Categories
NUOMONĖS

Vyskupas Josephas Stricklandas – nepatogus hierarchas, reiškia tikras!

Amerikos vyskupas Josephas Stricklandas ne kartą gynė katalikų doktriną ir Bažnyčios tradiciją. Jis taip pat kritikavo kunigo Jameso Martino požiūrį ir jo propaguojamą LGBT darbotvarkę. Dabar hierarchui liepta eiti “ant kilimo”, kol jo vyskupijoje vyksta Vatikano apaštališkoji vizitacija.

Pasak LifeSiteNews.com, apaštališkoji vizitacija vyskupo Joseph Strickland vyskupijoje yra atsakas į jo atvirą progresyvistų ir liberalių vyskupų kritiką Bažnyčioje. Teksaso valstijos Tailerio vyskupijos ordinaras pastaruoju metu stojo tradicinio mokymo pusėn ir, be kita ko, kritikavo kai kuriuos liberalius kunigų ar vyskupų pasisakymus. Šiuos komentarus Vatikanas turėjo laikyti “neapdairiais”.

Apaštališkajai vizitacijai Tailerio vyskupijoje vadovauja Vatikano vyskupų dikasterijos dvasininkai. Kaip rašoma Bažnyčios kovotojų tinklalapyje, šiuo metu vyksta diskusijos su vyskupijos darbuotojais. Oficiali vizito tema nežinoma, tačiau spėjama, kad ji susijusi su įvairiais viešais vyskupo Stricklando pareiškimais.

“Neaišku, ar vizitas yra įspėjimas 63 metų vyskupui, ar įžanga į jo pašalinimą”, – priduria “Church Militant”. “Atrodo aišku, kad ir kokia būtų oficiali priežastis, ji greičiausiai yra pretekstas nutildyti vyskupo Stricklando komentarus”, – priduriama jame.

Tarp Tylerio vyskupijos vyskupo pasisakymų buvo ir raginimas popiežiui Pranciškui atsisakyti Komunijos buvusiai JAV Atstovų rūmų pirmininkei Nancy Pelosi. To priežastis – jos viešas pritarimas abortams. Hierarchas taip pat kritikavo kunigo Jameso Martino, kuris ne kartą palaikė LGBT darbotvarkę ir taip propagavo homoseksualumą, požiūrį.

Gegužės mėnesį hierarchas taip pat paskelbė nepritariantis popiežiaus Pranciškaus “tikėjimo indėlio kenkimo darbotvarkei”. Hierarchas rašė, kad laiko Pranciškų teisėtu šventojo Petro įpėdiniu, tačiau nesutinka su kai kuriais jo veiksmais.

Vyskupas Josephas Stricklandas taip pat griežtai pasisakė dėl moralinių nesutarimų JAV, politikos ir kultūros, taip pat dėl “šėtoniškomis” pasiskelbusių grupių viešų pasirodymų.

“Dažnai sakau, kad XXI amžiuje turime būti pirmojo amžiaus krikščionimis”. – Vyskupas Stricklandas pareiškė. “Tikėtina, kad dauguma iš mūsų nebus kviečiami pralieti kraujo, bet jei taip nutiks, turime būti pasirengę kaip kankiniai. Tačiau dar svarbiau, kad turime gyventi kankinyste. Turime gyventi kaip tie, kurie yra pasirengę mirti ir gyventi dėl kraujo, kuris buvo pralietas už mus visus”, – sakė hierarchas.

JŠ pagal www.pch24.pl

Categories
NUOMONĖS

Elonas Muskas: visi tėvai turėtų pažiūrėti filmą “Kas yra moteris?”

Po pirminių diskusijų dėl “Twitter” paskelbto dokumentinio filmo, atskleidžiančio genderizmo absurdiškumą, filmo “Kas yra moteris?” kūrimą parėmė pats Elonas Muskas.

Iš pradžių “The Daily Wire” gavo leidimą 24 valandas transliuoti filmą per “Twitter” jo išleidimo metinių proga. Tačiau stoties direktorius Džeremis Boreingas (Jeremy Boreing) paskelbė, kad platforma pasitraukė iš susitarimo, motyvuodama vadinamuoju “misgenderingu” (lyčių įvardžių vartojimu, neatitinkančiu adresato pageidavimų) ir “neapykantos kalba”.

Boreingas paaiškino, kad peržiūrėjusi filmuotą medžiagą “Twitter” atšaukė filmo pirkimą, taip pat atkreipė dėmesį į galimybę apriboti aprėptį, jei prodiuseriai necenzūruos nurodytų scenų. Nors pati sąvoka “neteisingas lyties nustatymas” buvo pašalinta iš “Twitter” paslaugų teikimo sąlygų, platformos atstovai paaiškino, kad jiems nereikėjo būti tokiems “tiksliems”, kad vis dar galiotų standartai, kuriais kriminalizuojamas “neapykantos kupinas elgesys” LGBT+ bendruomenės žmonių atžvilgiu.

Twitter” vadovas Elonas Muskas atsakė Boreingui, sakydamas, kad transliacija buvo panaikinta dėl kelių platformos darbuotojų klaidų ir kad vaizdo įrašo turinys buvo visiškai priimtinas. Filmuką galima nemokamai peržiūrėti “Twitter” svetainėje.

Maža to, pats milijardierius pasidalijo vaizdo įrašu, tvirtindamas, kad “kiekvienas tėvas turėtų jį pažiūrėti”.

“Gebėdami priimti pagrįstus sprendimus, suaugusieji gali daryti viską, kas juos džiugina, jei tik tai nekenkia kitiems. Kita vertus, vaikas nesugeba duoti informuoto sutikimo, todėl turime įstatymus, kuriais siekiama apsaugoti nepilnamečius,” – jis aiškino toliau.

“Kas yra moteris?” Mattas Walshas parodo genderizmo absurdiškumą. Katalikų apžvalgininko kūrinį išgarsino anonsas, kuriame rodoma, kaip kalbėti pakviesti kairiųjų pažiūrų atstovai negali aiškiai apibrėžti, kas yra moteris.

Filme užfiksuota žurnalisto kelionė ieškant atsakymo į šį, atrodytų, itin paprastą klausimą. Filme dalyvauja akademikai, aktyvistai, gydytojai, vadinamojo “tranzitinio” žalojimo aukos, atsitiktiniai praeiviai ir net vietinių Afrikos genčių nariai. Atskleisdamas tamsią transseksualumo tikrovę, dokumentinis filmas tapo JAV plačiai nuskambėjusių diskusijų objektu.

JŠ pagal www.pch24.pl

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Prancūzija – vieta, kur norėjo ateiti Švenčiausioji Jėzaus Širdis!

Šiandien, per Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventę, verta dar kartą prisiminti šio šlovingo ir visais laikais labai reikalingo kulto ištakas.

Pirmiausia turime grįžti į XVII a., kai dvidešimt ketverių metų notaro duktė šventoji Margarita Marija Alakok įstojo į Vizitiečių vienuolyną Paray-le Monial. Ji buvo viena iš tūkstančių kuklių vienuolių, norinčių savo gyvenimą atiduoti Dievui. Tačiau būtent ji 1673-1675 m. turėjo apsireiškimų, kuriuose Jėzus prašė jos perteikti tiesą apie Jo dieviškąją Širdį pripildžiusią didžiulę deginančią meilę žmonėms.

Išganytojas taip pat pasakė, kaip atlikti pamaldas Jo Širdžiai, pažadėjo daugybę malonių Savo garbintojams ir užtikrino, kad yra pasirengęs atleisti atgailaujančių nusidėjėlių kaltes. Jis taip pat liepė nutapyti paveikslą, vaizduojantį Jo Širdį, apsuptą erškėčiais, vainikuotą liepsna ir su įbestu kryžiumi.

Švenčiausiosios Širdies ir jos atvaizdo kultas sparčiai plito tiek Prancūzijoje, tiek visame katalikiškame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, ir visiems laikams tapo savotišku prancūzų katalikybės ženklu.

Tačiau kukliai vienuolei Margaritai Marijai Alakok, besimeldžiančiai už savo vienuolyno klauzūros, buvo patikėta atlikti dar vieną svarbią misiją. 1689 m. ji patyrė apsireiškimą, per kurį Jėzus paprašė jos perduoti karaliui Liudvikui XIV norą: kad jis pašvęstų Prancūziją ir visą savo šeimą Jo Švenčiausiajai Širdžiai.

Karalius taip pat turėjo pastatyti bažnyčią pagal šį paliepimą, skleisti pamaldumą Švenčiausiajai Širdžiai tarp kariuomenės ir papuošti karališkąsias vėliavas degančios Jėzaus Širdies ženklu. Prancūzija turėjo skleisti Švenčiausiosios Širdies kultą visame pasaulyje, o Viešpats Dievas pažadėjo ją remti visose jos pastangose ir apdovanoti visomis reikalingomis malonėmis. Deja, karalius, vadinamas Saule, valdęs galingiausią to meto Europos šalį, neklausė šventosios Margaritos Marijos Alakok perduoto Dievo balso.

Tuo metu Prancūzijoje ėmė dygti antikrikščioniškos intelektualinės srovės, kurios vėliau iškilo su didžiule jėga, atvirai priešindamosi Dievui, Bažnyčiai ir katalikiškam savo tėvynės paveldui. Praėjus lygiai šimtui metų po šio apreiškimo, kilo žiauri revoliucija, paskandinusi kraujyje ne tik aristokratus ir su valdžia susijusius žmones, bet ir prasidėjo negailestingas dvasininkų bei vienuolių persekiojimas.

Šešiolika Compiegne karmeličių vienuolių, kurios pasiaukojo, kad sustabdytų terorą, patyrė kankinystę ant ešafoto. Nusikalstamą Saulės karaliaus dvasinį aklumą ištaisė jo vaikaitis Liudvikas XVI. Būdamas įkalintas Templės tvirtovėje, jis paaukojo Prancūziją Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai. Tačiau, kaip Dievo Motina pasakė Liucijai, vieninteliam Fatimos vaikui, sulaukusiam pilnametystės, – buvo per vėlu.

Prancūzija ne tik nesugebėjo paskleisti Švenčiausiosios Širdies kulto, bet, atvirkščiai, užnuodijo pasaulį visomis pagoniškosios (anti)prancūzų revoliucijos klaidomis. Šios klaidos lėmė vėlesnę bolševikų revoliuciją, kurios padariniai jaučiami ir šiandien.

Praėjus maždaug šimtmečiui po revoliucijos prancūzų katalikai pastatė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies baziliką kaip votyvinę padėką už Paryžiaus išgelbėjimą Prancūzijos-Prūsijos karo metu. Graži intencija ir graži bazilika, bet kaip tai maža, lyginant su tuo, kad visas pasaulis šlovina Jo Švenčiausiąją Širdį?

Jonas Šaulys

Categories
NUOMONĖS

Europos Vadovų Taryba nori, kad Stambulo konvencija būtų nedelsiant ratifikuota!

Birželio 1 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje Europos Vadovų Taryba be oficialaus balsavimo priėmė aktą dėl visos ES prisijungimo prie vadinamosios Stambulo konvencijos, kuria oficialiai siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, o iš tikrųjų – skatinti ir diegti lyčių ideologiją. 2011 m. Stambule valstybių pasirašytas dokumentas, kurio neratifikavo 6 ES šalys, visoje ES bus taikomas ribotai, kol visos Europos valstybės jį galutinai pripažins.

Pagal ES teisę kiekviena iš 10 Tarybos sudėčių gali priimti aktą, priklausantį kitos sudėties Tarybos kompetencijai. Stambulo konvencijos priėmimo klausimas, kaip rašo euractiv.co.uk, “buvo įtrauktas į darbotvarkę kaip A punktas, t. y. paruoštas priėmimui ir nereikalaujantis diskusijų” ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų susitikime.

Be to, buvo nuspręsta, kad dėl šio klausimo nereikia oficialaus balsavimo, nes, pasak Europos Parlamento spaudos tarnybos, valstybių narių valdžios institucijos anksčiau pranešė savo pozicijas Tarybos sekretoriatui.

Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, kurios priėmimo į Europos teisinę sistemą jau seniai siekia ES institucijos, teigiama, kad smurtas, be kita ko, kyla iš socialinių vaidmenų pasidalijimo į moteriškus ir vyriškus.

Konvenciją ratifikavo 21 ES valstybė narė. Šešios valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, atsisakė ją ratifikuoti.

2023 m. pradžioje. ES Taryba paprašė Europos Parlamento sutikimo sudaryti visą Stambulo konvenciją, turinčią privalomąjį poveikį jos institucijoms ir viešajam administravimui, ir dalį Stambulo konvencijos, turinčią privalomąjį poveikį valstybėms narėms. Gegužės mėnesį Europos Parlamentas balsavo už pritarimą, o birželio 1 d. Taryba oficialiai priėmė sprendimą dėl ES prisijungimo prie konvencijos, kuri taps ES teisinės tvarkos dalimi, kai bus paskelbta Oficialiajame leidinyje.

ES institucijos galės reikalauti, kad valstybės narės atsiskaitytų už Konvencijos nuostatų dėl prieglobsčio teisės, deportacijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose laikymąsi. be to, bus sprendžiami klausimai, susiję su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu. Už reikalavimų nesilaikymą bus taikomos finansinės sankcijos.

Klausimais, kurie priklauso valstybių narių kompetencijai, nacionalinės valdžios institucijos vis dar turi ratifikuoti Konvenciją. Iš ES šalių to dar nepadarė Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija. Europarlamentas primygtinai reikalauja, kad tai būtų padaryta kuo greičiau.

JŠ pagal www.pch24.pl

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Corpus Christi – tai Viešpats Jėzus pareikalavo įsteigti Švenčiausiojo Kristaus Kūno šventę!

Dievo Kūno šventė yra viena svarbiausių Katalikų Bažnyčioje švenčiamų švenčių. Nors suvokimas apie nepaprastą stebuklą – konsekruotos duonos ir vyno perkeitimą į tikrąjį Kristaus Kūną ir Kraują – lydėjo tikinčiuosius nuo pat krikščionybės pradžios, prireikė dešimties šimtmečių, kol Bažnyčioje atsirado ir įsitvirtino išorinės šio kulto apraiškos. Tiesioginė Švenčiausiojo Kristaus Kūno iškilmės įsteigimo priežastis buvo apreiškimai, kuriuose to reikalavo pats Viešpats Jėzus.

Kūno šventės šventimo tradicija siekia XIII amžių. To šimtmečio pradžioje – Ketvirtajame Laterano susirinkime (1215 m.) – Katalikų Bažnyčia priėmė transsubstanciacijos dogmą, t. y. duonos ir vyno substancijos virtimą Kristaus Kūnu ir Krauju, išsaugant jų natūralias savybes, tokias kaip skonis, išvaizda, forma ir pan. Tai buvo susiję su didėjančia graikų filosofijos ir scholastinės tradicijos įtaka Vakarų Bažnyčios teologijai.

Paskelbus dogmą, išaugo susidomėjimas Eucharistijos garbinimu, kuri nustojo būti tik liturgijos elementas, bet vis dažniau buvo laikoma nuolatinio Kristaus buvimo žemėje įrodymu. Šiuo laikotarpiu Eucharistijos šventė paprastai būdavo Didžiojo ketvirtadienio diena, per kurią, pasak Evangelijos tradicijos, Jėzus pirmą kartą pavertė duoną ir vyną savo Kūnu ir Krauju.

Tiesioginė Švenčiausiojo Kristaus Kūno iškilmės įsteigimo priežastis buvo palaimintosios Julijonos iš Kornijono apreiškimai. Apie 1207 m., būdama šešiolikmetė, ji patyrė pirmuosius regėjimus, nors jie tebuvo migloti ir nesuprantami. Pasak hagiografinės tradicijos, tik po keliolikos metų, 1245 m., šventajai Julijonai esą apsireiškė Kristus, kuris regėjime pareikalavo įsteigti Eucharistijos šventę pirmąjį ketvirtadienį po Švenčiausiosios Trejybės šventės. Šių regėjimų paveiktas vyskupas Robertas 1246 m. įsteigė Kristaus Kūno šventę, iš pradžių Lježo vyskupijoje, ir pradėjo pirmąją eucharistinę procesiją miesto gatvėmis.

Tačiau netrukus Julijonai imta priekaištauti dėl erezijos ir sprendimas įvesti Kūno šventę Lježo vyskupijoje buvo laikomas per ankstyvu. Dėl šių kaltinimų šventė nustota švęsti.

Tačiau Eucharistijos šventės klausimas nebuvo pamirštas. Šią problemą sprendė vėlesnis Verdeno vyskupas, o nuo 1261 m. – popiežius Urbonas IV. Galutinai pripažinti Kūno šventę visuotine popiežių paskatino 1263 m. Bolsenoje (centrinėje Italijoje) įvykęs eucharistinis stebuklas. Per vienas iš transsubstanciacijos Mišių kunigas esą pastebėjo, kad nuo konsekruotos hostijos ėmė kristi kraujo lašai. Krauju sutepta uždanga buvo nusiųsta popiežiui, kuris tuo metu buvo Orvjete (Umbrijoje). Urbonas IV padėjo relikviją į vietos katedrą ir, susižavėjęs šiuo stebuklu, ėmė aktyviai stengtis įsteigti Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo šventę.

Pasirūpinti liturgija ir per šventę skaitomais tekstais popiežius pavedė pačiam šventajam Tomui Akviniečiui, kuris šiai progai sukūrė vieną gražiausių bažnytinių giesmių “Pange lingua”.

1264 m. rugpjūčio 11 d. Urbonas IV paskelbė bulę “Transiturus de hoc Mundo”, kuria Kristaus Kūno šventė buvo paskelbta visos Bažnyčios švente. Tačiau popiežiaus mirtis sutrukdė bulę paskelbti. Tai padarė popiežius Jonas XXII (1334 m.), o popiežius Bonifacas IX 1391 m. įsakė įvesti Kristaus Kūno šventę visur, kur ji dar nebuvo švenčiama.

Eucharistinės procesijos per Kristaus Kūno šventę buvo įvestos vėliau nei pati šventė. Seniausias jų egzistavimo pėdsakas yra nuoroda į iškilmingą procesiją prieš mišias Kelne 1265-75 m. Procesijos metu buvo nešamas kryžius su Švenčiausiuoju Sakramentu. Taip buvo daroma nuoroda į senovinį paprotį pasiimti Eucharistiją į kelionę, kad ji apsaugotų nuo pavojų.

XV a. eucharistinės procesijos buvo rengiamos visoje Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Šiaurės Italijoje ir Lenkijoje. Vokietijoje Kristaus Kūno šventės procesija buvo derinama su maldavimų procesija už nelaimių išvengimą ir gerą orą, todėl prie keturių altorių buvo giedami įžanginiai Evangelijos tekstai ir teikiamas iškilmingas palaiminimas.

JŠ pagal www.pch24.pl

Categories
NUOMONĖS

Teksasas saugo vaikus

Respublikonų gubernatorius Gregas Abbotas pasirašė įstatymą, kuriuo Teksasas tampa didžiausia valstija, kurioje vaikai apsaugomi nuo gyvybę keičiančių transseksualų procedūrų.

Įstatymo projektu (SB 14) draudžiama vaikams duoti brendimą stabdančių preparatų ir lytį keičiančių hormonų bei atlikti tokias chirurgines procedūras kaip dviguba mastektomija mergaitėms, kurios save identifikuoja kaip berniukus. Juo taip pat draudžiama naudoti valstybės lėšas tokioms procedūroms vaikams finansuoti.

“Jei ateina laikas, kai tokia profesija kaip medikai negali patys savęs reguliuoti, kad apsaugotų pacientus – apsaugotų vaikus – tuomet turi įsikišti vyriausybė”, – sakė įstatymo projekto autorė valstijos senatorė Donna Campbell per ankstesnius debatus šiuo klausimu.

“Mūsų vaikams reikia patarimų ir meilės, o ne peilių ir narkotikų”, – pridūrė ji.

Abbottui pasirašius šį dokumentą, Vienišosios žvaigždės valstija prisijungė prie mažiausiai 18 kitų valstijų, uždraudusių transseksualų operacijas nepilnamečiams, o daugelis jų draudžia tiek chirurgines, tiek chemines procedūras.

Teksaso įstatyme teigiama, kad procedūros draudžiamos “siekiant pakeisti vaiko biologinę lytį, kurią lemia vaiko lytiniai organai, chromosomos ir endogeniniai profiliai, arba patvirtinti vaiko lyties suvokimą, jei šis suvokimas neatitinka vaiko biologinės lyties”.

Teisės akto priėmimas užtruko abiejuose Teksaso įstatymų leidžiamosios valdžios rūmuose, nes demokratai, naudodamiesi parlamentine taktika, jį stabdė. Pažymėtina, kad demokratų atstovas Shawnas Thierry balsavo už įstatymo projektą, remdamasis moksliniais įrodymais, rodančiais ilgalaikį transseksualumo procedūrų poveikį.

Pareiškime Thierry teigė, kad po pokalbio su rinkėjais ir “išnagrinėjusi mokslinius duomenis šioje šalyje ir visame pasaulyje” ji balsavo už draudimą nepilnamečiams gauti “GnRH-analogus (t. y. “brendimo blokatorius”), kryžminės lyties hormonus ir atlikti negrįžtamas operacijas, kai patiriama lyties disforija”.

JŠ pagal www.dailywire.com

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Birželis – Švenčiausiosios Jėzaus Širdies mėnuo

Birželis – tradiciškai Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai skirtas mėnuo. Tuomet bažnyčiose susirenkame į birželio pamaldas ir Jėzaus Širdies litaniją. Penktadienį po Kristaus kūno oktavos yra Švenčiausiosios Jėzaus Širdies iškilmė. Istoriškai Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kultas susijęs su Nekaltosios Marijos Širdies kultu.

Šios dvi Širdys susijusios nuo pat Apreiškimo, kai Dievo Motina atsakė arkangelui Gabrieliui: Jis atsakė Elzbietai: “Fiat! Nuo tada Dievo Širdis pradėjo plakti po jos žmogiškąja Širdimi, o jos Sūnaus Širdis – po jos motiniškąja Širdimi. Tėvas Dolindo Ruotolo rašė apie šią unikalią Širdžių sąjungą: Per devynis mėnesius, kol nešiojo Jėzų savo įsčiose, Marija suteikė Jam gyvybę, ir Jis tapo Širdimi iš Jos Širdies, sudarydamas su Ja vienybę.

Taip buvo iki tol, kol Viešpats Jėzus ištarė žodžius ant kryžiaus: Tėve, į Tavo rankas atiduodu savo dvasią! ir skausmo kalavijas pervėrė Marijos Širdį. Mirties akimirką Viešpaties Jėzaus Širdis plyšo iš skausmo, ir netrukus po to kareivis perdūrė Jį ietimi. Koks likimas tada ištiko Jo Motinos Širdį? – Ten, Kalvarijoje, Marija buvo nukryžiuota kartu su Jėzumi – ji patyrė Širdies kankinystę, – į šį klausimą atsako tėvas Dolindo.

Kitam italui – XX a. gyvenusiam vizionieriui t. Giuseppe Tomaselli – Dievo Motina pasakė: “T: – Matydamas pervertą Mano brangiausiojo Sūnaus Širdį, atrodė, tarsi būtų perverta Mano pačios Širdis. Ir pridūrė: – Kai Jėzus buvo paguldytas į kapą, jame buvo įdėtos dvi Širdys: Sūnaus Širdis ir Motinos Širdis, nes kur yra mūsų lobis, ten yra ir mūsų širdis. Tris dienas po Jėzaus mirties mano mintys ir jausmai buvo Jo kape. Pamaldi siela, įsiskverbk į Jėzaus ir mano sielą. Išmatuok, jei gali, liūdesio jūrą, kuri pripildė mano ir mano Sūnaus Širdį. Ar kada nors buvo visuotinesnė, visiškesnė ir tobulesnė auka?

Taigi Švenčiausiosios Jėzaus Širdies garbinimas tęsėsi nuo pat Apreiškimo ir nenutrūko net po Kristaus mirties. Juk pirmoji ir tobuliausia Išganytojo Širdies garbintoja buvo Jo Motina. Po jos prie Švenčiausiosios Širdies garbintojų prisijungė apaštalai ir daugelis palaimintųjų bei šventųjų. Pamažu plėtėsi ir Dievo Motinos Širdies garbinimas, jai pagarbą reiškė daugelis šventųjų.

Jėzaus ir Marijos Širdies liturginio garbinimo pradžia

XVII a., atrodo, buvo lūžis ne tik Jėzaus Širdies, bet ir Jo Motinos Nekaltosios Širdies kultui. Būtent tada Prancūzijoje gyveno ir dirbo šventasis kunigas Jonas Eudas, vėliau pavadintas Jėzaus ir Marijos Širdies liturginio kulto pradininku. Jis platino Jėzaus Širdies ir Marijos Širdies atvaizdus tarp pasauliečių ir dvasininkų, sudarė Mišias ir maldas abiejų Širdžių garbei, įkūrė Jėzaus ir Marijos ordiną.

Tėvas Eudesas savo užrašuose pažymėjo: “Niekada negalima atskirti to, ką Dievas taip tobulai sujungė. Jėzus ir Marija yra taip glaudžiai susiję, kad kas mato Jėzų, mato Mariją; kas myli Jėzų, myli Mariją; kas atiduoda save Jėzui, atiduoda save Marijai. Kunigas, turėjęs didelių nuopelnų skleidžiant Jėzaus ir Marijos Širdžių kultą, 1909 m. buvo paskelbtas palaimintuoju, o 1925 m. kanonizuotas.

Jėzaus Širdies kulto įtvirtinimas

Tame pačiame XVII a. Viešpats Jėzus pasirodė Mergelės Marijos Apsilankymo seserų kongregacijos (seserų vizitiečių) vienuolei Margaritai Marijai Alacoque. Keliuose apsireiškimuose Viešpats Jėzus įsakė seseriai Margaretai garbinti Jo Širdies atvaizdą, skleisti iš jo sklindančius gailestingumo spindulius, rekomenduoti pamaldas, skirtas atlyginti Jėzaus Širdžiai už žmonių nuodėmes, ir galiausiai pareikalavo, kad pirmąjį penktadienį po Kristaus Kūno oktavos būtų švenčiama šventė Kristaus Širdies garbei, o tuo metu priimta Komunija būtų aukojama už šiai Širdžiai padarytus nusikaltimus. Savo Širdies garbintojams ir pamaldumo Jo Širdžiai skatintojams Viešpats Jėzus pažadėjo įtvirtinti taiką jų šeimose, paguosti juos jų varguose, būti neišsemiama priebėga jų gyvenime, ypač mirties valandą; išeiti iš šio pasaulio su pašvenčiamąja malone, būti palaimintiems jų sumanymuose, atrasti Gailestingumo šaltinį ir vandenyną Kristaus Širdyje, šaltas sielas paversti karštomis, karštas sielas atvesti į šventumą, palaiminti namus, kuriuose garbinamas Jėzaus Širdies atvaizdas, įrašyti į Jėzaus Širdį vardus tų, kurie plėtoja Jo pamaldumą, ir suteikti kunigams dovaną sujaudinti net labiausiai užkietėjusias širdis.

Po 12 metų Šventasis Sostas oficialiai leido garbinti Švenčiausiąją Jėzaus Širdį Prancūzijos Paray-le-Monial vienuolyne, kuriame gyveno sesuo Margaret Alacoque. Netrukus ten buvo pašventinta koplyčia Švenčiausiosios Širdies garbei, o seserų vizitiečių vienuolynas tapo garbinimo centru. Būtent šio ordino seserys sukūrė šiandien mums žinomą litaniją į Švenčiausiąją Jėzaus Širdį. Sesuo Margarita mirė 1690 m., 1864 m. buvo paskelbta palaimintąja, o 1920 m. kanonizuota.

Fatima ir Marijos Širdies kultas

Po mažiau nei dviejų dešimtmečių Fatimoje (Portugalija) trims piemenėliams pasirodė Dievo Motina. 1917 m. birželį ji paskelbė regintiems vaikams: – Jėzus įsteigs pasaulyje pamaldumą mano Nekaltajai Širdžiai. Po mėnesio, parodžiusi vaikams pragaro viziją, Dievo Motina dar kartą paragino pamaldumą Jos Širdžiai, sakydama: – Dievas, norėdamas išgelbėti nusidėjėlių, patenkančių į pragarą, sielas, nori, kad pamaldumas mano Nekaltajai Širdžiai paplistų visame pasaulyje. Ji taip pat paskelbė: – Aš ateisiu prašyti pašvęsti Rusiją savo Nekaltajai Širdžiai.

Šie žodžiai pradėjo pildytis po kelerių metų. 1925 m. gruodžio 10 d. seseriai Liucijai pasirodė Dievo Motina, vienoje rankoje laikydama Kūdikėlį Jėzų, o kitoje – erškėčiais apsuptą Širdį. Tada pats Viešpats Jėzus pasakė regėtojai: – Tavo Švenčiausiosios Motinos Širdies, apsuptos erškėčiais, kuriais nedėkingi žmonės vis iš naujo Ją sužeidžia, ir nėra nė vieno, kuris atgailos aktu pašalintų šiuos erškėčius. Ir Marija tarė: “Tuomet, kai aš atnešiau jums savo širdį, jūs turite būti su ja: – Mano Širdį supa erškėčiai, kuriais nedėkingi žmonės, piktžodžiaudami ir nedėkodami, vis iš naujo Ją sužeidžia. Po to Ji pridūrė: “Tai yra, kad mes esame išsiilgę erškėčių: – Aš pažadu savo mirties valandą ateiti į pagalbą su visomis malonėmis tiems, kurie penkis mėnesius pirmaisiais šeštadieniais eis išpažinties, priims Komuniją, melsis vieną rožinį atgailos intencija ir 15 minučių lydės mane apmąstydami 15 Rožinio paslapčių.

Po ketverių metų, vėl pasirodžiusi seseriai Liucijai, Marija paprašė paaukoti Rusiją Jos Nekaltajai Širdžiai ir paskelbė, kad tai sustabdys tos šalies klaidas ir atves ją į atsivertimą. Tačiau po Fatimos apsireiškimų prireikė daugiau nei 100 metų, kad Rusijos paaukojimo Nekaltajai Dievo Motinos Širdžiai aktas būtų iki galo įvykdytas, ir tai padarė tik popiežius Pranciškus 2022 m. kovo 25 d.

Piktžodžiavimai prieš Jėzaus ir Marijos Širdis

Deja, tai įvyko per vėlai, ir Rusija jau paskleidė savo piktžodžiavimus po visą pasaulį. Naujausias šių piktžodžiavimų apraiškas galime stebėti didžiausių pasaulio miestų gatvėse, o pastaruosius kelerius metus – ir Lenkijoje, vadinamųjų “lygybės eitynių” pavidalu, kurių organizatoriai savo skandalingoms apraiškoms pasirinko birželį – Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai skirtą mėnesį. Vis dažniau viešojoje erdvėje galime išgirsti, kad šis mėnuo yra pasididžiavimo mėnuo: žmonės su seksualumo sutrikimais, kurie, užuot slėpę savo nuodėmingus polinkius, atvirkščiai, juos demonstruoja, tuo pačiu skandindami kitus.

Gatvėmis eina spalvingos procesijos, kurių dalyviai nesiliauja įžeidinėti Viešpatį Jėzų ir Jo Motiną. Šioje Lenkijoje gėdingai puolama Marija, įsakiusi vadintis Lenkijos karūnos Karaliene, išniekinami jos atvaizdai. Šių procesijų metu viešai įžeidžiamas Jos Dieviškasis Sūnus: vardan tariamos žodžio laisvės, t. y. laisvės laisvai reikšti savo nuomonę, išniekinama Viešpaties Jėzaus auka ant kryžiaus, išniekinamos Mišios.

Maža to: begėdiška minia ant savo plakatų nešioja Šventojo Rašto citatas, kad pateisintų savo nuodėmingus polinkius ir šauktųsi Dangaus keršto. Švenčiausioji Jėzaus Širdis; Dievo šventykla, Aukščiausiojo tabernakulis, mūsų gyvybė ir prisikėlimas, demonstratyviai įžeidžiama atvirai propaguojant paleistuvystę ir pataikaujant savo nešvariems polinkiams. Be to, vulgariai įžeidžiama nepadoriais grafiniais piešiniais Nekalčiausioji Mergelės Marijos Širdis, tyriausia ir nekalčiausia Motina, garbingoji ir ištikimoji Mergelė, mergelių ir šeimų Karalienė!

Dviejų kultų neatsiejamumas

Ir vis dėlto, kaip kartą apie Nekaltąją Marijos Širdį pasakė šventasis Padre Pio: – Tai vienintelė vieta pasaulyje, kur šėtonas nekėlė kojos ir niekada nekels, kad užgrobtų ten įžengusias sielas. Įeikite ten ir būsite saugūs! Savo ruožtu sesuo Liucija kartą išgirdo iš Dievo Motinos: Mano Nekaltoji Širdis bus jūsų prieglobstis ir kelias, kuris jus nuves pas Dievą.

Galiausiai pacituokime popiežiaus Pijaus XII žodžius, kuris pabrėžė Viešpaties Jėzaus Širdies ir Švenčiausiosios Motinos Širdies ryšį ir joms teikiamos pagarbos iškilmingumą, sakydamas – Kad pamaldumas Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai duotų vaisingiausių vaisių krikščionių šeimoje ir visoje žmonijoje, tegul tikintieji stengiasi jį glaudžiai sujungti su pamaldumu Nekaltajai Dievo Motinos Širdžiai.

Jonušas Komenda

JŠ pagal www.pch24.pl