotų geradario vardo – ir todėl daug kur „Kalėdų senelis“ dovanas atneša naktį, niekam nematant ir padeda jas po Kalėdų eglute Kūčių naktį.
Nors ši diena Visuotinėje Bažnyčioje tėra III klasės, Prancūzijoje, Olandijoje ir Vokietijoje ji turi ypatinga statusą, kur šv. Mikalojus su mitra, skeptru ir, žinoma, pinigų maišu pasirodo ir džiugina visus aplinkinius.
Šv. Mikalojus taip pat yra antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas (II klasė) bei Kauno miesto globėjas.
JŠ pagal UzKatalikuTradicija
Dabar, kai uždarymas ir jo absurdiškumas pamažu tampa prisiminimu, tikintieji Apeninų pusiasalio bažnyčiose taip pat gali pamiršti ankstesnes taisykles… Tačiau ne visi.
Šie sprendimai buvo paskelbti Vyskupų konferencijos prezidiumo laiške Italijos vyskupams.
Be kita ko, rekomenduojama, kad į gripą panašiais simptomais sergantys ir dėl koronavirusinės infekcijos izoliuoti asmenys neturėtų dalyvauti šventėse.
Vis dar rekomenduojama dezinfekuoti rankas įeinant į maldos vietas. Tai turėtų daryti ir kunigai prieš teikdami Komunijos sakramentą. Tačiau nebėra reikalavimo laikytis atstumo tarp Mišių dalyvių. Jiems patariama dėvėti kaukes.
Episkopatas nurodė, kad vyskupai, esant ypatingoms situacijoms, gali imtis papildomų priemonių savo vyskupijose.
Pirmuosius apribojimus dėl pandemijos Italijos episkopatas įvedė 2020 m. kovo mėn. Rimčiausias žingsnis buvo mišių ir pamaldų su tikinčiaisiais visoje šalyje sustabdymas. Po dviejų mėnesių, gegužės 18 d., jos buvo atnaujintos, taikant griežtą kovos su pandemija režimą.
Toks dvasininkų valdžios požiūris sukėlė didžiulę priešpriešą tarp tikinčiųjų, kurie liko be galimybės arba su labai apsunkinta galimybe gauti Šventąją Komuniją ir kitus sakramentus.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Kunigas primena, kad žmogui reikia prasmės, vadinamųjų aukštesnių vertybių ir suvokimo, kad jis tarnauja kažkokiam gėriui. „Jei žmogus atmeta Dievą Kūrėją ir Gelbėtoją, kuris yra mūsų gyvenimo ir mirties Viešpats, atsiradusią tuštumą reikia kažkuo užpildyti. Kiek daug žmonių buvo priversti tikėti sovietiniu komunizmu – absurdų ir nusikaltimų pilna ideologija. Šiandien turime vadinamąjį kultūrinį marksizmą, kuris nekovoja prieš privačią nuosavybę, (…) bet nori visiškai perrašyti švietimą, kultūrą, filosofiją, religiją”, – aiškina jis.
Pasak dvasininko, „neomarksistinės revoliucijos smaigaliai” visų pirma yra ekologizmas ir genderizmas – LGBT ideologija.
„Kairiųjų liberaliųjų ideologijų šalininkams būdingas piktumas, fanatizmas ir agresija. Įvairių rūšių Dzeržinskių netrūksta, tik šiuolaikiniai Dzeržinskiai, priešingai nei jų sovietinis pavyzdys, atsisako fizinio smurto. Tačiau jie nevengia visų žodinio ir teisinio smurto formų. Nors jų lūpose skamba šūkiai apie demokratiją, toleranciją ir įvairovę, iš tikrųjų jie įnirtingai atmeta bet kokią nuomonę, kuri neatitinka jų religijos”, – pabrėžia savaitraščio „Idziemy” autorius.
„Reikia sutikti su Benedikto XVI diagnoze: Šiuolaikinė visuomenė yra arti to, kad suformuluotų antikrikščionišką tikėjimą, ir jei kas nors jam prieštaraus, bus nubaustas ekskomunika. Todėl baimė dėl šios dvasinės Antikristo jėgos yra suprantama”, – apibendrina kun. prof. Dariusz Kowalczykas.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Trečiadienio posėdyje vyriausybė turėjo patvirtinti projektą kaip karališkąjį dekretą. Vėliau dokumentą turėjo svarstyti ir ratifikuoti parlamentas. Likus kelioms valandoms iki susitikimo valdininkai atsisakė pirminio plano.
Ispanijos konstitucija leidžia priimti įstatymus ne parlamento lygmeniu, tačiau vykdomoji valdžia turi įgaliojimus priimti laikinus įstatymus tik esant „ypatingam ir neatidėliotinam poreikiui”.
Griežtą kritiką dėl įstatymo turinio išreiškė šeimą remiančios ir konservatyvios socialinės organizacijos. Madrido daugiavaikių šeimų asociacija savo išleistame manifeste pabrėžė, kad šeimos institutas yra svarbesnis už valstybę, kuri gali jį tik „saugoti ir skatinti”.
„Šie 16 šeimos tipų (…) yra šeimos situacijos, kurios jokiu būdu neatitinka šeimos apibrėžimo”, – pareiškime pabrėžė aktyvistai ir pridūrė, kad iš tikrųjų „šeima yra sudaryta iš vieno vyro ir vienos moters santuokinės sąjungos, kuri (…) užtikrina didžiausią stabilumą, būtiną vaikų gerovei”.
Vyriausybė siekia „sukurti groteskišką ir melagingą šeimos įvaizdį; teisės aktais siekiama iš naujo apibrėžti šeimą”, – tęsė devynių vaikų motina.
Kaip pabrėžė aktyvistas, visi žalingo dokumento priešininkai turi aiškiai protestuoti ir imtis reikiamų veiksmų kovai su šiuo įstatymu. – (…) Kad blogis triumfuotų, tereikia, kad geri žmonės pasyviai stovėtų ir nieko nedarytų”, – apibendrino Mendezas.
JŠ pagal www.kontrastas.lt
Tai viena iš pagrindinių išvadų, padarytų daktaro Michaelo J. New iš Amerikos katalikiškojo universiteto ir Charlotte Lozier instituto atliktoje analizėje. Tyrėjas atkreipė dėmesį į Teksaso valstijos gimstamumo duomenis, pagal kuriuos 2022 m. kovo-liepos mėn., palyginti su panašiais ankstesnių metų laikotarpiais, gimstamumas padidėjo daugiau nei 5 000 vaikų.
Teksaso širdies plakimo įstatymas įsigaliojo 2021 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu buvo daugybė bandymų jį sustabdyti teisminiu keliu, be abortus remiančių organizacijų, tai darė ir prezidento Joe Bideno administracija, Teisingumo departamentas. Tačiau visos šios iniciatyvos žlugo. Todėl Teksaso teisės aktas, kuris apsaugo kūdikius net nuo šeštos nėštumo savaitės, nes tuo metu jau galima aptikti širdies plakimą, tapo pirmuoju teisės aktu nuo 1973 m. Roe prieš Wade’ą, kuriuo veiksmingai ginama gyvybė, pradėta gerokai žemiau „gyvybingumo” ribos.
Dr. Michaelas J. New savo analizėje pažymi, kad praėjus keliems mėnesiams po „širdies plakimo įstatymo” priėmimo, Teksase atliktų abortų skaičius gerokai sumažėjo. Per penkis naujojo įstatymo galiojimo mėnesius vidutiniškai per mėnesį buvo atlikta 2760 negimusių vaikų abortų. Toks skirtumas grindžiamas palyginimu su ankstesniais penkiais mėnesiais (2021 m. balandžio-rugpjūčio mėn.), t. y. prieš įsigaliojant Teksaso širdies plakimo įstatymui. Tuo metu beveik 30 milijonų gyventojų turinčioje valstijoje per mėnesį buvo atliekama vidutiniškai beveik 5200 abortų.
Tačiau Amerikos katalikiškojo universiteto ir Charlotte Lozier instituto mokslininkė atkreipia dėmesį, kad toks palyginimas gali būti ne visai prasmingas, nes per pirmuosius tris mėnesius abortų atliekama kur kas daugiau nei per paskutinius tris metų mėnesius. Tai rodo Teksaso sveikatos paslaugų departamento duomenys.
Todėl, pasak analizės autoriaus, laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. sausio mėn. geriau lyginti su atitinkamu praeities laikotarpiu. Ir čia taip pat galima pastebėti aiškų nuosmukį. 2018/19 m., 2019/20 m. ir 2020 m. bei 2020/2021 m. rugsėjo-sausio mėn. laikotarpiu buvo atlikta apie 22 000 abortų. 2021/2022 m. Teksase buvo atimta šiek tiek daugiau nei 12 000 negimusių vaikų. Taigi, tai yra 10 000 mažiau nei ankstesniais metais.
Tačiau daktaras Michaelas J. New atkreipia dėmesį, kad šios statistikos tinkamumu galima suabejoti dėl to, kad nors Teksase abortų skaičius sumažėjo, kaimyninėse valstijose jis išaugo. Nepaisant to, šis padidėjimas neatsiliko nuo abortų mažėjimo tendencijos Vienišosios žvaigždės valstijoje. Todėl analizės autorius pateikia kitą statistiką, įrodančią vadinamąjį Teksaso širdies plakimo įstatymo poveikį – tai gimimų Teksase duomenų palyginimas.
Dr. Michaelas J. Newas, analizuodamas Teksaso širdies plakimo įstatymo poveikį gimstamumui, pradėjo 2022 m. kovo vidurį. Visa tai dėl to, kad, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, 83 proc. gyvų gimusių kūdikių gimsta 37-40 nėštumo savaitę.
Duomenys, gauti iš Teksaso sveikatos paslaugų departamento, rodo, kad 2022 m. kovo-liepos mėn. gimė vidutiniškai 5 000 kūdikių daugiau nei atitinkamais laikotarpiais 2019-2021 m. Absoliučiais skaičiais – per penkis analizuotus šių metų mėnesius gimė beveik 158 000 kūdikių, o trejų metų vidurkis buvo beveik 153 000. „Ši analizė rodo, kad beveik 50 proc. kūdikių, kuriems grėsė abortas ir kuriuos saugojo Teksaso širdies plakimo įstatymas, buvo pagimdyti iki termino greičiausiai dėl šio įstatymo priėmimo”, – daro išvadą daktaras Michaelas J. New. Kaip jis aiškina, net 3 proc. padidėjusio gimstamumo negalima visiškai paaiškinti vien tik gyventojų skaičiaus augimu, nelegalia imigracija ar nacionaline gimstamumo tendencija po vadinamosios COVID-19 pandemijos.
Dr. Michael J. New analizė yra viena iš pirmųjų apie valstijos įstatymą, kuriuo užtikrinama reikšminga negimusių kūdikių apsauga ir kuris buvo priimtas po Roe v. Wade bylos. 2022 m. birželio mėn. Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą byloje Dobbs v. Jackson Women’s Health Organisation, kuriuo panaikino sprendimą byloje Roe v. Wade ir leido valstijoms priimti negimusių kūdikių apsaugos įstatymus. Šiuo metu 13 valstijų galioja įstatymai, kuriais saugoma gyvybė, užsimezgusi per visus devynis nėštumo mėnesius. Panašus kataliko gubernatoriaus Grego Abbotto pasirašytas įstatymas įsigaliojo ir Teksase, kur už negimusio kūdikio nužudymą gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
JŠ pagal www.kontrastas.lt