Spalio 4 dieną Vilniaus centre įvyko Žygis už gyvybę, sukvietęs tūkstančius žmonių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Žygis, prasidėjęs prie Aušros Vartų, tęsėsi iki Katedros aikštės, kur vyko pagrindinė programa ir vieši pasisakymai.
Žygyje dalyvavo įvairaus amžiaus žmonės – šeimos su vaikais, jaunimo grupės, senjorai, kunigai, vienuoliai ir įvairių parapijų bendruomenių nariai. Dauguma dalyvių nešė plakatus su užrašais „Gyvybė – dovana“, „Saugokime silpniausius“, o kai kurie tyliai meldėsi ar giedojo giesmes. Nors žygis turėjo aiškią vertybinę kryptį, jo atmosfera buvo rami, oraus bendravimo ir tarpusavio pagarbos kupina.
Tarp žygio dalyvių buvo ir VšĮ „Krikščioniškosios kultūros instituto“ atstovai, kurie žygiavo su ryškiu transparantu, vaizduojančiu Instituto simbolį – kovojantį liūtą, ir Švenčiausiosios Jėzaus Širdies atvaizdą. Ant transparanto buvo užrašas „Tradicija – Šeima – Nuosavybė“. Nors žygis buvo nepolitinis, matėme Lietuvos Krikščioniškosios Demokratijos Partijos atstovus, o vienas iš jų mums net padėjo.
Instituto nariai taip pat platino dalyviams mažus plakatus su kūdikio įsčiose atvaizdu Lietuvos vėliavos fone ir užrašu „#gyvenimo banga“. Pasak organizatorių, šis simbolis išreiškia ne tik biologinės gyvybės vertę, bet ir dvasinę atsakomybę už žmogaus pašaukimą. Anot jų, kiekvienas abortas nusineša ne tik gyvybę, bet ir galimą ateitį – būsimus vyskupus, kunigus, kompozitorius, generolus, advokatus, net prezidentus ar popiežius, kurių gyvenimai galėjo praturtinti tautą ir pasaulį.
Užrašas „#gyvenimo banga“ taip pat reiškia mūsų, kaip šeimų ir tėvų, įsipareigojimą uždegti bangą – ne tik kaip biologinės gyvybės, bet ir gausių gimimų žmonių, kurie galėtų tapti būsimos Lietuvos tautos lyderiais. Kaip pabrėžė Instituto atstovai, šių gimimų šiandien trūksta – nuo 1991 metų Lietuva prarado apie 520 tūkstančių gyvybių dėl abortų, o tai reiškia ne tik fizinį nuostolį, bet ir tautos dvasinio potencialo netektį.
Abortas yra egoizmo, o ne nežinojimo pasekmė!
Žygyje taip pat dalyvavo katalikai, pasisakantys už katalikiškos valstybės atgaivinimą. Jie nešė transparantą su šūkiu „Atkurkime katalikišką valstybę!“, pabrėždami, kad moralinės krizės ir demografinių iššūkių akivaizdoje Lietuvai būtina sugrįžti prie krikščioniškų pagrindų. Žygio metu grupė dalyvių skandavo „Lietuva būk gyva!“, „Uždrausti abortus Lietuvoje!“ ir „Lietuva, nežudyk savęs!“, kviesdami politikus imtis konkrečių žingsnių gyvybės apsaugai ir moralinių vertybių stiprinimui. Jų teigimu, visuomenė negali išlikti tvari, jei teisė į gyvybę nėra besąlygiškai gerbiama.
Tvirtai prieš Konstitucinio Teismo sprendimą – pasirašyk peticiją Seimo nariams!
Prieš ir po žygio vykusiuose pasisakymuose kalbėjo ir broliškų organizacijų atstovai iš Estijos ir Lenkijos. Iš Estijos atvyko Markus Järvi, Šeimos, tradicijos ir nuosavybės apsaugos asociacijos (est. Sihtasutus Perekonna ja Traditsiooni Kaitseks) vadovas, kuris pabrėžė, kad Baltijos tautas vienija ne tik istorinis paveldas, bet ir moralinė atsakomybė ginti gyvybę nuo pradėjimo momento. Jis sakė, kad „gyvybės apsauga yra visos civilizacijos išlikimo klausimas“.
Iš Lenkijos atvyko Agnieszka Gracz, atstovaujanti Ordo Iuris institutui ir Centrum Życia i Rodziny, kuri savo kalboje priminė, kad „kova už gyvybę – tai ne tik tikėjimo, bet ir žmogaus orumo gynimas“. Ji padėkojo Lietuvos katalikams už drąsą ir pabrėžė, kad Lietuva, Lenkija ir Estija turi bendrą misiją – saugoti krikščioniškąją civilizaciją nuo kultūrinio nuosmukio ir moralinio reliatyvizmo.
Katedros aikštėje vyko viešos kalbos ir liudijimai. Žodį tarė Bažnyčios atstovai, „Pro-Life Lietuva“ judėjimo nariai, jaunimo organizacijų atstovai ir svečiai iš Latvijos bei Estijos. Kalbėjusieji pabrėžė, kad žygio tikslas nėra politinis protestas, o kvietimas dialogui ir paramai moterims bei šeimoms. Pasak organizatorių, siekiama stiprinti visuomenės sąmoningumą apie gyvybės vertę ir skatinti pagalbos kultūrą.
Renginys tapo simboliniu įvykiu Baltijos šalims. Tai buvo pirmasis tokio masto gyvybės žygis, vienijęs tris valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Organizatoriai pabrėžė, kad gyvybės klausimas yra bendra regiono atsakomybė, ypač atsižvelgiant į demografinius iššūkius ir mažėjantį gimstamumą. Dalyvių teigimu, bendras balsas už gyvybę turi tapti Baltijos šalių vienybės ženklu.
Abortai, “Partnerystė” ir Stambulo konvencija – lakmuso popierėliai politikams. Už ką katalikas negali balsuoti?
Po žygio sulaukta įvairių reakcijų iš visuomenės ir politikų. Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovai padėkojo visiems dalyviams, pabrėždami, kad pagarba gyvybei – moralinė ir žmogiškoji vertybė. Tuo tarpu keli liberalios krypties politikai žygį pavadino „grįžimu į praeitį“ ir paragino atskirti religinius įsitikinimus nuo valstybės politikos. Žiniasklaidoje pasirodė tiek palaikančių, tiek kritinių komentarų – vieni akcentavo pilietinės visuomenės brandą ir taikų renginio pobūdį, kiti įžvelgė bandymą daryti įtaką politiniams sprendimams dėl šeimos ir gyvybės klausimų. Nepaisant vertinimų skirtumų, dauguma sutiko, kad toks žygis atskleidė visuomenės norą kalbėtis apie moralinius pagrindus, kurie formuoja Lietuvos ateitį.
www.litkat.lt
