1917 m. beveik nežinomame Fatimos kaimelyje Portugalijoje įvyko vieni garsiausių ir svarbiausių Švč. Mergelės Marijos apreiškimų. Čia Marija savo žinios skelbėjais pasirinko tris neraštingus piemenėlius: dešimtmetę Liuciją duš Santuš (dos Santos), jos devynmetį pusbrolį Pranciškų Marto ir Pranciškaus septynių metų seserį Jacintą.
Fatimos apreiškimų chronologija
1915 m. Pirmieji trys neryškūs angelo apsireiškimai. Vaikai papasakojo apie tai tėvams, tačiau pastarieji jais nepatikėjo ir juos sugėdijo.
1916 m. Dar trys angelo apsireiškimai.
- Pirmo apsireiškimo metu angelas prisistato esantis taikos angelas ir išmoko vaikus Dievo garbinimo maldos.
- Antro apsireiškimo metu angelas prisistato esantis Portugalijos Angelas Sargas ir ragina vaikus melstis ir aukotis Dievui.
- Trečio apsireiškimo metu angelas su vaikais tris kartus pagarbina Švenčiausiąją Trejybę ir suteikia vaikams šv. Komuniją. Pranciškui ir Jacintai ši stebuklinga Komunija yra pirmoji.
Apie šiuos apsireiškimus vaikai niekam nebepasakojo.
1917 m. gegužės 13 d. Pirmasis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas. Jo metu Mergelė Marija paprašo vaikų, kad jie į tą pačią vietą ateitų kitų šešių mėnesių 13 d., kurių metu ji papasakosianti, kas ji esanti ir ko norinti. Taip pat ji paklausė, ar vaikai sutiktų kentėti, kad atsilygintų Dievui už nuodėmes, kuriomis jis įžeidžiamas ir paprašytų nusidėjėlių atsivertimo, bei paragino juos kas dieną kalbėti rožančių.
1917 m. birželio 13 d. Antrasis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas. Jo metu Mergelė Marija dar kartą pakartoja norinti, kad vaikai kas dieną kalbėtų rožančių. Ji pažadėjo Pranciškų ir Jacintą greitu laiku pasiimti į Dangų ir paminėjo, kad Jėzus nori įsteigti žemėje Jos Nekaltosios Širdies garbinimą. Ji taip pat parodė vaikams savo širdį, perdurtą ją juosiančių erškėčių. Vaikus apklausęs klebonas Ferreira taip pat liko skeptiškas. Jo pastabos, kad šie reiškiniai galėtų kilti ir iš velnio, sukėlė Liucijos širdyje tikrą abejonių audrą.
1917 m. liepos 13 d. Trečiasis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas. Ji pasakė norinti, kad vaikai ateitų kito mėnesio tryliktą dieną ir vėl paragino juos kalbėti rožančių kiekvieną dieną Rožančiaus Karalienės garbei, kad išmelstų pasauliui taiką ir karo pabaigą, nes tik Ji gali tai suteikti. Ji vėl ragino vaikus aukotis už nusidėjėlius. Šio apsireiškimo metu Ji apreiškė vaikams tris paslaptis:
- Parodė vaikams pragaro viziją, kuriame blaškėsi nusidėjėlių sielos ir velniai. Ši vizija buvo siaubinga ir vaikus ganėtinai išgąsdino.
- Ji pasakė, kad Dievas nori šias sielas išgelbėti ir todėl nori žemėje įsteigti Jos Nekaltosios Širdies garbinimą. Taip pat Ji sakė, kad vėliau ateis prašyti Rusijos paaukojimo Jos Nekaltajai Širdžiai ir atgailos Komunijos pirmaisiais mėnesių šeštadieniais. Taip pat Ji atskleidė būsimo popiežiaus vardą – Pijus XI ir išpranašavo II pasaulinį karą.
- Trečioji Fatimos paslaptis yra pati paslaptingiausia. Pirmąsias dvi paslaptis Liucija atskleidė tik 1941 m. rugpjūtį, o trečiosios pradžią – 1941 m. gruodį. Likusi trečiosios paslapties dalis Liucijos užrašyta 1944 m. sausio 1–9 d. ir 1957 m. perduota popiežiui Pijui XII. Ji turėjo būti paskelbta ne vėliau kaip 1960 metais. Popiežius Jonas XXIII ją pirmasis perskaitė, bet jos turinys slepiamas iki šiol. Plačiai paplitusi nuomonė, kad joje kalbama apie būsimą krizę Bažnyčioje – todėl ji ir neatskleidžiama.
Šio trečiojo apsireiškimo metu Švč. Mergelė Marija išmokė vaikus maldos, kurią šiandien milijonai viso pasaulio katalikų kalba po kiekvienos rožančiaus paslapties – „O mano Jėzau, atleisk mums mūsų nuodėmes, apsaugok mus nuo pragaro ugnies, nuvesk į dangų visas sielas, o ypač tas, kurios labiausiai reikalingos Tavo gailestingumo.“
1917 m. rugpjūčio 19 d. Ketvirtasis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas. Rugpjūčio 13 d. vaikai negalėjo nueiti į apreiškimo vietą, nes Ouremo srities administratorius Arturas de Oliveira Santosas juos sulaikė ir pasodino į kalėjimą kartu su vagimis ir chuliganais. Jis visaip baugino vaikus, stengdamasis išgauti liepos 13 d. apreikštas paslaptis. Tačiau Švč. Mergelė Marija pasirodė rugpjūčio 19 d., paprašė ateiti kito mėnesio 13 d. ir ir toliau kasdien kalbėti rožančių. Taip pat Ji pažadėjo spalio mėn. padaryti didelį stebuklą: „Paskutinį mėnesį aš padarysiu stebuklą, kuriuo visi patikės. Jeigu jūsų nebūtų nuvežę į miestą, stebuklas būtų buvęs dar didesnis. Šventasis Juozapas ateis su Kūdikėliu Jėzumi, kad suteiktų pasauliui taiką. Mūsų Viešpats ateis, kad palaimintų žmones. Rožančiaus Karalienė ir Sopulingoji Dievo Motina taip pat ateis.“ Taip pat Ji vaikus paragino daug melstis ir aukotis už nusidėjėlius, nes daug sielų eina į pragarą, kadangi niekas už jas nesiaukoja ir nesimeldžia.
1917 m. rugsėjo 13 d. Penktasis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas. Visi susirinkusieji pamatė šviesos rutulį, kuris skriejo iš rytų į vakarus ir didingai suposi virš slėnio. Apsireiškusi Švč. Mergelė Marija sakė: „Toliau kalbėkite rožančių, kad išmelstumėte karo pabaigos. Spalį ateis mūsų Viešpats, taip pat Sopulingoji Dievo Motina ir Karmelio Dievo Motina. Šventasis Juozapas pasirodys su Kūdikėliu Jėzumi, kad palaimintų pasaulį.“
1917 m. spalio 13 d. Šeštasis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas. Jo stebėti susirinko apie 60 tūkst. žmonių. Apsireiškusi Švč. Mergelė Marija pasakė: „Norėjau tau pasakyti, kad čia turi būti pastatyta koplyčia mano garbei. Aš esu Rožančiaus Dievo Motina. Toliau kasdien kalbėkite rožančių. Karas greitai pasibaigs ir kareiviai grįš į savo namus.“ Tada įvyko saulės stebuklas, kurio metu saulė sukosi apie savo ašį, keitė spalvas, vienu metu rodėsi, lyg kristų ant žmonių. Jo metu buvo galima žiūrėti tiesiai į saulę, nes ji neakino žmonių. Saulės stebuklą matė daugybė žmonių – tiek tikinčių, tiek netikinčių, taip pat ir aplinkinių apylinkių gyventojai.
Liucija pasakoja: „Kai Švenčiausioji Mergelė pradingo begalinėje dangaus tolumoje, mes šalia saulės išvydome šventąjį Juozapą su Kūdikėliu Jėzumi ir baltai apsirengusią Dievo Motiną su mėlynu apsiaustu. Atrodė, kad šventasis Juozapas su Kūdikėliu Jėzumi laimina pasaulį, žegnodamas jį ranka. Tada mes pamatėme mūsų Viešpatį ir Dievo Motiną. Man atrodė, kad tai Sopulingoji Dievo Motina. Atrodė, kad mūsų Viešpats taip pat laimina pasaulį, kaip šventasis Juozapas. Regėjimas dingo, ir man atrodo, kad aš dar regėjau Karmelio Dievo Motiną“.
Vėlesni apsireiškimai seseriai Liucijai, pratęsiantys apsireiškimus Fatimoje
1925 m. gruodžio 10 d. Pontevedroje apsireiškė Švenčiausioji Mergelė, o šalia jos, švytinčiame debesyje – Vaikelis. Švenčiausioji Mergelė uždėjo jam ranką ant peties ir parodė erškėčiais apgaubtą širdį, kurią ji laikė kitoje rankoje. Vaikelis tarė: „Užjausk tavo Švenčiausiosios Motinos Širdį, vainikuotą erškėčiais, kuriais ją nuolat bado nedėkingi žmonės; niekas neatlieka atgailos akto, kad ištrauktų jų dyglius“.
Tuomet Švenčiausioji Mergelė kalbėjo: „Mano dukra, štai mano Širdis, vainikuota erškėčių, kuriais ją nuolat bado nedėkingi žmonės savo piktžodžiavimais ir nedėkingumu. Bent jau tu stenkis mane paguosti ir paskelbk, kad visiems, kurie penkis mėnesius kiekvieną I šeštadienį atliks išpažintį, priims šventąją Komuniją, sukalbės trečdalį rožančiaus ir pabus kartu su manimi 15 minučių, mąstydami apie 15 rožančiaus paslapčių, kad man atsilygintų, aš pažadu padėti mirties valandą visomis malonėmis, reikalingomis jų sielų išganymui“.
1926 vasario 15 d. Seseriai Liucijai vėl apsireiškė Kūdikėlis Jėzus. Jis paklausė jos, ar ji jau platina pamaldumą Jo Motinai. Ji papasakojo Jam apie sunkumus, kuriuos mato nuodėmklausys, ir pasakė, kad motina vyresnioji yra pasirengusi šį pamaldumą platinti, tačiau nuodėmklausys paaiškino, kad ji viena nieko negali. Jėzus atsakė: „Tiesa, kad tavo vyresnioji nieko negali viena, tačiau su mano malone ji gali viską“.
1929 birželio 13 d. Seseriai Liucijai būnant Tuy vienuolyne Ispanijoje jai buvo parodyta Švč. Trejybės paslaptis, o Dievo Motina jai pasakė: „Atėjo akimirka, kurią Dievas skatina Šventąjį Tėvą vienybėje su visais pasaulio vyskupais atlikti Rusijos paaukojimą mano Nekaltajai širdžiai. Jis pažada šiuo būdu ją išgelbėti. Tiek daug sielų yra Dievo teisingumo pasmerkiamos dėl nuodėmių, kurios atliekamos prieš mane, todėl aš prašau atlyginimo: aukokis šia intencija ir melskis!“
1930 birželio 29 d. sesuo Liucija prašė Viešpaties paaiškinimo, kodėl reikia atlikti būtent penkis pirmuosius šeštadienius. Apsireiškęs Jėzus kalbėjo: „Mano dukra, priežastis yra paprasta. Yra penkių rūšių įžeidimai ir šventvagystės prieš Nekaltąją Marijos Širdį: šventvagystės prieš Nekaltąjį Prasidėjimą, prieš jos nuolatinę mergystę, prieš jos dieviškąją motinystę, kartu nepripažįstant jos ir žmonių Motina, šventvagystės tų, kurie viešai siekia įdiegti vaikų širdyse abejingumą, panieką ar netgi neapykantą šiai Nekaltajai Motinai, ir tų, kurie ją tiesiogiai įžeidžia jos atvaizduose“.
