web analytics
Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA NUOMONĖS

Kristus prisikėlė! Ir Šventoji Lietuva prisikels!

Kristaus prisikėlimas suteikia nepaprastos stiprybės ir vilties, kad viskas galiausiai baigsis gerai. Todėl Prisikėlimo laikotarpiu verta realistiškai pasvajoti, kokia turėtų būti naujoji prisikėlusi Šventoji Lietuva.

Fatimos apsireiškimuose Dievo Motina sakė, kad „galiausiai Rusija atsivers ir pasauliui bus suteiktas taikos laikotarpis“. Šį taikos laikotarpį galėsime vadinti „Naujaisiais Viduramžiais“. Viduramžiais ta prasme, kad jame bus laikomasi katalikų religijos įstatymų. Naujaisiais ta prasme, kad ir šie katalikų religijos dėsniai bei visas žmonių sielų nusiteikimas šiuo laikotarpiu bus daug tobulesnis ir karščiau praktikuojantis savo tikėjimą nei senaisiais viduramžiais. Kitaip tariant, Naujaisiais Viduramžiais bus daugiau šventumo negu senaisiais.

Kokia turėtų būti naujoji Šventoji Lietuva? Pagal pavadinimą ji turėtų būti tikrai šventa. Tai nereiškia, kad joje gyvens vien šventieji. Akivaizdu, kad nuodėmė nuo žemės paviršiaus visiškai neišnyks. Tačiau jos atsiradimas ir veikimas bus toks ribotas, kad ji nebus vieša.

Tai reiškia, kad naujojoje Šventojoje Lietuvoje nebus tokių apgailėtinų dalykų, kokius šiandien matome mūsų Tėvynėje. Nebus teisiškai sankcionuotų abortų, nebus gėjų paradų, nebus civilinės partnerystės, nebus iškrypimus skleidžiančių „ugdymo“ programų, valdžioje nebus liberalių partijų, o pats liberalizmas bus pasmerktas kartu su kitomis „Renesanso“ ideologijomis – fašizmu ir komunizmu.

Naujojoje Šventojoje Lietuvoje bus asmens laisvė ir pagarba privačiai nuosavybei, nebus vykdomos ekspropriacijos. Klestės prekyba ir verslumas. Žinoma, tai visiškai nepanaikins skurdo, nes gyvenimas žemėje vis dėlto nėra rojus. Rūpintis vargšais ir ligoniais padės vienuolynai, kurie bus dosniai remiami aukomis.

Daugelis pasakys, kad aprašytas paveikslas neįmanomas, nes tai idealus paveikslas. Galbūt jis ir idealus, tačiau svarbiausia yra teisinga gėrybių ir vertybių hierarchija, leidžianti visuomenei funkcionuoti geriausiai. Nes viską pas Dievą gali!

Kodėl esame neturtingi? Todėl, kad darome nuodėmes, kurios šaukiasi dangaus keršto! Tokios nuodėmės, be kita ko, yra abortai (nekaltųjų žudymas) ir sodomija. Šias nuodėmes darome todėl, kad turime neteisingą vertybių hierarchiją. Savo žmogiškąją valią ir materialines gėrybes vertiname labiau nei katalikų tikėjimą. Be valstybinės katalikų religijos nebus ilgalaikės tvarios gerovės be karų! Pirmiausia Dievas, paskui žmogus, pirmiausia įsakymai, paskui gerovė!

Už savo nuodėmes, įskaitant ir tas, kurias viešai daro mūsų tautiečiai, turime viešai atgailauti. Už nuodėmes būtina atpirkimo bausmė.

Todėl, kad ši naujoji Šventoji Lietuva prisikeltų, reikia daug nuveikti. Tačiau gerasis Viešpats Dievas mums šias dovanas suteiks tik tada, jei matys, kad mes bent truputį stengiamės siekti geresnio.

Kristus prisikėlė! Jis tikrai prisikėlė! Ir Jis prikels Šventąją Lietuvą!

Aleksandras Stralcou

Categories
BAŽNYČIA FATIMA KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Velykos 2026: ar nusipelnėme bausmės? Dabar esame daug blogesnėje padėtyje nei 1944 metais. Į ką reikia dėti viltį?

Ramybė per šventes dar nereiškia, kad audra mūsų aplenks. Autorius kelia nepatogius klausimus apie asmenines ir visuomenines nuodėmes, apie realią karo grėsmę ir apie tai, ar dronų bei „mirties zonų“ epochoje Lietuva apskritai turi žmogiškų galimybių apsiginti. Atsakymas veda prie radikalios, bet paprastos išvados: jei yra išsigelbėjimas, tai tik per nuoširdų atsivertimą ir sugrįžimą po Marijos globos skraiste – nes Lietuva yra Jos žemė.

Gana ramiai sulaukėme dar vienų 2026 m. Velykų. Dėkokime už tai gerajam Dievui! Argi Lietuva nenusipelnė Dievo bausmės? Argi mes patys nenusipelnėme Dievo bausmės? Tiek daug asmeninių ir visuomeninių nuodėmių slegia mūsų sąžinę, mūsų tautiečių sąžinę. Be abejonės, baisiausios yra abortai ir genderizmo ideologijos skatinimas. Tai nuodėmės, kurios, pagal tradicinį Bažnyčios katekizmą, apie kurį, atrodo, pamiršo mūsų šiuolaikiniai ganytojai, šaukiasi Dangaus keršto: sąmoningas nekalto žmogaus nužudymas ir sodomijos nuodėmė.

Argi tuomet mums gresiantis karas nebūtų mūsų pačių nusipelnęs? O jei jis prasidėtų, ar sveiko proto žmogus galėtų tvirtai teigti, kad Lietuva apsigintų? Ar besivystanti vokiečių brigada yra pakankama mūsų sąjungininkų parama? Ar, susidūrus su nauju mūšio lauku su „mirties zonomis“, stebimomis dronų, yra bent kokia viltis partizaniniam karui? Manau, kad dabar esame daug blogesnėje padėtyje nei 1944 metais. Potencialus priešas, turintis dirbtinio intelekto valdomų „dronų debesis“, partizanams nepaliks jokių šansų.

Argi nėra išsigelbėjimo? Žmogiškai mąstant – nėra. Bet jei mąstyti Dievo akimis, tai visada yra. Ir tai yra visiškai realistiška mintis. Lietuva negali apsiginti pasikliaudama žmogiškosiomis jėgomis. Bet ji gali apsiginti, jei to bus Dievo valia. Ši išeitis – tai nuoširdus puolimas prie Švenčiausiosios Mergelės Marijos kojų, juk Lietuva – tai Marijos žemė! Galiausiai reikia į tai pažvelgti rimtai. Galiausiai reikia imtis šio dvasinio pastangų, kurios nėra neįmanomos. Juk nie prarasime dėl to nieko. Žmogiškai mes vis tiek neturime šansų. O su Dievu galime viską! O prieigą prie Jo Širdies turime per Mariją ir Jos Širdį.

Aleksandras Stralcou

Categories
BAŽNYČIA KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Karaliaus vėliava išžyguoja!

Didysis Penktadienis. Šiandien mūsų ir visos žmonijos Karalius kenčia už mus. Ne kaip tolimas valdovas, o kaip Tas, kuris pats įžengia į mūšio lauką, prisiima mūsų kaltę ir leidžia, kad Jo karūna būtų iš erškėčių, o sostas – Kryžius. Ši diena neleidžia tik „pasigrožėti“ Kristaus kančia iš šalies: ji reikalauja atsakymo. Nes jei Karalius taip myli, tai ką reiškia mano ištikimybė?

Senovinė giesmė skelbia: „Karaliaus vėliava išžyguoja“Vexilla Regis prodeunt. Tai ne poetinė metafora, o tikrovės apreiškimas. Kryžius čia tampa Karaliaus vėliava: ženklu, po kuriuo renkasi Jo tauta, ir ženklu, kuris skiria du pasaulius – pasaulį, kuris nori išsigelbėti be Dievo, ir pasaulį, kuris klaupiasi prieš Nukryžiuotąjį.

Šiuose žodžiuose telpa viskas. Pirmiausia – mūsų sielų apvalymas Kristaus Krauju. Didįjį Penktadienį Bažnyčia primena, kad išganymas nėra abstrakti idėja ar moralinis patarimas. Jis kainuoja. Jis yra Kraujo kaina. Kristaus Kraujas nuplauna tai, ko pats žmogus niekada nenusiplaus: kaltę, įprotį nuodėmei, širdies kietumą, pasiteisinimus, kuriuos taip lengva susikurti. Todėl šiandien tikras klausimas yra ne „ką jaučiu“, o „ar leidžiuosi būti nuplautas“.

Antra – čia skamba ir karaliaus Dovydo pranašystė. Dovydas giedojo apie Teisųjį, kurį persekios, apie rankas ir kojas, kurias perdurs, apie tautas, kurios bus paveldas. Kryžius, regis, yra pralaimėjimas, bet iš tiesų jis yra Karaliaus pergalės pradžia. Kristus Karalius valdo ne taip, kaip pasaulis: Jo valdžia gimsta iš aukos, Jo teisė – iš tiesos, Jo galybė – iš meilės iki galo.

Ir dar daugiau: giesmė kviečia pamatyti, kad Kristaus Karalystė nėra vien „vidinė“. Ji apima visas tautas ir visą gyvenimą. Jei Jis Karalius, tai Jo įsakymas galioja ir mano namuose, ir mano darbe, ir mano sprendimuose, ir mano baimėse. Didysis Penktadienis nuplėšia iliuziją, kad galima turėti Kristų be Kryžiaus, tikėjimą be atgailos, viltį be paklusnumo.

Todėl šiandien verta sustoti: tylai, maldai, sąžinės sąskaitai. Ir kartu – dėkingumui. Nes Karalius kenčia už mus ne tam, kad mus sugniuždytų, o tam, kad mus išlaisvintų.

Categories
BAŽNYČIA KONTRREVOLIUCIJA STEBUKLAI

Siųsk intenciją, rožę ir žvakę Fatimos Dievo Motinai!

Prieš metus jau organizavome maldos akciją „Siųsk rožę į Fatimos šventovę“. Ji sulaukė didelio atgarsio, ir prie Fatimos Dievo Motinos kojų perdavėme 221 rožę. Tai ne vienintelė mūsų tokio pobūdžio iniciatyva. Taip pat mėginome surinkti  50 000 Rožančiaus dešimtukų – pavyko surinkti 6889 dešimtukus, už ką nuoširdžiai dėkojame Dievo Motinai ir mūsų gailestingajam Viešpačiui Jėzui Kristui! Taip pat platiname 30 dienų pamaldą šv. Juozapui – šiuo metu ši malda kaip tik vyksta.

 Vis dėlto nesustojame ir plečiame savo maldos praktikas. Padėtis pasaulyje ir Lietuvoje negerėja – veikiau dar labiau blogėja. Dėl to kalti mūsų pačių ir kitų žmonių nuodėmės, todėl turime melstis už save ir malda atlyginti už kitų nuodėmes, kad mūsų brangi Lietuva nebūtų sunaikinta Viešpaties rūstybėje. Šį kartą siūlome prisijungti prie maldos taip, kad prie Fatimos Dievo Motinos kojų būtų perduota Jūsų asmeninė intencija, rožė ir žvakė. Skirdami atitinkamą auką, suteikiate galimybę mūsų savanoriams įvykdyti Jūsų prašymą ir nunešti intenciją, rožę arba žvakę prie Fatimos Dievo Motinos kojų. Taip pat su visomis mūsų intencijomis, jau tapusiu gražiu papročiu, jungiame ir intenciją už Rusijos atsivertimą, apie kurį Dievo Motina pranašavo prieš daugiau kaip 100 metų. Šiuo tikslu taip pat pateikiame maldą, skirtą privačiam kalbėjimui.

Savo intenciją galite perduoti įrašydami ją į žemiau pateiktą formą. norint perduoti intenciją, galima paaukoti bet kokią auką savo nuožiūra. taip pat galite užsakyti rožę ir (arba) žvakę

Jei Jūsų adresas jau yra mūsų bazėje (tai patvirtina tai, kad siunčiame Jums mūsų korespondenciją paprastu paštu), tuomet bankiniame pavedime pakanka tiesiog nurodyti rožių ir (arba) žvakių skaičių bei trumpą intenciją. Kitu atveju geriausia užpildyti formą PAAUKOK INTENCIJĄ, ROŽĘ, ŽVAKĘ FATIMOS DIEVO MOTINAI!“ – joje galima tiksliai pasirinkti kiekį ir įrašyti išsamesnę intenciją.

Pateikiame pasiūlymus dėl jūsų puokštės Dievo Motinai:

1 rožė (10 )/1 žvakė (12 ) – jos, kaip Dievo Motinos, vaidmeniui pagerbti

2 rožės (18 )/2 žvakės (21 ) – jos meilei Dievui Sūnui pagerbti

3 rožės (26 )/3 žvakės (32 – Motinos, dukters ir sutuoktinės vaidmeniui pagerbti

5 rožės (47 )/5 žvakės (53 ) – tiek rožančiaus slėpinių, jai paskirtų, sudaro vieną dalį

7 rožės (58 )/7 žvakės (73 ) – tiek skausmų ji patyrė per savo gyvenimą

10 rožių (80 )/10 žvakės (100 – skaičius „Sveika, Marija“, kuriuo meldžiamasi mažiausioje Rožančiaus dalyje

12 rožių (95 )/12 žvakės (115 ) – žvaigždžių skaičius jos karūnoje

30 rožių (170 )/30 žvakės (200 ) – metų, kuriuos ji praleido paslėptame gyvenime su mūsų Viešpačiu Jėzumi, skaičius

Norėdami užsakyti atitinkamą skaičių rožių/žvakių Fatimos dievo motinai, nurodykite „1 rožė“,  „1 žvakė“„2 rožės“„2 žvakės“ir t. t.

Mokėjimus prašome atlikti į šią sąskaitą arba naudodami toliau esantį mygtuką:

VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas – įmonės kodas 126324423

banko sąskaitą: LT 70 7300 0101 5445 0053

Švenčiausiajai Mergelei Marijai labai reikia mūsų maldų už Rusijos atsivertimą, kad jis įvyktų ir pasauliui būtų suteiktas taikos laikotarpis!

Malda už Rusijos atsivertimą

Suklaupę priešais Tavąjį malonės sostą, šventojo Rožančiaus Karaliene, mes norime, kiek tai nuo mūsų priklauso, išpildyti reikalavimus, kuriuos Tu perdavei, apsireiškusi Fatimoje.

Siaubingos pasaulio nuodėmės, Jėzaus Kristaus Bažnyčios persekiojimai, o dar labiau tautų ir krikščionių sielų atkritimas, daugybei žmonių užmiršus Tavo maloningąją motinystę, perpildė Tavo Sopulingąją ir Nekaltąją Širdį, kurią užuojauta taip artimai susiejo su Švenčiausiosios Tavo dieviškojo Sūnaus Širdies kančia. Kad būtų atlyginta už tokią gausybę nusikaltimų, Tu nurodei įvesti atgailos Tavo Nekaltajai Širdžiai pamaldumą.

Kad būtų sulaikytos Tavo pačios išpranašautos Dievo bausmės, Tu tapai Aukščiausiojo pasiuntine ir pareikalavai, kad Kristaus vietininkas, vienybėje su visais pasaulio vyskupais, paaukotų Rusiją Tavo Nekaltajai Širdžiai.

Galiausiai Viešpaties Apsireiškimo šventėje Aukščiausiasis Pontifikas kartu su viso pasaulio vyskupais ir kunigais iškilmingai paaukojo Tavo Nekaltajai Širdžiai „mus pačius, Bažnyčią ir visą žmoniją, ypač Rusiją ir Ukrainą“: dabar norime dar kartą suvienyti savo balsus šia malda Tavo motiniškos galios didybei.

Priimk, Dievo Motina, pirmiausia iškilmingą atsilyginimą, kurį mes aukojame Tavo Nekaltajai Širdžiai už visus įžeidimus, kuriais nusidėjėliai ir bedieviai perpildė Tavo Širdį kartu su Jėzaus Širdimi. Antra, mes dovanojame, perduodame ir pašvenčiame, kiek tai nuo mūsų priklauso, Rusiją Tavo Nekaltajai Širdžiai.

Mes maldaujame Tave, su motinišku gailestingumu paimk šią tautą į savo galingą apsaugą ir paversk ją savo karalyste, kurioje Tu viešpatautum lyg Karalienė. Padaryk šią persekiojimų šalį Tavo išsirinktu ir palaimintu kraštu. Mes karštai Tave prašome, visiškai užvaldyk šią tautą, kad ji, atversta iš valstybinės bedievystės, taptų nauja mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus karalyste, nauju paveldu jo švelniajam skeptrui. Tegul jinai sugrįžta vienybėn iš savo senosios schizmos į amžinojo Ganytojo vienintelę avidę, kad paklusdama Tavo dieviškojo Sūnaus vietininkui, visose žemės tautose taptų uolia Jėzaus Kristaus apaštale, skelbiančia jo karališkumą.

Galiausiai meldžiame Tave, Gailestingumo Motina, kad tokiu visiems matomu savo užtariančios visagalybės stebuklu įrodytum pasauliui, jog esi visų malonių Tarpininkė. Taikos Karaliene, dovanok pasauliui taiką, kurios pasaulis negali duoti, ramybę ginklams ir ramybę sieloms, duok Kristaus taiką Kristaus karalystei ir Kristaus karalystę per Tavo Nekaltosios Širdies viešpatavimą, o Marija. Amen.

Aleksandras Stralcou

VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas

Categories
BAŽNYČIA

BE KATALIKIŠKOS VALSTYBĖS LIETUVAI IR EUROPAI – MIRTIS!

Šarūnas Pusčius: Draugiškai kritiškas laiškas (Nr. 1) prof. V. Radžvilui,  M. Kundrotui ir (daug švelniau?) dr. V. Sinicai, bei visiems kitiems kovos už tikrąją – katalikišką – Lietuvą bendražygiams.

Tikrosios, dieviškosios  – katalikiškos – visuomenės tvarkos nesilaikymas yra tiesiog atskilimas nuo būties – „schizma būties atžvilgiu“

Joseph de Maistre

Su švente, Tėvyne… su kovo 11

ATKURKIME KATALIKIŠKĄ VALSTYBĘ!

Šioje mirtinoje istorinėje kryžkelėje, kurioje atsidūrė Lietuva ir Europa ir net visa vad. „Vakarų“, o tiksliau katalikiška civilizacija, okupuota nusikalstamos liberalizmo ir jos „išperų“ – neomarksizmo ir kt. – ideologijos, turime aiškiai matyti vienintelį išgelbėjimo kelią – kaip dvasiškai ir net fiziškai išlikti Lietuvai ir katalikiškai civilizacijai – nuo Argentinos iki Ukrainos… Juk daug kas sako „Europa miršta“. Kito išgelbėjimo kelio tiesiog nėra.

Tas kelias –
„Atkurkime katalikišką valstybę!“

Tai šūkis, kurį mes, Bažnyčios visų laikų mokymui ir Tradicijai ištikimi katalikai, jau daug kartų nešėme Vasario 16, kovo 11 tautos maršuose, protestuose prieš iškrypimus propaguojančius paradus, jaunimo stovyklose ir kitur. 

Tai plakatai su Kristumi Karaliumi, Lietuvos Karaliene, oficialiai popiežiaus paskelbta Trakų Dievo Motina, ir Ją taip gerbusiu bei mylėjusiu Vytautu Didžiuoju, Lietuvos galybės ir katalikiškos santvarkos valstybės kūrėju.

Šis šūkis turi tapti mūsų tautos programa dešimtmečiams, šimtmečiams!..

Ačiū Dievui, šiemet po vasario 16 šis šūkis pagaliau jau tapo tiek matomas, kad kai kuriuos pradėjo gąsdinti. Mirtinas liberalizmo virusas mumyse, lietuviuose, pajautė grėsmę – ir ėmė kautis – kad virusas išliktų, o mes – Lietuva – toliau nyktume.

Skaitau prof. V. Radžvilo ir M. Kundroto puolimus prieš Pro Patria ir negaliu atsistebėti. Ne tiek pačiu puolimu, kiek logikos trūkumu. Žinau, kad liberalizmas gali griauti proto hierarchinę struktūrą, elementarią logiką net pas šiaip jau protingus žmones. Bet kad šitiek?! – tikrai tai mirtinas virusas. Ką gi pradėsime gydytis kartu. Mums visiems reikia valytis nuo šio vėžio.

Kristus Karalius praėjo Vilniaus gatvėmis!

Ką gi, laikas pagaliau pradėti visiškai viešai mušti liberalizmą, jo beprotišką anti-filosofiją, užkrėtusią ir lietuviškąjį nacionalizmą ir visas pasaulio tautas. Sumalsime liberalizmą į dulkes loginiais argumentais, Jūsų minėtų ir neminėtų veikėjų klaidingų idėjų analize, paties Dievo Sūnaus ir Jo Bažnyčios mokymo ir kt. citatomis  ir t.t. – ne viename, o daugelyje tokių straipsnių-laiškų jums.

Dažniausiai sakydamas „Jūs“ neturiu omenyje V. Sinicos – ačiū Dievui jis daug ko iš tų blogybių išvengė.  Daug švelnesnę labai draugišką kritiką jam išsakysiu tik tada, kai minėsiu konkrečiai jį.

Leiskite man tokį kiek žaismingą bet kartu labai rimtą stilių. Kaip rašė didysis anglas – katalikas – G.K. Čestertonas, ne žodis „linksmas“, o žodis „nerimtas“ yra „rimto“ priešingybė. Apie labai rimtus dalykus galima kalbėti ir su sveiku humoru. Leiskite ne vien sausai „mokslingai“ postringauti (nors daug bus ir to ir daug logiškiau negu straipsniuose, kuriems čia oponuoju), bet ir draugiškai pajuokauti.

Nes tautą liberalūs „moksliniai“ (tiksliau antimoksliniai) tauškalai jau tiesiog pykina.  Iš tikrųjų, tokią minčių sumaištį išugdęs(?) masonų neteisėtai iš jėzuitų atimtas Vilniaus universitetas – kadaise šlovinga katalikiško mokslo tvirtovė – virto į „liberastinę profkę“ – . Prostite moj francuskij – „Atleiskite už mano neliteratūrinę prancūzų kalbą“.

Ši „profkė“ išvijo net ir jus gerbiamas prof., V. Radžvilai – kaip „per daug“ konservatyvų liberalą, ir Rasą Čepaitienę kaip „per daug“ katalikišką(?). Vien jų tėvas velnias ten tuos neomarksistus švietimo sistemos okupantus supaisys…

Jūs išsigandote to, kad lietuvių tauta pagaliau ėmė prisiminti savo šventą pareigą? – pripažinti visų tautų Karaliaus Kristaus ir Karalienės – Dievo Motinos valdžią Lietuvai ir pasauliui?! To, kad tautos maršuose žmonės neša plakatus su Jų atvaizdais ir Dievo visoms tautoms įsakyta katalikiškos valstybės vizija? Rimtai?

Už tai išvadinote šaunų jaunimą „falangistais“. Bet juk tai puiku, kad jie bent jau „pusiau falangistai“. Palaukite, bus dar geriau – jie dar taps „karlistais“. Duok Dieve!

Atsibuskim, vyrai, juk tuo džiaugtis reikia! – šokinėti iš džiaugsmo. Manau tuo džiaugiasi V. Sinica, pirmą kartą leidęs atgaivinti šią puikią šimtametę tradiciją – nešti lietuvių tautos Karaliaus atvaizdą, vėliau plakatą jos maršo priekyje.

Taigi viskas čia normalu!  Sveiki sugrįžę į normalybę. Ir realybę. Welcome back to reality! Kol kas tai tik maži normalybės daigeliai. Katalikiška lietuvių tauta, 400 metų turėjusi ir krauju gynusi šlovingą katalikišką valstybę eina savo laisvės dieną pasaulinio garso ir grožio katalikiškoje sostinėje Vilniuje nuo tautos Karalienės šventovės su tautos Karaliaus atvaizdu ir plakatu atkurti jo įsakomą valstybę.

Tuo piktintis gali… Kas? Nebent dorogije tovarišči „brangūs draugai“ iš Lietuvos komunistų partijos centro komiteto. Arba iš Briuselio kopūstų (pardon, kopūstgalvių masonų) centro komiteto.   Kiek suprantu mes visi nepretenduojame (?)į jo sudėtį ir nesame jų bendraminčiai(?) Jei kas nors iš mūsų esame masonų ložėse prisipažinkim iš karto – aš – ne. Prisiekiu Dievu. O Jūs?

O kad jūs prisimintumėte kokie galingi – katalikiški  – buvo normalūs lietuvių „liepsnų maršai“ šlovingais LDK laikais! Tikiuosi apie tai spėsiu parašyti sekančiuose laiškuose.

O jūs aimanuojate lyg tie šaunūs lietuviai 2026  m. vasario 16 būtų prie Putino KGBistinės Rusijos prisijungę – ir užverčiate vargšės liaudies galvas tokiomis nelogiškomis (net tarpusavyje prieštaringomis) „mandrų“ terminų grandinėmis – kad atrodo kaip „vzryv na makaronnoj fabrike“ – sprogimas  makaronų fabrike. O tuos liberalius „makaronus“ mums kabina pats melo tėvas – klaidingas mintis pakiša puolusi žmogaus prigimtis, o kartais ir pats žmonijos priešas. Priešas hebrajiškai šatan…  

 Aš tikrai nusiteikęs draugiškai ir noriu jus tiesiog išgelbėti nuo mirtino sielai liberalizmo viruso, kuris deja jus užkrėtęs nuo galvos iki kojų, kaip matosi iš paskutinių tekstų.

O juk anksčiau Jūs rašėte kai kuriuos tokius protingus tekstus! Pvz. M. Kundroto mintys apie lietuvių, gudų, lenkų ir kitų regionų tautų santykius

Liūdžiu dėl to, nes myliu Jus kaip savo artimus. Liberalizmo virusas – baisiau už komunistinės Kinijos paleistą „koroną“ – nes žudo sielą.  Juk liberalizmas sulygina objektyvaus gėrio ir blogio teises. Iškrypimų praktikavimą prilygina normaliai vyro ir moters šeimai, sulygina klaidingų religijų ir vienintelės teisingos – katalikų – religijos, blogų ir gerų idėjų teises ir t. t.

Liberalizmas skatina žmones  daryti mirtinas nuodėmes – o jos objektyviai veda į amžiną kančią, nors liberalai tuo ir netiki. Bet jei ir netikėsi, kad bedugnė yra bedugnė, vis tiek joje užsimuši.

„Nebijokite tų, kurie žudo kūną, o negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare” – moko mūsų viešpats jėzus kristus.

Liberalizmas užkrėsti bando mus visus – tik mes, katalikai, ginamės nuo jo vieninteliais žmonijos vaistais nuo blogio – tradiciniu bažnyčios mokymu, tradicinėmis visų laikų Šv. Mišiomis, dažna išpažintimi ir šv. komunija. Kviečiame tą daryti ir jus… visą Lietuvą. Gydykimės nuo amžinosios mirties kol nevėlu.

Beje Vytautai Sinica – Tu jau arčiausiai priartėjęs prie Kristaus tiesos – kviečiame ateik pagaliau į tradicines visų laikų Šv. Mišias – tai mūsų civilizacijos širdis, šlovė ir galybė – tokios Šv. Mišios pašventino šv. kazimierą ir milijonus šventųjų, tokiose šv. mišiose meldėsi mūsų didžiavyriai Vytautas didysis jonas Karolis Chodkevičius ir kiti – ypač prieš didžiąsias mūsų tautos  pergales apgynus kad katalikišką civilizaciją – prie Salaspilio, Chotino, Vienos ir daugybė kitų mūšių…

Štai tikras lietuviškumas – kai Salaspilio mūšio didvyris Teodoras Lackis, su 200 legendinių sparnuotųjų svarų smogęs paskutinį smūgį švedų armijai, griovusiai  bažnyčias, šventųjų statulas – meno šedevrus ir visą katalikišką civilizaciją (tai jiems liepė jų protestantizmo erezija), taigi Lackis parašė „šlovė Kristui Dievui kurio priešus nugalėjome“. Ir šis – katalikiškas – lietuviškumo modelis daug patrauklesnis už pamiršusį šlovingą Lietuvos katalikiška civilizaciją, puspagonišką „trispalvių bušmenų“ nacionalizmą. O jeigu mes ir toliau būsime užmiršę šlovingą katalikiškos valstybės tradiciją kuo mes skiriamės nuo trispalvi maršo?

O juk T. Lackio tėvas buvo tikras „maskolius“ – o jau jo sūnus tapo karštu kataliku ir lietuviu patriotu. Tik nesakykite, kad tai „lenkiškas“ patriotizmas – Lackis pasirašė savo atsiminimus equites  lituanus – lietuvis riteris (bajoras), o jo ginklo broliai husarai sukūrė geriausią lietuvišką kovinę dainą „Oi šermukšnio!” – kurią iki šiol, pagerbdami šlovingus protėvius, dainuoja jaunimas liepsnų marše.

Štai kokia buvo katalikiško lietuviškumo integracinė galia! O puspagoniškas „super-kalbinis“ nacionalizmas dabar atbaido netgi tuos kurie norėtų tapti lietuviais. Gudijos lietuvis nemokantis kalbos prašė Lietuvos pilietybės ir jam buvo atsakyta – ir tai tik lašas jūroje, nekatalikiškas tautiškumo modelis atbaido daugybę potencialių lietuvių (kurie jau ir dabar slavakalbiai lietuviai – tik beveik niekas jiems to neprimena…)

Vėliau parašysime smulkiau apie V. Savukyno studiją – kad mūsų tauta tikru ietuviškumu šimtmečiais laikė tiktai katalikišką lietuviškumą.

Juk su Jumis buvome bent iš dalies bendražygiai – jūs profesoriau gal prieš daugiau negu 10 metų(?) kartu su V. Sinica, M. Parčiausku, A. Makausku ir kitais tada dar jaunais katalikais Šv. Pijaus X Kunigų brolijos šv. Kazimiero priorate Kaune klausėte mano klasės ir ilgametės kovos draugo kun. E. Naujokaičio paskaitos apie Kristaus socialinį karališkumą – tą pačią katalikišką valstybę. 

Tikėjomės kad tapsite nauju galingu kovotoju už šį vienintelį Lietuvos išgelbėjimą. Deja turėjome tai daryti patys be Jūsų. Gaila…  Bet dar nevėlu sugrįžti pas Kristų Karalių ir kartu kautis už jį  – grįžkite!

Mielas p. Mariau Kundrotai, kartu dalyvavome Jūsų pirmuosiuose protestuose prieš iškrypimų „paradus“ – po to mūsų keliai išsiskyrė. Patys pradėjome katalikiškas maldos ir protesto akcijas, kurių garsas jau skamba po Lietuvą. 

Nesipykime, bet kartu kaukimės už dar Vytauto Didžiojo įkurtą katalikišką valstybę, davusią Lietuvai didžiausią galybę ir šlovę!

Šarūnas Pusčius

Categories
NUOMONĖS

Demografinės katastrofos akivaizdoje Lietuvoje ir Europoje gėlės kovo 8-ąją neturi jokios reikšmės

Ši vadinamoji „Tarptautinė moters diena“ nėra jokio pagarbos ar pagyrimo moters kilniais pastangomis gimdant ir auklėjant vaikus išraiška, bet veikiau – savanaudiškiausių žmoguje glūdinčių motyvų išnaudojimas. Kokia prasmė tame, kad kažkam tiesiog pasisekė gimti moterimi ar vyru, jei jis nesukūrė šeimos ir nepaliko palikuonių? Demografinės katastrofos akivaizdoje Lietuvoje ir Europoje gėlės kovo 8-ąją neturi jokios reikšmės.

Rusai, baltarusiai, ukrainiečiai ir kiti rusakalbiai, deja, taip pat nemažai katalikų – lietuvių ir lenkų – švenčia vadinamąją „Moters dieną“. Ši tradicija Sovietų Rusijoje buvo įtvirtinta 1921 m., priėmus sprendimą Antrojoje moterų komunistų konferencijoje. Ji buvo grindžiama įvairiais įvykiais ir versijomis: nuo Niujorko socialdemokračių moterų organizacijos mitingo 1908 m. iki 1917 m. Petrogrado demonstracijos ir moterų dalyvavimo joje. Tačiau svarbiausia ne šventės kilmė – ją nesunku išsiaiškinti, jei tik norima – o reikėtų kalbėti apie kultūrinę šios „šventės“ esmę.

17 460 vaikų. Gimė Lietuvoje. 2025 metais! Tai yra katastrofa!

Pagrindiniai reikalavimai, už kuriuos JAV kovojo sufražistės – būtent ten, kur 1908 m. įvyko pirmoji demonstracija – šiandien formaliai jau yra įgyvendinti. Šiuo metu moterų darbo sąlygos ir darbo užmokestis formaliai nedaug kuo skiriasi nuo vyrų. Tačiau verta susimąstyti ir apie kitą dalyką: ar moteris, iškeitusi šeimą į darbą korporacijoje, tapo laimingesnė? Ar įsipareigojimas ir pastangos dėl savo šeimos narių turėtų būti mažiau vertinami ir motyvuojantys nei darbas anoniminėje korporacijoje?

Žinoma, šeimyninis gyvenimas dažnai yra nelengvas, tačiau darbas korporacijoje taip pat toli gražu nėra rojus. Atrodo, kad išskirtinai teigiamą profesinės savirealizacijos įvaizdį sukūrė „melasklaida“, kurioje karjera vaizduojama kaip lengvas kelias į sėkmę, pamirštant, kiek tai iš tiesų kainuoja. Ši kaina – būtinybė negailestingai kovoti dėl valdžios ar dėl atlyginimo, atsisakymas turėti vaikų ir dažnai su tuo susiję abortai, didesnis ištekėjusių moterų nuovargis, nes nuo pareigų namuose pabėgti neįmanoma, o be to, dar ir atsakomybė įmonėje, reikalavimas būti „stipria moterimi“, kuris paprastai netaikomas daugumai moterų.

Moterų grožis yra įrašytas žmogaus prigimtyje Dievo valia, todėl čia nėra pačios moters nuopelno. Moters nuopelnas atsiranda tuomet, kai ji pagimdo palikuonis. Todėl daug logiškiau būtų švęsti Motinos dieną, bet masonai norėjo kitaip. Jie norėjo pasinaudoti moters tuštybe, nepelnytai ją išaukštindami ir giria už nieką.

Aleksandras Stralcou

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA LIETUVOS ISTORIJA

Šventojo Kazimiero užrašyta giesmė „Omni die“

Šio 63 posmų himno nuorašas buvo rastas kanonizacijos proga 1604 m. atidarytame šventojo karste. Buvo paplitusi nuomonė, kad šv. Kazimieras yra jo autorius, bet ši giesmė yra tik dalis XII amžiaus himnų sekvencijos „Mariale“, kurios autoriumi laikomas Cluny benediktinas poetas Bernhard‘as de Morlay. Ji tapo mylima šventojo malda ir tikra jo gyvenimo programa. Čia pateikiame lotynišką himno tekstą iš De S. Casimiro Poloniae Regis filio, in Regem Hvngariae electo in: Acta Sanctorum Martii a Ioanne Bolando S.J., IV martii, Antverpiae, apvd Iacobvm Mevrsivm, 1668. p. 357, bei pažodinį jo vertimą.

Vertė kun. Edmundas Naujokaitis, Katalikų Tradicija

S. CASIMIRI

ad Beatam Virginem Mariam

hymnus seu oratio quotidiana,

in eius sepulcro reperta.

Omni die dic Mariæ mea, laudes, anima:

Eius festa, eius gesta cole splendidissima.

Contemplare & mirare eius celsitudinem:

Dic felicem genitricem, dic beatam virginem.

Ipsam cole, vt de mole criminum te liberet:

Hanc appella, ne procella vitiorum superet.

Hæc persona nobis dona contulit cælestia:

Hæc Regina nos diuinâ illustrauit gratiâ.

Lingua mea, dic trophæa virginis puerperæ:

Quæ inflictum maledictum miro transfert genere.

Sine fine dic Reginæ mundi laudum cantica:

Huius bona semper sona, semper illam prædica.

Omnes mei sensus ei personate gloriam,

Frequentate tam beatæ Virginis memoriam.

Nullus certè tam disertæ extat eloquentiæ,

Qui condignos promat hymnos eius excellentiæ.

Omnes laudent, vnde gaudent, Matrem Dei Virginem:

Nullus fingat, quòd attingat eius celsitudinem.

Nemo dicet, quantum licet, laudans eius merita:

Eius cuncta sunt creata ditioni subdita.

Sed neccesse, quod prodesse pijs constat mentibus,

Vt intendam, quòd impendam me ipsius laudibus.

Quamuis sciam, quòd Mariam nemo dignè prædicet;

Tamen vanus & insanus est, qui eam reticet.

Cuius vita erudita, disciplina cœlica,

Argumenta & figmenta destruxit hæretica.

Huius mores tanquam flores exornant Ecclesiam;

Actiones & sermones miram præstant gratiam.

Euæ crimen nobis limen paradisi clauserat:

Hæc, dum credit & obedit, cœli claustra reserat.

Propter Euam homo sæuam accepit sententiam:

Per Mariam habet viam quæ ducit ad patriam.

Hæc amanda & laudanda cunctis specialiter:

Venerari & precari decet illam iugiter

Ipsam posco, quam cognosco posse prorsus omnia,

Vt euellat & repellat quæ sunt nobis noxia.

Ipsa donet, vt quod monet natus eius, faciam;

Et finitâ carnis vitâ, lætus hunc aspiciam.

O cunctarum fœminarum decus atque gloria,

Quam probatam & elatam scimus super omnia.

Clemens audi, tuæ laudi quos instantes conspicis.

Munda reos & fac eos bonis dignos cœlitis.

Virga Iessæ, spes oppressæ mentis, & refrigerium;

Decus mundi, lux profundi, Domini Sacrarium;

Vitæ forma, morum norma, plenitudo gratiæ;

Dei templum, & exemplum totius iustitiæ.

Virgo salue, per quam valuæ cœli patent miseris:

Quam non flexit nec allexit fraus serpentis veteris.

Gloriosa & et formosa Dauid Regis filia,

Quam elegit Rex, qui regit & creauit omnia.

Gemma decens, rosa recens, castitatis lilium,

Castum chorum ad polorum quæ perducis gaudium.

Actionis & sermonis facultatem tribue,

Vt tuorum meritorum laudes promam strenuè.

Opto nimis, vt inprimis des mihi memoriam,

Vt decenter & frequenter tuam cantem gloriam.

Quamuis muta & polluta mea sciam labia;

Præsumendum, non silendum est de tuâ gloriâ.

Virgo gaude, quia laude digna es & præmio:

Quæ damnatis libertatis facta es occasio.

Semper munda & fœcunda Virgo tu puerpera.

Mater alma, velut palma, virens & fructifera.

Cuius flore vel odore recreari cupimus:

Eius fructu nos à luctu liberari credimus.

Pulchra tota sine notâ cuiuscumque maculæ,

Fac nos mundos & iucundos te laudare sedulè.

O beata, per quam data noua mundo gaudia,

Et aperta fide certâ regna sunt cœlestia.

Per quam mundus lætabundus vero fulget lumine,

Antiquarum tenebrarum offusus caligine.

Nunc potentes sunt egentes, sicut olim dixeras,

Et egeni fiunt pleni, vt tu prophetaueras.

Per te morum nunc prauorum relinquuntur deuia,

Doctrinarum peruersarum pulsa sunt vestigia.

Mundi luxus atque fluxus docuisti spernere;

Deum qæri, carnem teri, vitijs resistere.

Mentis cursum tendi sursum pietatis studio;

Corpus angi, motus frangi pro cœlesti præmio.

Tu portasti intra casti ventris claustra Dominum

Redemptorem, ad honorem nos reformes pristinum.

Mater facta, sed intacta, genuisti filium;

Regem Regum, atque rerum creatorem omnium.

Benedicta, per quam victa mortis est versutia,

Destitutis spe salutis datur indulgentia.

Benedictus Rex inuictus, cuius mater crederis,

Qui creator ex te natus nostri salus generis.

Reparatrix, consolatrix desperantis animæ:

A pressurâ, quæ ventura malis est, nos redime.

Pro me pete, vt quiete sempiternâ perfruar;

Ne tormentis comburentis stagni miser obruar.

Quod requiro, quod suspiro mea sana vulnera;

Et da menti te poscenti gratiarum munera.

Vt sim castus & modestus, dulcis, blandus, sobrius;

Pius, rectus, circumspectus, simultatis nescius;

Eruditus, & munitus diuinis eloquijs;

Et beatus, & ornatus sacris exercitijs;

Constans, grauis, & suauis, benignus, amabilis,

Simplex, purus & maturus, comis & affabilis;

Corde prudens, ore studens veritatem dicere;

Malum nolens, Deum colens pio semper opere.

Esto tutrix & adiutrix christiani populi:

Pacem præsta, ne molesta nos perturbent sæculi.

Salutaris stella maris salue, digna laudibus;

Quæ præcellis multis stellis atque luminaribus.

Tuâ dulci prece fulci supplices & refoue:

Quicquid grauat & deprauat mentes nostra, remoue.

Virgo gaude, quòd de fraude dæmonis nos liberas:

Dum in verâ & sincerâ carne Deum generas.

Illibata & ditata cœlesti progenie:

Grauidata, nec priuata flore pudicitiæ.

Nam, quod eras perseueras, dum intacta generas:

Illum tractans atque lactans per quem facta fueras.

Mihi mœsto nunc adesto, dans perenne gaudium:

Dona quæso nimis læso optatum remedium.

Commendato me beato Christo tuo filio:

Vt non cadam, sed euadam de mundi naufragio.

Fac me mitem, pelle litem, compesce lasciuiam;

Contra crimen da munimen, & mentis constantiam.

Nec me liget nec fatiget sæculi cupiditas,

Quæ obscurat & indurat mentes sibi subditas.

Nunquam ira, nunquam dira me vincat elatio;

Quæ multorum sit malorum frequenter occasio.

Ora deum, vt cor meum suâ seruet gratiâ,

Ne antiquus inimicus seminet Zizania.

..Da leuamen & tutamen tuum illis iugiter,

Tua festa siue gesta qui colunt alacriter. Amen.

ŠV. KAZIMIERO

himnas arba kasdienė malda palaimintajai Mergelei Marijai, rasta jo karste.

[Raginimas sielai garbinti Mariją]

Kiekvieną dieną skirk Marijai, mano siela, pagyrimus,

Jos šventes, jos darbus garbink žymiuosius.

Apmąstyk ir stebėkis jos prakilnumu,

Girk vaisingą Gimdytoją, girk palaimintą Mergelę.

Ją garbink, kad nuo kalčių naštos tave išvaduotų,

Į ją kreipkis, kad ydų audra tavęs neįveiktų.

Ši asmenybė mums sunešė dangaus dovanas,

Ši Karalienė mus apšvietė dieviška malone.

Mano liežuvi, apdainuok Mergelės Gimdyvės pergales,

Tos, kuri nuostabiu būdu nukreipė skirtą prakeiksmą.

Tark be galo pasaulio Karalienei šlovės giesmes,

Jos gerumą nuolat skelbk, nuolat ją garsink.

Visos mano juslės, šaukit apie jos garbę,

Dažnai atminkit taip palaimintą Mergelę.

[Marijai garbės niekada ne per daug]

Tikrai nė vieno iškalba neiškyla taip aiškiai,

Kad galėtų skelbti jos kilnybės vertus himnus.

Visi tešlovina iš džiaugsmo Dievo Motiną Mergelę,

Bet niekas nesukurs to, kas pasiektų jos aukštybę.

Nieks nepasakys užtektinai, šlovindamas jos nuopelnus,

Jos valdžiai pajungta visa, kas sutverta.

Bet reikia, kad kas aiškiai naudinga pamaldžioms sieloms,

Tai pasirūpinčiau paskirti jos šlovinimui.

Nors žinau, kad nieks negali Marijos tinkamai pagirti,

Bet išpuikęs ir kvailas, kas ją nutylėtų.

Jos protingas gyvenimas ir dangiška drausmė

Sugriovė eretikų įrodinėjimus ir išmones.

Jos bruožai kaip gėlės puošia Bažnyčią,

Veiksmai ir žodžiai rodo nuostabų žavesį.

[Marija – naujoji Ieva]

Ievos kaltė uždarė mums rojaus duris,

O ši, patikėjusi ir paklususi, vėl atveria dangaus skląstį.

Dėlei Ievos žmogus gauna žiaurų nuosprendį,

Per Mariją turi kelią, kuris veda tėvynėn.

Visi ją turi ypatingai mylėti ir šlovinti,

Ją reikia nepaliaujant garbinti bei maldauti.

Jos šaukiuosi, nes suvokiu, kad ji gali tikrai viską,

Kad išrautų ir nuvytų, kas mums kenksminga.

Ji teduoda, kad daryčiau, ką ragina jos Sūnus,

Kad pasibaigus kūno gyvenimui, džiugus jį pamatyčiau.

[Marijos tobulumas]

O visų moterų papuošale ir garbe,

Žinome, kad esi labiau už visas išbandyta ir kilni.

Maloni išgirsk, kuriuos regi atsidavus tavo šlovei,

Nuvalyk kaltus ir padaryk juos vertus dangiškų gėrybių.

Jesės atžala, prislėgtos sielos viltie ir atgaiva,

Pasaulio puošmena, aukštybių šviesa, Viešpaties šventykla.

Gyvenimo paveiksle, papročių mate, malonės pilnatve,

Dievo šventove ir viso teisingumo pavyzdy.

Sveika, Mergele, per kurią vargšams atvertos dangaus sąvaros,

Kurios nepalenkė ir nesuviliojo senojo žalčio klasta.

Garbinga ir daili karaliaus Dovydo dukra,

Kurią išsirinko visa valdąs ir sutvėręs Karalius.

Puošnus brangakmeni, šviežia rože, skaistumo lelija,

Skaisčių chorų, kuriuos į dangų vedi, džiaugsme.

Suteik gabumo veikti ir kalbėti,

Kad uoliai skelbčiau tavų nuopelnų šlovę.

Labai noriu, kad pirmiausia leistum man atminti,

Kad tinkamai ir dažnai giedočiau apie tavo garbę.

Nors žinau, kad mano lūpos nebylios ir suteptos,

Bet tavo garbe reikia didžiuotis, o ne ją nutylėti.

[Marija – tikinčiųjų Motina ir vadovė]

Džiaukis, Mergele, tu esi verta šlovės ir atlygio,

Nes tapai pasmerktųjų išvadavimo priežastim.

Visados tyra ir vaisinga esi, Mergele gimdyve,

Motina maitintoja, lyg palmė žalia ir derlinga.

Tavo žiedais ir kvapu trokštam atsigaivinti,

Tikim, kad jos vaisius išvaduos mus nuo gedulo.

Visa graži, be ženklo kokios nors dėmės,

Padaryk, kad švarūs ir linksmi tave uoliai šlovintume.

O palaiminta, per tave pasauliui duoti nauji džiaugsmai

Ir tvirtu tikėjimu atvertos dangaus karalystės.

Per ją džiugus pasaulis žėri tikra šviesa,

Kurį dengė senųjų tamsybių migla.

Dabar galiūnai liko vargšais, kaip esi pasakiusi,

O skurdžiai pasotinti, kaip tu pranašavai.

Per tave paliekami ydingų papročių klystkeliai,

Trypiami klaidingų mokymų pėdsakai.

Išmokei niekinti pasaulio prabangą ir palaidumą,

Ieškoti Dievo, varginti kūną, priešintis ydoms.

Sielos veržimąsi kreipti aukštyn uoliu pamaldumu,

Spausti kūną, palaužti jaudulius dėl dangaus atlygio.

[Marija – Kristaus Karaliaus Motina]

Tu nešiojai už skaisčių įsčių užrakto Viešpatį

Atpirkėją, kad atstatytum mūs pirmykštę garbę.

Tapus Motina, bet nepaliesta, pagimdei Sūnų,

Karalių Karalių bei visų daiktų Tvėrėją.

Palaiminta tu, per kurią nugalėta mirties klasta,

Paliktiems be išganymo vilties dovanotas atleidimas.

Palaimintas nenugalimas Karalius, kurio Motina esi, kaip tikim,

Kuris, iš tavęs gimęs Tvėrėjas, yra mūs giminės išganymas.

[Marija – visų dorybių Mokytoja]

Atstatytoja, nusivylusios sielos guodėja,

Atpirk mus nuo suspaudimo, kuris ateis blogiesiems.

Melsk už mane, kad džiaugčiaus amžina ramybe,

Kad vargšas nenugrimzčiau į degančią kančios pelkę.

Išgydyk mano žaizdas, to meldžiu, to viliuosi,

Duok tave meldžiančiai sielai malonės dovanų.

Kad būčiau skaistus ir saikingas, smagus, meilus, blaivus,

Pamaldus, tiesus, apdairus, nežinąs lenktyniavimo.

Mokytas ir sustiprintas dieviška iškalba,

Palaimintas ir ginkluotas šventu įgudimu.

Tvirtas, rimtas ir meilingas, geraširdis, meilus,

Paprastas, tyras ir brandus, linksmas ir lipšnus.

Širdimi išmintingas, lūpomis linkęs kalbėti tiesą,

Vengiantis blogo, visad gerbiantis Dievą pamaldžiu darbu.

[Prašymas už liaudį]

Būk krikščionių liaudies globėja ir padėjėja,

Užtikrink taiką, kad sunkūs laikai mūsų netrikdytų.

Sveika, išganinga jūros žvaigžde, verta šlovės,

Tu pranoksti daugybę žvaigždžių ir šviesulių.

Savo meilinga malda prašančius stiprink ir gaivink,

Šalink visa, kas apsunkina ir iškreipia mūsų sielas.

Džiaukis, Mergele, kad išvaduoji mus nuo velnio klastos,

Pagimdžiusi Dievą tikrame ir tyrame kūne.

Nesutepta ir praturtinta dangišku palikuonimi,

Tapusi nėščia, bet nepraradusi drovumo žiedo.

Nes išlikai kokia buvai, gimdydama nepaliesta,

Lietei ir žindei tą, per kurį buvai sutverta.

[Karalaičio prašymas už save]

Man liūdnam dabar padėk, duodama amžiną džiaugsmą,

Meldžiu, dovanok man, labai sužeistam, trokštamų vaistų.

Perduok mane palaimintam Kristui, tavo Sūnui,

Kad nepulčiau, bet išvengčiau laivo sudužimo pasauly.

Padaryk mane švelnų, pašalink ginčus, sulaikyk pasileidimą,

Duok apsaugą nuo prasikaltimo ir sielos pastovumą.

Tegu manęs nevaržo ir nevargina pasaulio godumas,

Kuris aptemdo ir užkietina jam pavaldžias sielas.

Tenenugali manęs niekad pyktis nei pražūtinga puikybė,

Kuri dažnai sukelia tiek daug blogybių.

Melski Dievą, kad mano širdį įkaitintų savo malone,

Kad senasis priešas neprisėtų raugių.

Duok palengvinimą ir savo globą kartu ir tiems,

Kurie tavo šventes bei žygius užsidegę garbina. Amen.

Categories
BAŽNYČIA KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA LIETUVA

30 dienų pamaldumas šv. Juozapo garbei už mūsų Tėvynės Lietuvos sugrįžimą į katalikų tikėjimą!

Prasideda kovo mėnuo, skirtas šv. Juozapui. Šį mėnesį savo skaitytojams siūlome labai galingą ir intensyvią maldą šv. Juozapui, kuri gali atnešti daug malonių.

Norėdami ištaisyti šią padėtį, turime karštai kreiptis į Šv. Juozapą, šeimų ir Bažnyčios globėją. Kaip sakoma šioje maldoje: „Prašymas, skirtas Šv. Juozapui, niekada neliks neišgirstas!“

Ši labai galinga malda į šventąjį Juozapą yra gana intensyvi dvasinė praktika, reikalaujanti apie 15-20 minučių kasdien, tačiau ji tikrai turės išganingą poveikį.

Prašome atsiųsti žinutę, kas melsis šventajam Juozapui šia intencija, elektroniniu adresu: epeticijos@kki.lt arba paštu: P.D. 3520 Vokiečių g. 7-13 Vilnius LT-01130

Įžanga

Ši Juozapo Apsiausto novena yra nepaprasta pamaldumo praktika šv. Juozapo garbei, skirta išmelsti jo ypatingo užtarimo svarbiu reikalu.

Visos šios maldos kalbamos kasdien per 30 dienų prisimenant tuos 30 metų, kuriuos šv. Juozapas praleido Nazarete kartu su Jėzumi – Dievo Sūnumi bei Švenčiausiąja Mergele Marija.

Nepaprastai didelių ir gausių malonių dovanojama tam, kas su pasitikėjimu artinasi prie šv. Juozapo. Šv. Teresė Avilietė yra pasakiusi: „Jei kas nelabai linkęs tuo tikėti, tegul pats pabando ir visiškai tuo įsitikins“.

Šv. Juozapas mums išmels daugiau malonių, jei mes pirmiau apvalysime savo sielą gera išpažintimi ir naujai papuošime ją pamaldžiai priimdami šv. Komuniją. Be to, ši novena bus vaisingesnė, jei jos metu būsime pasirengę padėti vargšams. Galime ramiai melsti net labai didelės malonės. Kartu patariama šią noveną paaukoti šv. Juozapo garbei už mirštančiuosius ir mirusiųjų vėles.

Jei mes stengsimės nušluostyti vargšų, kenčiančių bei mirusiųjų ašaras, tai ir šv. Juozapas padės bei paguos mus dabar ir mūsų mirties valandą. Jis meiliai priglaus mus savo apsiaustu. Šv. Juozapas maitino ir saugojo ne tik Šventąją Šeimą, jis myli ir laimina mus visus ir trokšta saugiai nuvesti į amžinąjį išganymą.

Patariama kasdienė malda į šv. Juozapą (galima kalbėti ir pabaigus noveną):

„O šventasis Juozapai, Jėzaus Kristaus maitintojau ir Dievo Motinos Sužadėtini, melski už mus ir už tuos, kurie šią dieną (arba: šią naktį) miršta.“

30 dienų pamaldumas šv. Juozapo garbei

meldžiant jo ypatingo užtarimo svarbiu reikalu

+ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Jėzau, Marija, Juozapai, apšvieskite mus, padėkite mums, išgelbėkite mus. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (Tris kartus, dėkojant Švenčiausiajai Trejybei už nepaprastą šv. Juozapo išaukštinimą)

Paaukojimas

Štai, šventasis Juozapai, aš nuolankiai klaupiuosi prieš tave. Su didele pagarba aukoju tau šias Apsiausto maldas ir prašau visą dangiškąjį Dvarą prie manęs prisidėti. Kartu pasižadu būti vis pamaldesnis tau ir šį pamaldumą platinti tarp kitų. Padėk man, šventasis Juozapai, kad aš visą savo gyvenimą tave mylėčiau, tave garbinčiau ir likčiau tau ištikimas. Ypač padėk man mano mirties valandą taip, kaip Jėzus ir Marija tave išlydėjo iš šio pasaulio, kad galėčiau tave amžinai garbinti dangiškoje palaimoje. Amen.

O garbingasis šventasis Juozapai, nuolankiai ir džiugia širdimi dedu po tavo kojomis šį brangų maldų lobį ir mąstau apie gausias dorybes, puošusias tavo šventą asmenį.

Tavyje išsipildė tavo pirmtako, Egipto Juozapo, sapnas. Tave apsupo ne tik nuostabūs dieviškosios Saulės spinduliai, bet ir mistinio mėnulio – Marijos švelni šviesa.

Jokūbas iškeliavo į Egiptą pasveikinti savo sūnų, sėdintį karališkame soste. Jo pavyzdžiu pasekė visi jo sūnūs. Tačiau neapsakomai gražesnį pavyzdį mums paliko Jėzus ir Marija, apsupdami tave pagarba bei ištikimybe. Tai paskatina mane tau drąsiai paaukoti ir šias Apsiausto maldas, kad per tave įgyčiau Dievo palankumą.

Kaip Egipto Juozapas neatstūmė savo prasikaltusių brolių, bet juos meilingai priėmė, apsaugojo bei išgelbėjo nuo bado ir mirties, taip ir tu, šventasis Juozapai, neatstumk mano prašymo. Be to, išmelsk man malonę, kad tavo užtarimu Dievas niekada neapleistų manęs šiame ašarų klonyje ir priskaitytų mane prie tų, kurie gyvenime ir mirtyje slepiasi po tavo apsiaustu.

Maldos

Būk pasveikintas, šventasis Juozapai, neišmatuojamų dangaus bei žemės lobių valdytojau ir maitintojau to, kuris maitina visus pasaulio kūrinius. Po Marijos tu esi labiausiai vertas mūsų pagarbos ir meilės. Tarp visų šventųjų tu vienintelis turėjai garbę auklėti, vesti, maitinti bei globoti Mesiją – tą, kurį pranašai ir karaliai taip troško bent pamatyti. Šventasis Juozapai, išgelbėk mano sielą ir gauk man iš gailestingojo Dievo malonę …, kurios aš nuolankiai prašau.

Gauk taip pat vargšėms sieloms jų kančių palengvinimą. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

O šventasis Juozapai, visi tave žino kaip šventosios Bažnyčios Globėją. Kartu su visais šventaisiais šaukiuosi tavęs, galingiausias silpnųjų bei vargšų Gynėjau, ir noriu tūkstantį kartų šlovinti tavo širdies gerumą, kuri bet kokioje bėdoje yra visuomet pasiruošusi padėti.

Į tave, šventasis Juozapai, gręžiasi našlės, našlaičiai, apleistieji, liūdintieji bei visi beturčiai. Nėra tokio skausmo, tokio rūpesčio, tokios bėdos, į kuriuos tu neatsižvelgtum. Todėl ir man suteik pagalbą, kurią pats Dievas davė tavo rankoms, kad gaučiau malonę, kurios meldžiu.

Ir jūs, visos skaistyklos vėlės, melskite šventąjį Juozapą už mane. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

Nesuskaičiuojama daugybė žmonių yra kreipęsi į tave ir gavo tavo pagalbą. O mieliausias šventasis Juozapai, tu žinai mano bėdas ir mano troškimą nuo jų išsivaduoti. Joks žmogus, net pats geriausias, negali mano sunkumų suprasti ir man iš tikrųjų padėti. Su dideliu pasitikėjimu aš bėgu prie tavęs, nes didžioji šv. Teresė yra parašiusi: „Kiekviena malonė, kurios prašysime iš šv. Juozapo, bus tikrai suteikta“.

O šventasis Juozapai, nuliūdusiųjų Guodėjau, ateik man į pagalbą šiame prispaudime, ir priimk mano maldą ir už vargšes vėles, kad jos greičiau pasiektų džiaugsmą ir dangiškąją palaimą. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

O didysis šventasis, per tavo tobulą paklusnumą Dievui pasigailėk manęs.

Per tavo šventą ir turtingą nuopelnų gyvenimą išklausyk mano maldą.

Per tavo mieliausiąjį vardą padėk man.

Per tavo širdies gerumą ir galingumą apgink mane.

Per tavo šventas ašaras sustiprink mane.

Per tavo septynis sopulius pasigailėk manęs.

Per tavo septynis džiaugsmus paguosk mano širdį.

Nuo visokio kūno ir sielos blogio išlaisvink mane.

Iš bet kokio vargo ir bėdos ištrauk mane.

Išmelsk man paties reikalingiausio turto – Dievo malonės.

Vėlėms skaistykloje gauk greitą išlaisvinimą iš kančių. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

O garbingasis šventasis Juozapai, neįmanoma suskaityti malonių, kurių tu išprašai vargšams ir liūdintiems. Ligoniai, prispaustieji, apšmeižtieji, išduotieji, apleistieji, alkanieji ir esantys bėdoje ateina su savo reikalais pas tave, ir tu juos išklausai.

Prašau, neleisk, o mieliausias šventasis Juozapai, kad aš būčiau vienintelis tarp jų neišklausytas. Suteik ir man savo maloningą bei galingą pagalbą. Už tai aš būsiu dėkingas ir visada tave garbinsiu, o garbingasis šventasis Juozapai, mano gynėjau ir vargšių skaistyklos vėlių išlaisvintojau. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

O amžinasis Dieve Tėve, kuris esi danguje, per Tavo Sūnaus Jėzaus ir jo švenčiausiosios Motinos Marijos nuopelnus aš prašau Tave, kad suteiktum man šią ypatingą malonę. Jėzaus ir Marijos vardu aš puolu ant kelių Tavo nuostabioje akivaizdoje ir garbinu Tave. Prašau, priimk mano pasirengimą ir tvirtą nusistatymą ištikimai likti tarp tų, kurie nori gyventi Šventosios Šeimos maitintojo saugomi ir kurie per jį šaukiasi Tavęs. Dėl savo begalinio gerumo palaimink šį šventą pamaldumą ir išklausyk mano maldą. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

Šventasis Juozapai, gink šventąją Bažnyčią nuo visokių nemalonumų ir išskleisk savo apsiaustą virš mūsų visų.

Nuolankūs maldavimai prisimenant šv. Juozapo paslėptą gyvenimą su Jėzumi ir Marija

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis pašvęstų mano sielą.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis uždegtų meile mano širdį.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis apšviestų mano protą.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis sustiprintų mano valią.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis apvalytų mano mintis.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis valdytų mano jausmus.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis vadovautų mano norams.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis palaimintų mano darbus.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę sekti tavo dorybėmis.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus širdies ir dvasios nuolankumo malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus romumo ir širdies gerumo malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus taikos mano širdyje malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus pamaldumo ir Dievo baimės malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę siekti tobulumo.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus širdies tyrumo malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę kantriai pakelti išbandymus ir vargus.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus būdo švelnumo malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę pažinti amžinąsias tiesas.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus dvasių skyrimo malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę ištverti gerame.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę drąsiai nešti kryžių.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę išsilaisvinti iš pasaulietiškų prisirišimų.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę trokšti dangaus.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę ryžtingai vengti progų, vedančių į nuodėmę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę trokšti ištverti iki galo.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus geros mirties malonę.

Šventasis Juozapai, neleisk man nuo tavęs atsiskirti.

Šventasis Juozapai, padėk man, kad mano širdis niekada nepavargtų tave mylėti ir girti.

Šventasis Juozapai, priimk mane kaip savo globotinį.

Šventasis Juozapai, padėk man mylėti Jėzų taip, kaip tu jį mylėjai.

Šventasis Juozapai, neapleisk manęs niekada, ypač mano mirties valandą.

Jėzau, Marija, šventasis Juozapai, jums pašvenčiu savo širdį ir sielą.

Jėzau, Marija, šventasis Juozapai, apšvieskite mane, padėkite man, išgelbėkite mane. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

Maldos į šv. Juozapą

Atmink, tyriausias Dievo Motinos Sužadėtini ir mano mylimiausias Globėjau, šventasis Juozapai, jog nėra girdėta, kad neišklausytum ir nepaguostum bent vieno, kas bėgo prie tavęs ieškodamas pagalbos ir apsaugos.

Garbingasis šventasis Juozapai, Marijos Sužadėtini ir skaistusis Jėzaus Tėve, atsimink ir saugok mane. Išmokyk mane daryti pažangą kelyje į šventumą. Priimk visus mano prašymus pamaldžiu rūpesčiu ir tėviška globa. Pašalink visas kliūtis ir sunkumus, kliudančius mano maldai, ir išklausyk mano prašymą didesnei Dievo garbei bei mano sielos išganymui. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

Šv. Juozapo litanija

Viešpatie, pasigailėk!

Kristau, pasigailėk!

Viešpatie, pasigailėk!

Kristau, išgirsk mus!

Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų!

Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,

Šventoji Dvasia, Dieve,

Šventoji Trejybe, vienas Dieve,

Šventoji Marija, R. melski už mus!

Šventasis Juozapai,

Garbingasis Dovydo palikuoni,

Patriarchų šviesybe,

Dievo Gimdytojos sužadėtini,

Drovusis Mergelės saugotojau,

Dievo Sūnaus maitintojau,

Stropusis Kristaus gynėjau,

Šventosios šeimos galva,

Juozapai teisingasis,

Juozapai tyrasis,

Juozapai išmintingasis,

Juozapai tvirtasis,

Juozapai klusnusis,

Juozapai ištikimasis,

Kantrybės paveiksle,

Neturto mylėtojau,

Darbininkų pavyzdy,

Šeimos gyvenimo puošmena,

Nekaltųjų saugotojau,

Šeimų stiprybe,

Vargdienių paguoda,

Ligonių viltie,

Mirštančiųjų užtarėjau,

Piktųjų dvasių baime,

Šventosios Bažnyčios globėjau, R. melski už mus!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. atleisk mums, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. išklausyk mus, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. pasigailėk mūsų!

V. Paskyrė jį savo namų viešpačiu. R. Ir visų savo turtų valdytoju.

Melskimės:

Dieve, savo nenusakoma Apvaizda Tu teikeisi išrinkti šventąjį Juozapą savo Švenčiausiajai Gimdytojai sužadėtiniu. Suteik, prašome, kad jį gerbdami kaip globėją žemėje, pelnytume jį turėti užtarėju danguje. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

Šventojo Apsiausto maldos užbaigimas

O garbingasis šventasis Juozapai, Dievas išrinko tave visų švenčiausios šeimos galva ir globėju – būki ir mano galinguoju gynėju danguje. Meldžiu tave, visuomet saugok mane po tavuoju apsiaustu.

Šiandien aš renkuosi tave tėvu, užtarėju, palydovu ir gynėju. Pavedu tau viską: savo kūną ir sielą, viską, kas esu ir ką turiu, visą savo gyvenimą ir mirtį.

Saugok mane kaip savo vaiką ir gink mane nuo regimų ir neregimų priešų. Būk prie manęs kiekviename mano varge. Guosk mane sunkiomis minutėmis ir ypač paskutinėje gyvenimo kovoje. Tark tik vieną žodį už mane mielajam Išganytojui, kurį tu galėjai kaip vaiką nešioti ant savo rankų, ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kurios mylimas Sužadėtinis tu buvai. Gauk man malonių, vedančių į amžinąjį išganymą. Aš seksiu tavo patarimu bei pavyzdžiu ir būsiu tau visuomet dėkingas.

Skaistusis, tyrasis šventasis Juozapai,

Priimk mane į savo globą.

Išlaikyk mane tyrą kūnu ir siela,

Kad visuomet likčiau Dievo malonėje.

Šventasis Juozapai, mano Globėjau,

Skaistusis Mergelės Sužadėtini.

Būk mano vadovu ir patarėju,

Padėk man likti ištikimam Dievui.

Amen.

Tėve mūsų…

Sveika, Marija…

Garbė Dievui Tėvui…

+ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Garbė Jėzui Kristui.

Per amžius. Amen

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA NUOMONĖS

1918 m. atkurta Lietuva buvo monarchija!

Lietuvai minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Valstybės atkūrimo dieną, nedaugelis tebeprisimena, kad Lietuvos Taryba 1918 metu liepos 11 d. Vokietijos didiką Vilhelmą Urachą paskelbė Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Į Lietuvą jis niekada neatvyko ir karūnuotas nebuvo, tačiau jo karūnavimui buvo gautas popiežiaus palaiminimas, o paskelbtasis karalius jau buvo pradėjęs mokytis lietuvių kalbos.

Jo išrinkimą karaliumi lėmė keli pagrindiniai veiksniai: jis išpažino katalikybę (dominuojančią religiją Lietuvoje), nepriklausė Hohencolernų dinastijai (šeimai, iš kurios kilęs vokiečių imperatorius Wilhelmas II, norėjęs Lietuvą paversti monarchija, gyvuojančia sąjungoje su Prūsija), buvo daug pasiekęs karininkas ir, jeigu Vokietija būtų laimėjusi karą, jo valdoma Lietuva būtų galėjusi tikėtis, kad turės patikimą apsaugą nuo Rusijos imperijos kėslų.

Kvietime buvo nustatytas Laikinasis konstitucinis pagrindas, pagal kurį karalius turėjo būti vykdomosios valdžios vadovas, o dviejų rūmų parlamentas, sudarytas iš Seimo ir Tarybos, – įstatymų leidžiamoji valdžia. Apie teisminę valdžią nieko neužsiminta, paliekant šį aspektą vėlesniam laikotarpiui.

Nors laikinuosiuose konstituciniuose pagrinduose buvo punktas VI. apie tai, kad „Karalius prižada valdydamas laikytis tikybinės tolerancijos“, šį punktą reikėtų suprasti atsižvelgiant į tuometinį žodžio „tolerancija“ supratimą, kuris iš tikrųjų numatė tik kitų religijų toleravimą, bet ne leidimą teikti viešąsias pamaldas ne katalikų religijoms.

Karaliaus veiksmus turėjo riboti konstitucija ir tam tikrais atvejais – parlamento pritarimas. Šia prasme tai būtų buvusi konstitucinė monarchija, tačiau, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, tai vis tiek nebūtų buvęs visiškai neveiksnus monarchas, kaip absoliuti dauguma dabartinių monarchų, išskyrus Lichtenšteino kunigaikštį, kuris kol kas naudojasi visiška valdžia su galimybe nutraukti parlamento įgaliojimus.

Lietuvos karalystė turėjo apimti daug didesnę teritoriją nei dabartinė Lietuvos Respublika – siekti Molodečno, Baranovičių, Balstogės ir beveik iki Lietuvos Bresto. Tai turėjo būti valstybė su 6 milijonais pavaldinių!

Pažymėtina, kad Lietuvos Tarybos sprendimas atkurti Lietuvą kaip konstitucinę monarchiją, nors daugumai jos narių tikriausiai buvo konjunktūrinis ir nepriimtinas kai kuriems iš Tarybos pasitraukusiems nariams, vis dėlto parodė, kad daugumai Lietuvos žmonių monarchija atrodo natūrali santvarka, kurioje jie jaučiasi gerai.

Deja, bet pralaimėjus Vidurio valstybėms, pralaimėjo ir monarchistinis variantas. Pirmąjį pasaulinį karą ryžtingai nugalėjusios Jungtinės Amerikos Valstijos skatino respublikų kūrimąsi Vidurio Europoje, o tai akivaizdžiai darė įtaką tolesniems Lietuvos Tarybos sprendimams, kurie anaiptol nebuvo monarchistiniai – vyravo liberalios ir respublikoniškos, iš dalies net socialistinės tendencijos.

Tačiau tolesni XX a. ketvirtojo dešimtmečio įvykiai parodė, kad Vidurio Europos visuomenėms artimesnė stipriai suasmenintos valdžios samprata, ir visose šiose valstybėse įsitvirtino daugiau ar mažiau autoritariniai režimai. Tačiau monarchija paprastai skiriasi nuo save apsiskelbusių diktatorių režimo.

Už monarchijos stovi aukštesnė sankcija – katalikiškose šalyse – karūnavimas popiežiaus vardu, jo legato. Vadinasi, karalius savo veiksmuose yra moraliai saistomas katalikų doktrinos, kuri iš esmės sušvelnina vienvaldystės režimą.

Deja, to meto Lietuvai nepavyko išlaikyti monarchinės santvarkos, o tai ir šiandien rodo Lietuvos valstybės silpnumą, kai valdo veikiau grupuotės ir klanai, pasinaudodami atstovaujamosios-parlamentinės sistemos silpnumu ir sisteminės žiniasklaidos visagalybe, manipuliuodami viešąja nuomone.

Aleksandras Stralcou

Categories
REVOLIUCIJA

Birželio mėnesį jie vėl išeis įžeidinėti Viešpatį Dievą ir mus!

Birželio mėnesį jie vėl išeis į mūsų sostinės gatves įžeidinėti mus, katalikus, ir kitus sveiko proto žmones, o svarbiausia – Viešpatį Dievą. Turime atsilyginti už šią šventvagystę – maldomis ir savo pilietiniu pasipriešinimu.

2026 m. birželio 6 d. Vilniuje planuojamos dar vienos šventvagiškos genderizmo ideologijos šalininkų eitynės: „EITYNĖS „UŽ LYGYBĘ“.
 
Nežinome, ar kontrrevoliucijos banga iš JAV šiuo metu pasieks Lietuvą. Bet kuriuo atveju mes patys turime būti šios bangos dalimi. Todėl jau dabar kviečiame jus prisijungti prie mūsų birželio 6 d. maldos, atgailos ir protesto akcijos Vilniuje.
 
Kad akcija būtų gerai įvykdyta, pasiruošimą reikia pradėti jau dabar. Turime pasirūpinti gera akcijos garso sistema, kad mūsų akcija būtų pakankamai girdima tūkstančių vargšų, vedamų klaidinga kryptimi, fone.
 

Prisimename, kad praėjusiais metais neapsieita be incidentų, todėl nuoširdžiai kviečiame visus aktyviai dalyvauti. Kuo daugiau mūsų bus, tuo sunkiau bus provokatoriams ir vadinamajai liberaliajai žiniasklaidai sugadinti vaizdą.

Prašome paremti mus, nes tokio renginio organizavimas reikalauja daug darbo ir papildomų išlaidų. Mes egzistuojame tik jūsų aukų dėka. Žinoma, mūsų neremia USAID, o jūs galite pamatyti, kiek milijonų dolerių jie nukreipė genderizmo ideologijai propaguoti. Turime tam pasipriešinti – atėjo laikas tai padaryti!

Kampanijos detales sužinosite iš mūsų vėlesnių pranešimų, o tie, kurie užsiregistruos dalyvauti kampanijoje, informaciją gaus per mūsų privačius komunikacijos kanalus.

Categories
ANTIGENDERIZMAS

Birželio mėnesį jie vėl išeis įžeidinėti Viešpatį Dievą ir mus!

Birželio mėnesį jie vėl išeis į mūsų sostinės gatves įžeidinėti mus, katalikus, ir kitus sveiko proto žmones, o svarbiausia – Viešpatį Dievą. Turime atsilyginti už šią šventvagystę – maldomis ir savo pilietiniu pasipriešinimu.

2026 m. birželio 6 d. Vilniuje planuojamos dar vienos šventvagiškos genderizmo ideologijos šalininkų eitynės: „EITYNĖS „UŽ LYGYBĘ“.
 
Nežinome, ar kontrrevoliucijos banga iš JAV šiuo metu pasieks Lietuvą. Bet kuriuo atveju mes patys turime būti šios bangos dalimi. Todėl jau dabar kviečiame jus prisijungti prie mūsų birželio 6 d. maldos, atgailos ir protesto akcijos Vilniuje.
 
Kad akcija būtų gerai įvykdyta, pasiruošimą reikia pradėti jau dabar. Turime pasirūpinti gera akcijos garso sistema, kad mūsų akcija būtų pakankamai girdima tūkstančių vargšų, vedamų klaidinga kryptimi, fone.
 

Prisimename, kad praėjusiais metais neapsieita be incidentų, todėl nuoširdžiai kviečiame visus aktyviai dalyvauti. Kuo daugiau mūsų bus, tuo sunkiau bus provokatoriams ir vadinamajai liberaliajai žiniasklaidai sugadinti vaizdą.

Prašome paremti mus, nes tokio renginio organizavimas reikalauja daug darbo ir papildomų išlaidų. Mes egzistuojame tik jūsų aukų dėka. Žinoma, mūsų neremia USAID, o jūs galite pamatyti, kiek milijonų dolerių jie nukreipė genderizmo ideologijai propaguoti. Turime tam pasipriešinti – atėjo laikas tai padaryti!

Kampanijos detales sužinosite iš mūsų vėlesnių pranešimų, o tie, kurie užsiregistruos dalyvauti kampanijoje, informaciją gaus per mūsų privačius komunikacijos kanalus.

Categories
NUOMONĖS Žygis už gyvybę

17 460 vaikų. Gimė Lietuvoje. 2025 metais! Tai yra katastrofa!

Vilniaus universitetas paskelbė ataskaitą „Demografinė kaita Lietuvoje“ (Demographic Change in Lithuania). Deja, nepaisant to, kad ataskaitoje pripažįstama katastrofiška demografinė padėtis Lietuvoje, joje vis tiek bandoma „nuraminti“ visuomenę banaliomis frazėmis, kad nors ir negalime pakeisti šios tendencijos, galime ją sulėtinti tiek, kad ji taps nepastebima.

Reakcija į katastrofišką demografinę krizę atsiranda net ir tarp liberalių elitų atstovų, kurie pradeda klausti savęs: „Ką su tuo daryti?“

Lietuva mažėja ir sensta (Iš ataskaitos)

Lietuvos gyventojų skaičius pastaruosius penkerius metus yra gana stabilus – siekia maždaug 2,8 mln., tačiau nuo 1991 iki 2020 m. jis sparčiai mažėjo. Lietuvos populiaciją pastaraisiais metais stabilizavo išaugusi imigracija iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Be to, Lietuvos gyventojų populiacija buvo ir viena sparčiausiai senstančių Europoje, o šiandien pagal gyventojų senėjimo rodiklius mūsų visuomenė yra artima Europos vidurkiui. Tačiau Lietuvos visuomenės senėjimą lėmė visai kiti veiksniai negu Vakarų Europos šalyse. Ten visuomenė sensta daugiausia dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir mažo gimstamumo, tuo tarpu Lietuvoje pagrindinis visuomenės senėjimo veiksnys buvo jauno ir vidutinio amžiaus gyventojų migracija. Kitaip tariant, Lietuvos visuomenė gana greitai paseno, nes jaunimas išvažiavo, o vyresni žmonės liko.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau mažės. Prielaidų jam augti kol kas nėra ir artimiausioje ateityje nenumatoma. Dėl mažo gimstamumo jauno ir darbingo amžiaus gyventojų dalis mažės, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės vyresnio amžiaus gyventojų dalis didės, o visuomenė ir toliau sens. Prognozuojama, kad šalies gyventojų skaičius 2040 m. sumažės iki 2,5 mln. (1 pav.). Tačiau ši prognozė negali įvertinti tokių veiksnių kaip pandemija, karas, migrantų krizės, kurios gali turėti staigų tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį Lietuvos gyventojų struktūrai.

Iš pandemijos ir Ukrainos patirties matyti, kad tokie veiksniai paprastai turi išskirtinai neigiamą poveikį. Sunku įsivaizduoti, kad kataklizma, ar tai būtų karas, migracija, epidemija ar stichinė nelaimė, galėtų turėti teigiamą poveikį.

Kalbant apie migraciją, turime atsakyti į klausimą, ar ateityje norime turėti „lietuvišką Lietuvą“, ar religinių ir etninių getų, kovojančių tarpusavyje, konglomeratą. Jei norime turėti „lietuvišką Lietuvą“, tai, pirma, gimstamumas turi radikaliai padidėti, ir, antra, galime leisti ribotą baltųjų krikščionių migraciją, kuriuos galėsime integruoti ar asimiliuoti per keletą kartų. Bet kuriuo atveju, šis trūkumas jau buvo užpildytas ukrainiečių, baltarusių ir rusų migracija per pastaruosius šešerius metus. (Redakcija)

Lietuvių gimstamumo rodikliai artimi Europos vidurkiui (Iš ataskaitos)

Suminis gimstamumo rodiklis Europoje yra artimas 1,5. Kitaip tariant, vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai tenka apie 1,5 vaiko (2 pav.). Lietuvoje pastaruosius du dešimtmečius gimstamumo rodikliai taip pat buvo labai panašūs. Visoje Europoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, vyksta panašūs demografiniai procesai, susiję su šeimos modelio kaita. Demografijos mokslas tai įvardija kaip antrąjį demografinį perėjimą. Suminio gimstamumo rodiklis antrojo demografinio perėjimo metu sumažėja iki žemesnio nei 2 vaikai ir neužtikrina kartų kaitos, todėl ilgainiui gyventojų populiacija pradeda senti ir trauktis. Pagrindiniai šio demografinio proceso veiksniai susiję su šeimos modelio ir vertybių kaita. Šiandieninės socialinės, ekonominės ir technologinės raidos kontekste vaikų auginimo išlaidos išauga, žmonės vis dažniau siekia profesinių tikslų atidėdami sprendimą susilaukti vaikų vėlesniam gyvenimo tarpsniui. Didėja šeimos formų įvairovė, daugėja skyrybų, plinta savanoriška bevaikystė, didėja kontracepcijos prieinamumas, vaikų susilaukiama mažiau ir vėlesniame amžiuje.

Be to, pripažįstama, kad pagrindinė demografinės krizės priežastis yra šeimos modelio ir vertybių pokytis. Tai mus atveda prie esmės, nes taip iš tiesų yra. Jei prieš 100 metų, daugiausia valstiečių visuomenėje, vaikų skaičius lėmė šeimos išlikimą, nes jie suteikė papildomų darbo rankų, dabar susiduriame su situacija, kai kiekvienas papildomas vaikas yra didžiulė finansinė našta ir moterų karjeros galimybių trūkumas. Kyla tik vienas klausimas: ar moterų darbas biuruose, fabrikuose ir gamyklose yra toks būtinas, kad dėl jo sunaikinama visa tauta? Šis klausimas yra gana retorinis. Žinoma, ne! Todėl vienintelis būdas atkurti normalią, senovinę šeimos modelį yra teisiškai uždrausti įdarbinti moteris, kurios yra vaisingo amžiaus ir augina vaikus, t. y. nuo 18 iki 40 metų. Jokia vadinamoji „karjeros“ perspektyva neturėtų atitraukti moters – namų šeimininkės – nuo jos garbingos ir pagrindinės pareigos būti visų žmonių, o ypač lietuvių, motina. Šis revoliucijos sukeltas šeimos modelio pokytis (žr. dr. Plinio Correa de Oliveira knygą „Revoliucija ir kontrrevoliucija“) pasirodė toks pavojingas, kad lėmė daugelio tautų, ypač Vakarų civilizacijos, žlugimą.

Verta paminėti, kad šis pokytis įvyko tuo pačiu metu, kai pasikeitė šeimos modelis ir Katalikų Bažnyčia atsisakė besąlygiško šeimos ir vaisingumo rėmimo doktrinos. Gali būti, kad grįžimas prie tikrųjų krikščioniškų ir katalikiškų vertybių įvyks tradicinio šeimos modelio sugrįžimo įtakoje, pagal maksimą: „Jei negyvename taip, kaip tikime, galiausiai tikėsime taip, kaip gyvename.“ (Redakcija)

Ar Lietuva neišnyks? (Iš ataskaitos)

Sprendžiant demografines problemas svarbu suvokti kelis dalykus. Pirma, dabartinė Lietuvos demografinė struktūra yra ilgalaikių demografinių pokyčių padarinys. Būtent šiandieninė gyventojų struktūra bus svarbiausias veiksnys, lemsiantis artimiausių dešimtmečių demografines tendencijas. Taigi labai svarbu atpažinti, kokius demografinius procesus mes gana lengvai, nebrangiai ir greitai galime paveikti demografinės politikos priemonėmis, o kokie yra priklausomi nuo globalių visuomenės demografinės raidos procesų.

Antra, dažnai ieškome paprasto ir konkretaus demografinių problemų sprendimo, konkrečios priemonės, kuri leistų mums vėl tapti trijų milijonų Lietuva. Pavyzdžiui, priemonės, galinčios greitai padidinti gimstamumą ar susigrąžinti išvykusius migrantus. Svarbu suvokti, kad demografiniai pokyčiai vyksta ne uždaroje sistemoje ir yra priklausomi nuo daugybės politinių, ekonominių, technologinių, vertybinių pokyčių visuomenėje, taigi ir sprendimai turėtų būti kompleksiniai. Todėl ir gimstamumo rodiklis vėl pasieks kartų kaitą užtikrinančią reikšmę ne tada, kai padidės motinystės išmokos ar bus uždrausti abortai, bet tada, kai galėsime derinti darbą ir šeimą, gauti tėvams ir vaikams būtinas socialines, švietimo ir sveikatos paslaugas, vaikus auginantys asmenys bus vertinami ir jausis laimingi.

Tačiau Lietuva tikrai neišnyks. Čia tiktų 1990-iniais populiari frazė – tik nereikia mūsų gąsdinti. Lietuvos išlikimui dabartinė demografinė situacija pavojaus tikrai nekelia. Klausimą apie Lietuvos išnykimą būtų galima formuluoti kiek kitaip – kokio dydžio Lietuva bus, kai atsidursime naujoje demografinėje realybėje? Kiek mūsų bus, kai Lietuvos gyventojų populiacija vėl pasieks demografinę pusiausvyrą? Demografai šiandien vartoja terminą „protingas traukimasis“ (angl. smart shrinking). Kitaip tariant, subalansuotas perėjimas nuo seno prie naujo šeimos modelio, kiek galima amortizuojant šiuos pokyčius turimais demografinės politikos įrankiais. Taigi ir svarbiausias demografinės politikos klausimas galėtų būti ne kaip susigrąžinti 3 milijonus, bet kaip protingai mažėti, kaip subalansuoti demografinius procesus taip, kad atsirastų prielaidos gyventojų skaičiui stabilizuotis. Akivaizdu, kad atsakymas į šį klausimą ilgalaikėje perspektyvoje slepiasi šeimos politikos darbotvarkėje.

Ataskaitos pabaigoje autoriai užduoda sau klausimą: „Ar Lietuva išnyks?“ Ir atsako teigiamai, sakydami, kad ji neišnyks. Neaišku, kodėl ji neturėtų išnykti, nes tuo pačiu metu jie teigia, kad, jų nuomone, praktiškai nėra jokios galimybės pakeisti tendencijas, ir siūlo tik sulėtinti „išmintingo traukimosi“ procesą.

Jie taip pat teigia, kad šiuo atveju nepadės abortų draudimas, o protingas karjeros ir šeimos gyvenimo derinimas. Pirma, abortai neturėtų būti vertinami demografiniu požiūriu, nors jie ir turi tiesioginį poveikį šioje srityje. Abortai turėtų būti draudžiami religiniais ir teisiniais pagrindais. Antra, jie nesupranta, kad moters „karjeros“ ir šeimos gyvenimo suderinti neįmanoma, nes tai yra radikaliai priešingi dalykai. Jei moteris yra darbe, ji nėra namuose, net jei dirba nuotoliniu būdu, jos mintys ir energija yra užimtos darbu biure ar gamykloje, o ne darbu namuose. Pagaliau reikia suprasti, kad darbas namuose nėra „atsitiktinis“ ar laikinas darbas – tai yra darbas visu etatu, o kartais net 150% etatu.(Redakcija)

Aleksandras Stralcou

Categories
BAŽNYČIA KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Jėzaus Kristaus gimimas. Meditacija

Tuomet imperatorius Augustas valdė Rytuose ir Vakaruose. Tautos, kurios buvo taip didžiuojasi savo nepriklausomybe, tokios kaip Italija, Ispanija, Afrika, Graikija, Egiptas, Galija (dabartinė Prancūzija), Didžioji Britanija ir Mažoji Azija, dabar tapo paprasčiausiomis Romos imperijos provincijomis ir turėjo paklusti užkariautojo įstatymams.

Tuo metu didysis imperatorius nusprendė sužinoti tikslią savo valdas ir pavaldinių skaičių. Todėl jis išleido imperatoriškąjį ediktą, kuriuo buvo įsakyta atlikti visų tautų surašymą.

Judėja buvo įtraukta į tą ediktą, nes Erodo karalystė, būdama tik paprasta feodalinė valda, kurią imperatorius galėjo atimti savo valia, priklausė Sirijos valdytojui.

Šeimų galvoms, moterims ir vaikams buvo įsakyta į viešuosius registrus įrašyti savo vardus, amžių, šeimą, gentį, turtą ir viską, kas buvo reikalinga mokesčių sąrašui sudaryti. Be to, kiekvienas turėjo būti įrašytas ne savo gyvenamojoje vietoje, bet toje vietoje, iš kurios kilusi jo šeima, nes tokiose vietose buvo saugomi genealoginiai dokumentai, įteisindami paveldėjimo tvarka teisę į nuosavybę ir paveldėjimą.

Šis paskutinis reikalavimas privertė Juozapą ir Mariją, kurie abu buvo iš Judo giminės ir Dovydo šeimos, keliauti iš Nazareto į Betliejų, savo protėvio Dovydo gimtinę.

Kelyje į Judo kalnus Marija, kuri netrukus turėjo tapti motina, žavėjosi tuo, kaip pats Dievas ją vedė į vietą, kur turėjo gimti Mesijas, ir kaip imperijos ediktas sujudino visas pasaulio tautas, kad būtų išpildytas pranašystė, kurią prieš septynis šimtmečius paskelbė Izraelio pranašas.

Du keliauninkai atvyko į Betliejų išsekę po 66 mylių kelionės. Vakaro saulė skleidė paskutinius spindulius ant Dovydo miesto, kuris tarsi karalienė sėdėjo ant kalvos viršūnės, apsuptas šypsančių kalvų, apsodintų vynuogėmis ir alyvmedžiais.

Tai buvo tikrasis Betliejus, duonos namai, gausių derlių miestas; Efratas, derlinga, riebių ganyklų šalis. Būtent tose vienišose slėniuose jaunas Dovydas ganė savo bandą, kai pranašas Samuelis pasikvietė jį, kad pateptų Izraelio karaliumi.

Žengdami po tą palaimintą žemę, šventieji keliauninkai prisiminė savo tautos, o tiksliau savo protėvių, pamaldžias prisiminimus. Iš miesto namų, iš aplinkinių kalnų ir slėnių jiems atrodė, kad jie girdi balsus, kalbančius apie jų protėvius, ypač apie didį karalių, kurio palikuonys jie buvo.

Bet kas tuo metu pažinojo Nazareto Mergelę, dailidę Juozapą?

Įžengę į Betliejų, jie jautėsi tarsi pasiklydę tarp daugybės svetimšalių, atvykusių čia iš visų karalystės kampelių, kad būtų įtraukti į gyventojų surašymą. Veltui jie beldėsi į kiekvienas duris, ieškodami nakvynės. Niekas jų nepriėmė.

Betliejiečiai, jau priėmę daugybę savo draugų ir giminaičių, atsisakė priimti šiuos svetimus žmones, kurie atrodė tokie vargšai ir nelaimingi. Juozapas ir Marija tada nukreipė savo žingsnius į viešbutį, kur paprastai apsistodavo karavanai, bet ten buvo tiek daug keliautojų ir nešulinių gyvulių, kad jiems nebeliko vietos.

Visur atstumti, šie du šventi žmonės paliko miestą pro Hebrono vartus. Vos žengę keletą žingsnių, jie pamatė netoliese tamsią urvą, iškaltą kalno šlaite. Dievo Dvasia įkvėpė juos į ją įeiti. Įėję, jie pamatė, kad tai buvo tvartas, kuris tarnavo kaip prieglobstis piemenims ir jų bandoms. Jame buvo ėdžios ir šiek tiek šiaudų. Dovydo duktė, po ilgos ir varginančios kelionės, atsisėdo ant akmens bloko, kad šiek tiek pailsėtų.

Netrukus mieste visiškai nutilo triukšmas, ir iškilminga tyla apgaubė miegančius jo gyventojus. Marija viena budėjo apleistame urve ir išliejo savo širdį Visagaliam, kai apie vidurnaktį įsikūnijęs Žodis stebuklingai paliko savo Motinos įsčias ir, tarsi akinantys saulės spinduliai, pasirodė jos nustebusiam ir sužavėtam žvilgsniui.

Kalėdinė meditacija prie šventojo lopšio.

Ji garbino Jį, paėmė į rankas, suvyniojo į skurdžias vystykles ir prispaudė prie širdies. Tada, pamatydama lopšį ar ėdžias, iš kurių paprastai maitindavosi galvijai, ji paguldė Jį ant šiaudų.

Ir iš to tvarto, kuris Jam suteikė prieglobstį, iš tų lopšio, kuris Jam tarnavo kaip lovelė, iš tų šiaudų, ant kurių Jis gulėjo ir kurie skaudino Jo švelnų kūnelį, Kūdikis Atpirkėjas paaukojo dieviškajam Didenybei savo pirmąsias kančias ir pažeminimus. Atsiklaupę šalia Jo, ašaromis apsipylę, Marija ir Juozapas prisijungė prie Jo aukos.

www.returntoorder.org

Categories
LITHUANIA CATHOLICA TV

Laisvės diena Tytuvėnuose – Rugpjūtis 2025

Shorts – Laisvės diena – Tytuvėnai / Rugpjūtis 2025 – Tradicija – Šeima – Nuosavybė – Tradition – Family – Property ‪@tfpstudentaction‬ #TraditionFamilyProperty #pliniocorreadeoliveira #Lietuva #Kelmė #KatalikųBažnyčia #VyskupasBartulis

Categories
LITHUANIA CATHOLICA TV

Laisvės diena Šiauliuose – Rugpjūtis 2025

Shorts – Laisvės diena – Šiauliai / Rugpjūtis 2025 – Tradicija – Šeima – Nuosavybė – Tradition – Family – Property ‪@tfpstudentaction‬ #TraditionFamilyProperty #pliniocorreadeoliveira #Lietuva #Kelmė #KatalikųBažnyčia #VyskupasBartulis

@vsikriksckultinstitutas

Laisvės Diena Šaulių Katedra 2025 Remk mūsų kovą: https://litkat.lt/remk-vsi-kki-veikla/ TFP – Tradicija – Šeima – Nuosavybė – Freiheitstage und Pilgerfahrt nach Šiluva in Litauen – TFP Studentenaktion DE #TFP #TraditionFamilyProperty #TradicaoFamiliaProproedade @vsikriksckultinstitutas #KKI #Šiauliai #ŠialiųKatedra #Lietuva #KatalikųBažnyčia #Vyskupas #VyskupasBartulis #tfpstudentenaktion #TFPStudentenaktionDE @tfpstudentenaktion @tfpstudentactioneurope @algimantasrusteika59 @trad_west @5365465r12 @greek_catholic988 @catolica_por_amorr

♬ original sound – VsIKrikscKultInstitutas – VsIKrikscKultInstitutas
Categories
LITHUANIA CATHOLICA TV

Laisvės diena Kelmeje – Rugpjūtis 2025

Shorts – Laisvės diena Kelmė / Rugpjūtis 2025 – Tradicija – Šeima – Nuosavybė – Tradition – Family – Property ‪@tfpstudentaction‬ #TraditionFamilyProperty #pliniocorreadeoliveira #Lietuva #Kelmė #KatalikųBažnyčia #AntanasRačas