web analytics
Categories
ANTIGENDERIZMAS KONTRREVOLIUCIJA REMK KATALIKIŠKĄ LIETUVĄ!

STOP LGBT! Maldos, atsilyginimo ir protesto akcija Birželio 6 d. Vilniuje!

Kviečiame Jus prisidėti prie „Maldos, atsilyginimo ir protesto akcijos“, suderinta su Vilniaus savivaldybės valdžia. Akcijos pradžia: Birželio 6 d., 13.00 val. Odminių skvere, Vilniuje

Gerbiami draugai, rėmėjai ir bendraminčiai,

šiuo metu Lietuva stovi prieš svarbų iššūkį.

Birželio 6 dieną Vilniuje, Gedimino prospektu, vėl vyks vadinamosios „Eitynės už lygybę“ – didžiausias LGBT+ paradą Lietuvoje, kurį organizuoja Lietuvos gėjų lyga ir tarptautiniai partneriai.

Šios eitynės nėra jokios „tolerancijos“ šventė. Jos aktyviai skleidžia ideologiją, kuri kenkia tradicinėms šeimos vertybėms, natūraliai vaikų raidai ir Lietuvos tautinei bei kultūrinei tapatybei. Vaikams ir jaunimui bandoma primesti lyties „sklandymo“ idėjas, o tradicinė šeima bei motinystė ir tėvystė dažnai vaizduojamos kaip atgyvenęs ar net žalingas modelis.

Mes tikime, kad Lietuva turi likti šalis, kurioje:

•Vaikai auginami tėvo ir motinos meilėje,

•Šeima suprantama kaip vyro ir moters sąjunga,

•Tautos moralinis ir demografinis stuburas nėra griaunamas svetimų ideologijų.

Todėl kviečiame Jus prisidėti prie „Maldos, atsilyginimo ir protesto akcijos“, suderinta su Vilniaus savivaldybės valdžia.

Akcijos pradžia: Birželio 6 d., 13.00 val. Odminių skvere, Vilniuje

Content Library Image

Mūsų tikslas – parodyti, kad didelė dalis Lietuvos visuomenės nesutinka su agresyvia gender ir LGBT+ agenda, kuri brukama per gatves, mokyklas ir žiniasklaidą.

ㅤJūsų parama padės mums:

  • Organizuotai ir saugiai surengti protesto akciją birželio 6 d.,
  • Paruošti transparantus, vėliavas ir informacinius leidinius,
  • Užtikrinti garso techniką, teisinę apsaugą,
  • Platinant poziciją žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

ㅤKiekviena auka – net ir mažiausia – yra svarbi. Tai ne tik pinigai, bet ir Jūsų aiškus balsas už tradicines vertybes, už Lietuvos ateitį ir už mūsų vaikų normalią vaikystę.

ㅤKaip prisidėti:

 VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas – įmonės kodas 126324423

banko sąskaita: LT32 7300 0101 5411 7736

Lietuva dar gali apsiginti. Bet tik tada, kai geri žmonės nebežiūri tylėdami.

Ačiū Jums iš visos širdies už drąsą ir paramą ir ištikimybę!

Aleksandras Stralcou
VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas

PASPAUSK PAVEIKSLĖLĮ IR BALSUOK ČIA!

!STOP LGBT!

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA KONTRREVOLIUCIJA REMK KATALIKIŠKĄ LIETUVĄ!

STOP LGBT! Maldos, atsilyginimo ir protesto akcija Birželio 6 d. Vilniuje!

Kviečiame Jus prisidėti prie „Maldos, atsilyginimo ir protesto akcijos“, suderinta su Vilniaus savivaldybės valdžia. Akcijos pradžia: Birželio 6 d., 13.00 val. Odminių skvere, Vilniuje

Gerbiami draugai, rėmėjai ir bendraminčiai,

šiuo metu Lietuva stovi prieš svarbų iššūkį.

Birželio 6 dieną Vilniuje, Gedimino prospektu, vėl vyks vadinamosios „Eitynės už lygybę“ – didžiausias LGBT+ paradą Lietuvoje, kurį organizuoja Lietuvos gėjų lyga ir tarptautiniai partneriai.

Šios eitynės nėra jokios „tolerancijos“ šventė. Jos aktyviai skleidžia ideologiją, kuri kenkia tradicinėms šeimos vertybėms, natūraliai vaikų raidai ir Lietuvos tautinei bei kultūrinei tapatybei. Vaikams ir jaunimui bandoma primesti lyties „sklandymo“ idėjas, o tradicinė šeima bei motinystė ir tėvystė dažnai vaizduojamos kaip atgyvenęs ar net žalingas modelis.

Mes tikime, kad Lietuva turi likti šalis, kurioje:

•Vaikai auginami tėvo ir motinos meilėje,

•Šeima suprantama kaip vyro ir moters sąjunga,

•Tautos moralinis ir demografinis stuburas nėra griaunamas svetimų ideologijų.

Todėl kviečiame Jus prisidėti prie „Maldos, atsilyginimo ir protesto akcijos“, suderinta su Vilniaus savivaldybės valdžia.

Akcijos pradžia: Birželio 6 d., 13.00 val. Odminių skvere, Vilniuje

Content Library Image

Mūsų tikslas – parodyti, kad didelė dalis Lietuvos visuomenės nesutinka su agresyvia gender ir LGBT+ agenda, kuri brukama per gatves, mokyklas ir žiniasklaidą.

ㅤJūsų parama padės mums:

  • Organizuotai ir saugiai surengti protesto akciją birželio 6 d.,
  • Paruošti transparantus, vėliavas ir informacinius leidinius,
  • Užtikrinti garso techniką, teisinę apsaugą,
  • Platinant poziciją žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose.

ㅤKiekviena auka – net ir mažiausia – yra svarbi. Tai ne tik pinigai, bet ir Jūsų aiškus balsas už tradicines vertybes, už Lietuvos ateitį ir už mūsų vaikų normalią vaikystę.

ㅤKaip prisidėti:

 VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas – įmonės kodas 126324423

banko sąskaita: LT32 7300 0101 5411 7736

Lietuva dar gali apsiginti. Bet tik tada, kai geri žmonės nebežiūri tylėdami.

Ačiū Jums iš visos širdies už drąsą ir paramą ir ištikimybę!

Aleksandras Stralcou
VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas

PASPAUSK PAVEIKSLĖLĮ IR BALSUOK ČIA!

!STOP LGBT!

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA NUOMONĖS

Kristus prisikėlė! Ir Šventoji Lietuva prisikels!

Kristaus prisikėlimas suteikia nepaprastos stiprybės ir vilties, kad viskas galiausiai baigsis gerai. Todėl Prisikėlimo laikotarpiu verta realistiškai pasvajoti, kokia turėtų būti naujoji prisikėlusi Šventoji Lietuva.

Fatimos apsireiškimuose Dievo Motina sakė, kad „galiausiai Rusija atsivers ir pasauliui bus suteiktas taikos laikotarpis“. Šį taikos laikotarpį galėsime vadinti „Naujaisiais Viduramžiais“. Viduramžiais ta prasme, kad jame bus laikomasi katalikų religijos įstatymų. Naujaisiais ta prasme, kad ir šie katalikų religijos dėsniai bei visas žmonių sielų nusiteikimas šiuo laikotarpiu bus daug tobulesnis ir karščiau praktikuojantis savo tikėjimą nei senaisiais viduramžiais. Kitaip tariant, Naujaisiais Viduramžiais bus daugiau šventumo negu senaisiais.

Kokia turėtų būti naujoji Šventoji Lietuva? Pagal pavadinimą ji turėtų būti tikrai šventa. Tai nereiškia, kad joje gyvens vien šventieji. Akivaizdu, kad nuodėmė nuo žemės paviršiaus visiškai neišnyks. Tačiau jos atsiradimas ir veikimas bus toks ribotas, kad ji nebus vieša.

Tai reiškia, kad naujojoje Šventojoje Lietuvoje nebus tokių apgailėtinų dalykų, kokius šiandien matome mūsų Tėvynėje. Nebus teisiškai sankcionuotų abortų, nebus gėjų paradų, nebus civilinės partnerystės, nebus iškrypimus skleidžiančių „ugdymo“ programų, valdžioje nebus liberalių partijų, o pats liberalizmas bus pasmerktas kartu su kitomis „Renesanso“ ideologijomis – fašizmu ir komunizmu.

Naujojoje Šventojoje Lietuvoje bus asmens laisvė ir pagarba privačiai nuosavybei, nebus vykdomos ekspropriacijos. Klestės prekyba ir verslumas. Žinoma, tai visiškai nepanaikins skurdo, nes gyvenimas žemėje vis dėlto nėra rojus. Rūpintis vargšais ir ligoniais padės vienuolynai, kurie bus dosniai remiami aukomis.

Daugelis pasakys, kad aprašytas paveikslas neįmanomas, nes tai idealus paveikslas. Galbūt jis ir idealus, tačiau svarbiausia yra teisinga gėrybių ir vertybių hierarchija, leidžianti visuomenei funkcionuoti geriausiai. Nes viską pas Dievą gali!

Kodėl esame neturtingi? Todėl, kad darome nuodėmes, kurios šaukiasi dangaus keršto! Tokios nuodėmės, be kita ko, yra abortai (nekaltųjų žudymas) ir sodomija. Šias nuodėmes darome todėl, kad turime neteisingą vertybių hierarchiją. Savo žmogiškąją valią ir materialines gėrybes vertiname labiau nei katalikų tikėjimą. Be valstybinės katalikų religijos nebus ilgalaikės tvarios gerovės be karų! Pirmiausia Dievas, paskui žmogus, pirmiausia įsakymai, paskui gerovė!

Už savo nuodėmes, įskaitant ir tas, kurias viešai daro mūsų tautiečiai, turime viešai atgailauti. Už nuodėmes būtina atpirkimo bausmė.

Todėl, kad ši naujoji Šventoji Lietuva prisikeltų, reikia daug nuveikti. Tačiau gerasis Viešpats Dievas mums šias dovanas suteiks tik tada, jei matys, kad mes bent truputį stengiamės siekti geresnio.

Kristus prisikėlė! Jis tikrai prisikėlė! Ir Jis prikels Šventąją Lietuvą!

Aleksandras Stralcou

Categories
BAŽNYČIA FATIMA KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Velykos 2026: ar nusipelnėme bausmės? Dabar esame daug blogesnėje padėtyje nei 1944 metais. Į ką reikia dėti viltį?

Ramybė per šventes dar nereiškia, kad audra mūsų aplenks. Autorius kelia nepatogius klausimus apie asmenines ir visuomenines nuodėmes, apie realią karo grėsmę ir apie tai, ar dronų bei „mirties zonų“ epochoje Lietuva apskritai turi žmogiškų galimybių apsiginti. Atsakymas veda prie radikalios, bet paprastos išvados: jei yra išsigelbėjimas, tai tik per nuoširdų atsivertimą ir sugrįžimą po Marijos globos skraiste – nes Lietuva yra Jos žemė.

Gana ramiai sulaukėme dar vienų 2026 m. Velykų. Dėkokime už tai gerajam Dievui! Argi Lietuva nenusipelnė Dievo bausmės? Argi mes patys nenusipelnėme Dievo bausmės? Tiek daug asmeninių ir visuomeninių nuodėmių slegia mūsų sąžinę, mūsų tautiečių sąžinę. Be abejonės, baisiausios yra abortai ir genderizmo ideologijos skatinimas. Tai nuodėmės, kurios, pagal tradicinį Bažnyčios katekizmą, apie kurį, atrodo, pamiršo mūsų šiuolaikiniai ganytojai, šaukiasi Dangaus keršto: sąmoningas nekalto žmogaus nužudymas ir sodomijos nuodėmė.

Argi tuomet mums gresiantis karas nebūtų mūsų pačių nusipelnęs? O jei jis prasidėtų, ar sveiko proto žmogus galėtų tvirtai teigti, kad Lietuva apsigintų? Ar besivystanti vokiečių brigada yra pakankama mūsų sąjungininkų parama? Ar, susidūrus su nauju mūšio lauku su „mirties zonomis“, stebimomis dronų, yra bent kokia viltis partizaniniam karui? Manau, kad dabar esame daug blogesnėje padėtyje nei 1944 metais. Potencialus priešas, turintis dirbtinio intelekto valdomų „dronų debesis“, partizanams nepaliks jokių šansų.

Argi nėra išsigelbėjimo? Žmogiškai mąstant – nėra. Bet jei mąstyti Dievo akimis, tai visada yra. Ir tai yra visiškai realistiška mintis. Lietuva negali apsiginti pasikliaudama žmogiškosiomis jėgomis. Bet ji gali apsiginti, jei to bus Dievo valia. Ši išeitis – tai nuoširdus puolimas prie Švenčiausiosios Mergelės Marijos kojų, juk Lietuva – tai Marijos žemė! Galiausiai reikia į tai pažvelgti rimtai. Galiausiai reikia imtis šio dvasinio pastangų, kurios nėra neįmanomos. Juk nie prarasime dėl to nieko. Žmogiškai mes vis tiek neturime šansų. O su Dievu galime viską! O prieigą prie Jo Širdies turime per Mariją ir Jos Širdį.

Aleksandras Stralcou

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA NUOMONĖS

Šiais tamsiais ir liūdnais laikais ištvermingai puoselėkime viltį – Plinio Correa de Oliveira

Šiais tamsiais ir liūdnais laikais ištvermingai puoselėkime viltį. Tačiau, norėdami viską atnaujinti Kristaus Karalystėje, savo viltį dėkime ne į kokį nors žmogų, jėgą ar ideologinę srovę, bet į Dievo Apvaizdą, kuri, jei reikia, gali vėl priversti jūrą suskilti, perkelti kalnus ir priversti sudrebėti visą žemę, kad išsipildytų dieviškasis pažadas: „Pragaro vartai Jos nenugalės!“

Prisikėlimas yra amžinas ir galutinis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus triumfas, visiškas priešininkų pralaimėjimas ir aukščiausias mūsų tikėjimo argumentas. Šventasis Paulius sakė, kad jei Kristus nebūtų prisikėlęs, mūsų tikėjimas būtų tuščias. Visas mūsų tikėjimo statinys remiasi ant antgamtinio Prisikėlimo pamato. Taigi apmąstykime šią didžiąją temą.

Kristus nebuvo prikeltas. Kristus prisikėlė. Lozorius buvo prikeltas – tai kažkas kitas, šiuo atveju Viešpats Jėzus, jį vėl pašaukė į gyvenimą. Kalbant apie dieviškąjį Atpirkėją, Jo niekas neprikėlė. Jis prisikėlė pats, Jam nereikėjo, kad kas nors Jį prikeltų naujam gyvenimui. Jis susigrąžino savo gyvybę, kai pats to norėjo.

Visa, kas pasakyta apie Viešpatį Jėzų, galima analogiškai pritaikyti ir Šventajai Katalikų Bažnyčiai. Katalikų Bažnyčios istorijoje dažnai matome, kad kaip tik tada, kai ji atrodė negrįžtamai prarasta ir kai atrodė, kad baisūs katastrofos simptomai ją galutinai pakirs, vyko įvykiai, kurie, priešingai nei tikėjosi jos priešininkai, išlaikė Bažnyčią gyvą.

Įdomu tai, kad kartais į pagalbą Bažnyčiai ateina jos priešai, o ne draugai. Taip buvo, pavyzdžiui, labai jautriu katalikybei laikotarpiu – Napoleono laikais. Ką gi, įvyko itin neįprastas epizodas: buvo sušaukta konklava, turėjusi išrinkti Pijų VII. Ši konklava vyko saugoma rusų kariuomenės, kuri visa buvo schizmatinė ir kuriai vadovavo schizmatinė valdžia.

Pačioje Rusijoje katalikų religijos praktikavimas buvo varžomas tūkstančiais būdų. Tačiau Italijoje būtent rusų kariuomenė užtikrino laisvą popiežiaus išrinkimą tuo metu, kai Šventojo Sosto vakavimas būtų padariusi tokią didelę žalą Šventajai Bažnyčiai, kad, žmogiškai kalbant, niekada nebebūtų buvę įmanoma jos atstatyti.

Paminėjau tai, kad prisimintume, jog esama stebuklingų priemonių, kurias dieviškoji Apvaizda pasitelkia, kad parodytų, jog Dievas turi aukščiausią galią visiems dalykams. Taigi nemanykime, kad Bažnyčia už savo išgelbėjimą skolinga Konstantinui, Karoliui Didžiajam ar rusų kariuomenei.

Net tada, kai atrodo, kad ji visiškai apleista ir kai jai trūksta būtiniausių išteklių išgyventi, būkime tikri, kad Šventoji Bažnyčia nemirs. Kaip ir Viešpats Jėzus, ji prisikels savo dieviškomis jėgomis. Ir kuo labiau nepaaiškinamas žmogiškuoju požiūriu atrodys Bažnyčios prisikėlimas (priešingai nei Viešpats Jėzus, Bažnyčia vis dėlto niekada nemirs tikra mirtimi), tuo šlovingesnė bus jos pergalė.

Šiais tamsiais ir liūdnais laikais ištvermingai puoselėkime viltį. Tačiau, norėdami viską atnaujinti Kristaus Karalystėje, savo viltį dėkime ne į kokį nors žmogų, jėgą ar ideologinę srovę, bet į Dievo Apvaizdą, kuri, jei reikia, gali vėl priversti jūrą suskilti, perkelti kalnus ir priversti sudrebėti visą žemę, kad išsipildytų dieviškasis pažadas: „Pragaro vartai Jos nenugalės!“

Pagal www.pliniocorreadeoliveira.info

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Kristus prisikėlė! Aleliuja! Jis tikrai prisikėlė! Aleliuja!

Kristus prisikėlė! Aleliuja! Jis tikrai prisikėlė! Aleliuja! Visiems Lietuvos katalikams linkime visų prisikėlusio Kristaus malonių per Švenčiausiąją Mergelę Mariją!

Tegul šią džiugią dieną pasitraukia mūsų vargai ir rūpesčiai, nors dažnai būna labai sunku. Tačiau prisikėlęs Kristus teikia mums viltį dėl mūsų ir mūsų brangios Tėvynės – Lietuvos išganymo.

Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!

Rom 8, Himnas Dievo meilei

31 Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?! 32 Jeigu jis nepagailėjo nė savo Sūnaus, bet atidavė jį už mus visus, – kaipgi jis ir visko nedovanotų kartu su juo?! 33 Kas kaltins Dievo išrinktuosius? Juk Dievas išteisina! 34 Tai kas pasmerks? Ar Kristus Jėzus, kuris numirė, bet buvo prikeltas, kuris sėdi Dievo dešinėje ir net užtaria mus?! 35 Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?

36 Parašyta: Dėl tavęs mes žudomi ištisą dieną, laikomi pjautinomis avimis.

37 Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. 38 Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, 39 nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.

Todėl esame pateisinami Dieve, jei gyvename su Dievu. Švenčių laikotarpiu melskimės, kad prisikėlęs Kristus sujaudintų netikinčiųjų, prieš Jį kovojančiųjų širdis, kad tada Jis galėtų viešpatauti mūsų žemiškajame pasaulyje kaip Kristus Karalius!

Pakartokime meksikiečių Cristeros pavyzdžiu – Tegyvuoja Kristus Karalius! Viva Cristo Rey!

Aleksandras Stralcou

Categories
BAŽNYČIA KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Karaliaus vėliava išžyguoja!

Didysis Penktadienis. Šiandien mūsų ir visos žmonijos Karalius kenčia už mus. Ne kaip tolimas valdovas, o kaip Tas, kuris pats įžengia į mūšio lauką, prisiima mūsų kaltę ir leidžia, kad Jo karūna būtų iš erškėčių, o sostas – Kryžius. Ši diena neleidžia tik „pasigrožėti“ Kristaus kančia iš šalies: ji reikalauja atsakymo. Nes jei Karalius taip myli, tai ką reiškia mano ištikimybė?

Senovinė giesmė skelbia: „Karaliaus vėliava išžyguoja“Vexilla Regis prodeunt. Tai ne poetinė metafora, o tikrovės apreiškimas. Kryžius čia tampa Karaliaus vėliava: ženklu, po kuriuo renkasi Jo tauta, ir ženklu, kuris skiria du pasaulius – pasaulį, kuris nori išsigelbėti be Dievo, ir pasaulį, kuris klaupiasi prieš Nukryžiuotąjį.

Šiuose žodžiuose telpa viskas. Pirmiausia – mūsų sielų apvalymas Kristaus Krauju. Didįjį Penktadienį Bažnyčia primena, kad išganymas nėra abstrakti idėja ar moralinis patarimas. Jis kainuoja. Jis yra Kraujo kaina. Kristaus Kraujas nuplauna tai, ko pats žmogus niekada nenusiplaus: kaltę, įprotį nuodėmei, širdies kietumą, pasiteisinimus, kuriuos taip lengva susikurti. Todėl šiandien tikras klausimas yra ne „ką jaučiu“, o „ar leidžiuosi būti nuplautas“.

Antra – čia skamba ir karaliaus Dovydo pranašystė. Dovydas giedojo apie Teisųjį, kurį persekios, apie rankas ir kojas, kurias perdurs, apie tautas, kurios bus paveldas. Kryžius, regis, yra pralaimėjimas, bet iš tiesų jis yra Karaliaus pergalės pradžia. Kristus Karalius valdo ne taip, kaip pasaulis: Jo valdžia gimsta iš aukos, Jo teisė – iš tiesos, Jo galybė – iš meilės iki galo.

Ir dar daugiau: giesmė kviečia pamatyti, kad Kristaus Karalystė nėra vien „vidinė“. Ji apima visas tautas ir visą gyvenimą. Jei Jis Karalius, tai Jo įsakymas galioja ir mano namuose, ir mano darbe, ir mano sprendimuose, ir mano baimėse. Didysis Penktadienis nuplėšia iliuziją, kad galima turėti Kristų be Kryžiaus, tikėjimą be atgailos, viltį be paklusnumo.

Todėl šiandien verta sustoti: tylai, maldai, sąžinės sąskaitai. Ir kartu – dėkingumui. Nes Karalius kenčia už mus ne tam, kad mus sugniuždytų, o tam, kad mus išlaisvintų.