Prisidėk prie mūsų misijos už krikščionišką Lietuvą!
Šiais metais birželio 27 d. katalikai švenčia Švenčiausiojo Jėzaus Širdies iškilmę – dieviškosios meilės, gailestingumo ir atpirkimo simboliui. Ši šventė neatsiejama nuo šv. Margaritos Marijos Alacoque mistinių patyrimų, kurie ne tik pakeitė Bažnyčios dvasingumą, bet ir tapo istoriniu perspėjimu visoms tautoms, ypač Prancūzijai.
Šv. Margarita Marija Alacoque: Išrinktoji Jėzaus Širdies apaštalė
1673–1675 m. mažame Parajų vienuolyne Prancūzijoje Jėzus apsireiškė šv. Margaritai Marijai Alacoque. Jis atskleidė savo Širdį – degančią meile žmonijai, bet kartu ir skaudinamą nuodėmių, abejingumo bei paniekos. Jėzus perdavė Margaritai Marijai dvylika didžiųjų pažadų tiems, kurie garbins Jo Širdį: nuo gausių malonių iki šeimų taikos, nuodėmingųjų atsivertimo ir ypatingos pagalbos mirties valandą.
Dvylika didžiųjų Jėzaus Širdies pažadų
Šv. Margarita Marija Alacoque per savo mistinius regėjimus gavo dvylika ypatingų Jėzaus pažadų tiems, kurie garbins Jo Švenčiausiąją Širdį ir skleis šį pamaldumą. Šie pažadai tapo neatsiejama katalikiško dvasingumo dalimi, įkvėpė milijonus tikinčiųjų ir šeimų visame pasaulyje.
Dvylika didžiųjų pažadų:
- Suteiksiu jiems visas reikalingas malones jų gyvenimo būklei.
- Atnešiu taiką į jų namus.
- Guosiu juos visose jų kančiose.
- Būsiu jų tvirtas prieglobstis gyvenime ir ypač mirties valandą.
- Išliesiu gausybę palaiminimų visiems jų darbams.
- Nusidėjėliai atras Mano Širdyje gailestingumo šaltinį.
- Vangios sielos taps uolios.
- Uolios sielos greitai pakils į didelį tobulumą.
- Laiminsiu namus, kuriuose bus išstatytas ir gerbiamas Mano Širdies atvaizdas.
- Kunigams suteiksiu dovaną paveikti užkietėjusias širdis.
- Tie, kurie skleis šį pamaldumą, turės Mano Širdies vardą įrašytą jų širdyse, ir niekada nebus pamiršti.
- Aš pažadu, kad per didįjį Mano Širdies gailestingumą, visi, kurie devynis pirmuosius mėnesio penktadienius iš eilės priims Komuniją, nebus mirę mano nemalonėje ir be sakramentų – Mano Širdis taps jų saugiu prieglobsčiu paskutinę jų gyvenimo akimirką.
Šie pažadai – tai ne tik asmeninės malonės, bet ir kvietimas atsinaujinti šeimoms, tautoms, visuomenei, grįžti prie krikščioniškų šaknų.
Tačiau viena iš svarbiausių Jėzaus žinių buvo skirta tuometiniam Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV. Jėzus per Margaritą Mariją paragino karalių viešai pašvęsti Prancūziją Jo Švenčiausiajai Širdžiai, įtraukti šį pamaldumą į valstybės gyvenimą ir pastatyti Jam skirtą šventovę. Tai būtų tapę dvasiniu skydu Prancūzijai, saugančiu nuo nelaimių.
Jėzaus pažadai ir raginimai Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV
1675 m. Jėzus per šv. Margaritą Mariją kreipėsi į Prancūzijos karalių Liudviką XIV. Jis prašė:
- Viešai pašvęsti Prancūziją Jo Švenčiausiajai Širdžiai – t.y. kad karalius, kaip tautos vadovas, iškilmingai paskirtų visą šalį Jėzaus Širdies globai ir įsipareigotų gyventi pagal katalikišką tikėjimą.
- Pastatyti Jam skirtą šventovę – iškilmingą bažnyčią ar altorių, skirtą Jėzaus Širdžiai, kaip viešos pagarbos ir tautos atsidavimo ženklą.
- Įtraukti Jėzaus Širdies atvaizdą į karališkąją vėliavą – kad valstybė, kariuomenė ir visa tauta būtų apsaugota Dievo malone.
Jėzus pažadėjo, kad jei karalius paklus, Prancūzija taps ypatingai palaiminta, apsaugota nuo priešų, klestės dvasiškai ir materialiai. Tačiau nepaklusnumas atnešė priešingą rezultatą – Prancūzijos revoliuciją, Bažnyčios persekiojimus, monarchijos žlugimą, o vėliau ir visą Europą užliejusias bedieviškas ideologijas.
Karaliaus neklusnumas ir tautos tragedija
Liudvikas XIV, žinomas kaip „Saulės karalius“, nepakluso šiam dangiškam raginimui. Karalius ir jo įpėdiniai atidėliojo, ignoravo ar net menkino Jėzaus prašymą. Prancūzija pasirinko pasaulietišką puikybę, o ne Dievo meilę ir globą.
Rezultatas buvo tragiškas: 1789 m. įsiplieskė Prancūzijos revoliucija – kruvina, antikatalikiška, sunaikinusi monarchiją, Bažnyčią ir tradicinę tvarką. Tai buvo pirmasis didelis žingsnis į pasaulį be Dievo, kuris vėliau atvėrė duris komunistinėms revoliucijoms ir visuotiniam moraliniam chaosui.
Fatimos žinia: Dievo Motinos perspėjimas ir viltis
Tačiau Dievas, kupinas gailestingumo, vėl ištiesė pagalbos ranką – šįkart per Fatimos Dievo Motiną. 1917 m. Portugalijoje Marija pasirodė trims vaikams ir perspėjo: jei žmonija neatsivers, Rusija paskleis savo klaidas po visą pasaulį – ateis karai, persekiojimai, krikščionių kančios. Tik popiežiaus pašventimas Rusijos Jos Nekaltajai Širdžiai galės sustabdyti šį blogį ir suteikti pasauliui taikos laikotarpį.
Fatimos apsireiškimai ir „Rusijos klaidos“
1917 m. Fatimoje apsireiškusi Dievo Motina įspėjo, kad jei žmonija neatsivers, Rusija „paskleis savo klaidas po visą pasaulį“ – komunizmą, ateizmą, moralinį sugedimą, Bažnyčios ir šeimos griovimą. Vienintelis kelias sustabdyti šį blogį – popiežiaus ir visų pasaulio vyskupų Rusijos paaukojimas Marijos Nekaltajai Širdžiai, taip pat visuotinė atgaila ir malda.
Fatimos žinia buvo labai konkreti – Dievo Motina išskyrė 6 pagrindines sąlygas:
- Popiežiaus ir visų pasaulio vyskupų vieningas Rusijos paaukojimas Marijos Nekaltajai Širdžiai.
- Viešas paaukojimo aktas.
- Paaukojimas turi būti atliktas su aiškia intencija – būtent už Rusiją.
- Paaukojimas turi būti atliktas vienybėje su pasaulio vyskupais.
- Paaukojimas turi įvykti iškilmingos Marijos Nekaltajai Širdžiai šventės metu.
- Visuotinė pirmųjų šeštadienių atgailos ir Komunijos praktika.
Kokia situacija šiandien?
2022 m. popiežius Pranciškus atliko Rusijos ir Ukrainos paaukojimą Marijos Nekaltajai Širdžiai – viešai, su aiškia intencija ir vienybėje su daugeliu pasaulio vyskupų. Taigi, iš šešių Fatimos sąlygų buvo pilnai įvykdytos keturios:
- Popiežiaus ir vyskupų vienybė – įvykdyta.
- Viešas paaukojimas – įvykdyta.
- Aiški intencija dėl Rusijos – įvykdyta.
- Paaukojimas atliktas vienybėje su vyskupais – įvykdyta.
Tačiau liko neišpildytos dvi esminės sąlygos:
Visuotinė pirmųjų šeštadienių atgailos ir Komunijos praktika – ši praktika dar nėra įgyvendinta visame katalikų pasaulyje.
Nekaltosios Marijos Širdies iškilmės nebuvo visuotinai įvestos – ši šventė dar nėra privaloma visoje Visuotinėje Bažnyčioje.
Ką tai reiškia?
Nors popiežius Pranciškus žengė istorinį žingsnį ir įvykdė didžiąją dalį Fatimos reikalavimų, iki pilno Dievo Motinos prašymo išpildymo dar liko du esminiai žingsniai. Kol jie nebus įgyvendinti, pasaulis vis dar rizikuoja patirti „Rusijos klaidų“ pasekmes: moralinį nuosmukį, karus, persekiojimus ir chaosą. Tik pilnas atsidavimas Marijos Nekaltajai Širdžiai ir visuotinė atgaila gali užtikrinti pažadėtą taikos laikotarpį.
Todėl mūsų pareiga – melstis, skleisti tiesą apie Fatimos žinią, reikalauti iš Bažnyčios vadovų visiškai įvykdyti Dievo Motinos prašymus ir patiems gyventi pagal tikrą katalikišką dvasią.
Šiandienos pamokos: ar išgirsime dangišką šauksmą?
Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventė – ne tik graži tradicija, bet ir rimtas kvietimas į atsivertimą, maldą ir visuomenės atsinaujinimą. Prancūzijos istorija liudija, kad tautų likimas priklauso nuo jų ištikimybės Dievui. Kai atmetame Dievo meilę ir įstatymą, ateina revoliucijos, karai, chaosas. Kai grįžtame prie Jo Širdies – gauname taiką ir malonę.
Tad ar Lietuva, Europa ir visas pasaulis išmoks šią pamoką? Ar mūsų tautos pasirinks Dievo Širdį, ar pakartos Prancūzijos klaidą? Šiandien kaip niekada svarbu atsiliepti į Jėzaus kvietimą, melstis už tautų atsivertimą ir nepaliauti kovoti už krikščioniškas vertybes, šeimą ir tiesą.
Šiandien kiekvienas iš mūsų esame kviečiami pasitikėti Jėzaus Širdies pažadais, melstis už tautų atsivertimą ir nebijoti skelbti tiesą apie Dievo meilę bei pavojų, kurį kelia bedievės ideologijos.
Aleksandras Stralcou
Prisidėk prie mūsų misijos už katalikišką Lietuvą!
*Paveiksle pavaizduotos Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV antrosios vestuvės (1684 m.) ir Šv. Margaritos Marijos Alacoque apreiškimai.
