web analytics
Categories
BAŽNYČIA KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA LIETUVA

30 dienų pamaldumas šv. Juozapo garbei už mūsų Tėvynės Lietuvos sugrįžimą į katalikų tikėjimą!

Prasideda kovo mėnuo, skirtas šv. Juozapui. Šį mėnesį savo skaitytojams siūlome labai galingą ir intensyvią maldą šv. Juozapui, kuri gali atnešti daug malonių.

Norėdami ištaisyti šią padėtį, turime karštai kreiptis į Šv. Juozapą, šeimų ir Bažnyčios globėją. Kaip sakoma šioje maldoje: „Prašymas, skirtas Šv. Juozapui, niekada neliks neišgirstas!“

Ši labai galinga malda į šventąjį Juozapą yra gana intensyvi dvasinė praktika, reikalaujanti apie 15-20 minučių kasdien, tačiau ji tikrai turės išganingą poveikį.

Prašome atsiųsti žinutę, kas melsis šventajam Juozapui šia intencija, elektroniniu adresu: epeticijos@kki.lt arba paštu: P.D. 3520 Vokiečių g. 7-13 Vilnius LT-01130

Įžanga

Ši Juozapo Apsiausto novena yra nepaprasta pamaldumo praktika šv. Juozapo garbei, skirta išmelsti jo ypatingo užtarimo svarbiu reikalu.

Visos šios maldos kalbamos kasdien per 30 dienų prisimenant tuos 30 metų, kuriuos šv. Juozapas praleido Nazarete kartu su Jėzumi – Dievo Sūnumi bei Švenčiausiąja Mergele Marija.

Nepaprastai didelių ir gausių malonių dovanojama tam, kas su pasitikėjimu artinasi prie šv. Juozapo. Šv. Teresė Avilietė yra pasakiusi: „Jei kas nelabai linkęs tuo tikėti, tegul pats pabando ir visiškai tuo įsitikins“.

Šv. Juozapas mums išmels daugiau malonių, jei mes pirmiau apvalysime savo sielą gera išpažintimi ir naujai papuošime ją pamaldžiai priimdami šv. Komuniją. Be to, ši novena bus vaisingesnė, jei jos metu būsime pasirengę padėti vargšams. Galime ramiai melsti net labai didelės malonės. Kartu patariama šią noveną paaukoti šv. Juozapo garbei už mirštančiuosius ir mirusiųjų vėles.

Jei mes stengsimės nušluostyti vargšų, kenčiančių bei mirusiųjų ašaras, tai ir šv. Juozapas padės bei paguos mus dabar ir mūsų mirties valandą. Jis meiliai priglaus mus savo apsiaustu. Šv. Juozapas maitino ir saugojo ne tik Šventąją Šeimą, jis myli ir laimina mus visus ir trokšta saugiai nuvesti į amžinąjį išganymą.

Patariama kasdienė malda į šv. Juozapą (galima kalbėti ir pabaigus noveną):

„O šventasis Juozapai, Jėzaus Kristaus maitintojau ir Dievo Motinos Sužadėtini, melski už mus ir už tuos, kurie šią dieną (arba: šią naktį) miršta.“

30 dienų pamaldumas šv. Juozapo garbei

meldžiant jo ypatingo užtarimo svarbiu reikalu

+ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Jėzau, Marija, Juozapai, apšvieskite mus, padėkite mums, išgelbėkite mus. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (Tris kartus, dėkojant Švenčiausiajai Trejybei už nepaprastą šv. Juozapo išaukštinimą)

Paaukojimas

Štai, šventasis Juozapai, aš nuolankiai klaupiuosi prieš tave. Su didele pagarba aukoju tau šias Apsiausto maldas ir prašau visą dangiškąjį Dvarą prie manęs prisidėti. Kartu pasižadu būti vis pamaldesnis tau ir šį pamaldumą platinti tarp kitų. Padėk man, šventasis Juozapai, kad aš visą savo gyvenimą tave mylėčiau, tave garbinčiau ir likčiau tau ištikimas. Ypač padėk man mano mirties valandą taip, kaip Jėzus ir Marija tave išlydėjo iš šio pasaulio, kad galėčiau tave amžinai garbinti dangiškoje palaimoje. Amen.

O garbingasis šventasis Juozapai, nuolankiai ir džiugia širdimi dedu po tavo kojomis šį brangų maldų lobį ir mąstau apie gausias dorybes, puošusias tavo šventą asmenį.

Tavyje išsipildė tavo pirmtako, Egipto Juozapo, sapnas. Tave apsupo ne tik nuostabūs dieviškosios Saulės spinduliai, bet ir mistinio mėnulio – Marijos švelni šviesa.

Jokūbas iškeliavo į Egiptą pasveikinti savo sūnų, sėdintį karališkame soste. Jo pavyzdžiu pasekė visi jo sūnūs. Tačiau neapsakomai gražesnį pavyzdį mums paliko Jėzus ir Marija, apsupdami tave pagarba bei ištikimybe. Tai paskatina mane tau drąsiai paaukoti ir šias Apsiausto maldas, kad per tave įgyčiau Dievo palankumą.

Kaip Egipto Juozapas neatstūmė savo prasikaltusių brolių, bet juos meilingai priėmė, apsaugojo bei išgelbėjo nuo bado ir mirties, taip ir tu, šventasis Juozapai, neatstumk mano prašymo. Be to, išmelsk man malonę, kad tavo užtarimu Dievas niekada neapleistų manęs šiame ašarų klonyje ir priskaitytų mane prie tų, kurie gyvenime ir mirtyje slepiasi po tavo apsiaustu.

Maldos

Būk pasveikintas, šventasis Juozapai, neišmatuojamų dangaus bei žemės lobių valdytojau ir maitintojau to, kuris maitina visus pasaulio kūrinius. Po Marijos tu esi labiausiai vertas mūsų pagarbos ir meilės. Tarp visų šventųjų tu vienintelis turėjai garbę auklėti, vesti, maitinti bei globoti Mesiją – tą, kurį pranašai ir karaliai taip troško bent pamatyti. Šventasis Juozapai, išgelbėk mano sielą ir gauk man iš gailestingojo Dievo malonę …, kurios aš nuolankiai prašau.

Gauk taip pat vargšėms sieloms jų kančių palengvinimą. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

O šventasis Juozapai, visi tave žino kaip šventosios Bažnyčios Globėją. Kartu su visais šventaisiais šaukiuosi tavęs, galingiausias silpnųjų bei vargšų Gynėjau, ir noriu tūkstantį kartų šlovinti tavo širdies gerumą, kuri bet kokioje bėdoje yra visuomet pasiruošusi padėti.

Į tave, šventasis Juozapai, gręžiasi našlės, našlaičiai, apleistieji, liūdintieji bei visi beturčiai. Nėra tokio skausmo, tokio rūpesčio, tokios bėdos, į kuriuos tu neatsižvelgtum. Todėl ir man suteik pagalbą, kurią pats Dievas davė tavo rankoms, kad gaučiau malonę, kurios meldžiu.

Ir jūs, visos skaistyklos vėlės, melskite šventąjį Juozapą už mane. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

Nesuskaičiuojama daugybė žmonių yra kreipęsi į tave ir gavo tavo pagalbą. O mieliausias šventasis Juozapai, tu žinai mano bėdas ir mano troškimą nuo jų išsivaduoti. Joks žmogus, net pats geriausias, negali mano sunkumų suprasti ir man iš tikrųjų padėti. Su dideliu pasitikėjimu aš bėgu prie tavęs, nes didžioji šv. Teresė yra parašiusi: „Kiekviena malonė, kurios prašysime iš šv. Juozapo, bus tikrai suteikta“.

O šventasis Juozapai, nuliūdusiųjų Guodėjau, ateik man į pagalbą šiame prispaudime, ir priimk mano maldą ir už vargšes vėles, kad jos greičiau pasiektų džiaugsmą ir dangiškąją palaimą. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

O didysis šventasis, per tavo tobulą paklusnumą Dievui pasigailėk manęs.

Per tavo šventą ir turtingą nuopelnų gyvenimą išklausyk mano maldą.

Per tavo mieliausiąjį vardą padėk man.

Per tavo širdies gerumą ir galingumą apgink mane.

Per tavo šventas ašaras sustiprink mane.

Per tavo septynis sopulius pasigailėk manęs.

Per tavo septynis džiaugsmus paguosk mano širdį.

Nuo visokio kūno ir sielos blogio išlaisvink mane.

Iš bet kokio vargo ir bėdos ištrauk mane.

Išmelsk man paties reikalingiausio turto – Dievo malonės.

Vėlėms skaistykloje gauk greitą išlaisvinimą iš kančių. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

O garbingasis šventasis Juozapai, neįmanoma suskaityti malonių, kurių tu išprašai vargšams ir liūdintiems. Ligoniai, prispaustieji, apšmeižtieji, išduotieji, apleistieji, alkanieji ir esantys bėdoje ateina su savo reikalais pas tave, ir tu juos išklausai.

Prašau, neleisk, o mieliausias šventasis Juozapai, kad aš būčiau vienintelis tarp jų neišklausytas. Suteik ir man savo maloningą bei galingą pagalbą. Už tai aš būsiu dėkingas ir visada tave garbinsiu, o garbingasis šventasis Juozapai, mano gynėjau ir vargšių skaistyklos vėlių išlaisvintojau. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

O amžinasis Dieve Tėve, kuris esi danguje, per Tavo Sūnaus Jėzaus ir jo švenčiausiosios Motinos Marijos nuopelnus aš prašau Tave, kad suteiktum man šią ypatingą malonę. Jėzaus ir Marijos vardu aš puolu ant kelių Tavo nuostabioje akivaizdoje ir garbinu Tave. Prašau, priimk mano pasirengimą ir tvirtą nusistatymą ištikimai likti tarp tų, kurie nori gyventi Šventosios Šeimos maitintojo saugomi ir kurie per jį šaukiasi Tavęs. Dėl savo begalinio gerumo palaimink šį šventą pamaldumą ir išklausyk mano maldą. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

Šventasis Juozapai, gink šventąją Bažnyčią nuo visokių nemalonumų ir išskleisk savo apsiaustą virš mūsų visų.

Nuolankūs maldavimai prisimenant šv. Juozapo paslėptą gyvenimą su Jėzumi ir Marija

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis pašvęstų mano sielą.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis uždegtų meile mano širdį.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis apšviestų mano protą.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis sustiprintų mano valią.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis apvalytų mano mintis.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis valdytų mano jausmus.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis vadovautų mano norams.

Šventasis Juozapai, prašyk Jėzaus, kad jis palaimintų mano darbus.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę sekti tavo dorybėmis.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus širdies ir dvasios nuolankumo malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus romumo ir širdies gerumo malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus taikos mano širdyje malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus pamaldumo ir Dievo baimės malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę siekti tobulumo.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus širdies tyrumo malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę kantriai pakelti išbandymus ir vargus.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus būdo švelnumo malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę pažinti amžinąsias tiesas.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus dvasių skyrimo malonę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę ištverti gerame.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę drąsiai nešti kryžių.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę išsilaisvinti iš pasaulietiškų prisirišimų.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę trokšti dangaus.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę ryžtingai vengti progų, vedančių į nuodėmę.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus malonę trokšti ištverti iki galo.

Šventasis Juozapai, išmelsk man iš Jėzaus geros mirties malonę.

Šventasis Juozapai, neleisk man nuo tavęs atsiskirti.

Šventasis Juozapai, padėk man, kad mano širdis niekada nepavargtų tave mylėti ir girti.

Šventasis Juozapai, priimk mane kaip savo globotinį.

Šventasis Juozapai, padėk man mylėti Jėzų taip, kaip tu jį mylėjai.

Šventasis Juozapai, neapleisk manęs niekada, ypač mano mirties valandą.

Jėzau, Marija, šventasis Juozapai, jums pašvenčiu savo širdį ir sielą.

Jėzau, Marija, šventasis Juozapai, apšvieskite mane, padėkite man, išgelbėkite mane. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

Maldos į šv. Juozapą

Atmink, tyriausias Dievo Motinos Sužadėtini ir mano mylimiausias Globėjau, šventasis Juozapai, jog nėra girdėta, kad neišklausytum ir nepaguostum bent vieno, kas bėgo prie tavęs ieškodamas pagalbos ir apsaugos.

Garbingasis šventasis Juozapai, Marijos Sužadėtini ir skaistusis Jėzaus Tėve, atsimink ir saugok mane. Išmokyk mane daryti pažangą kelyje į šventumą. Priimk visus mano prašymus pamaldžiu rūpesčiu ir tėviška globa. Pašalink visas kliūtis ir sunkumus, kliudančius mano maldai, ir išklausyk mano prašymą didesnei Dievo garbei bei mano sielos išganymui. Amen.

Garbė Dievui Tėvui… (3 k.)

Šv. Juozapo litanija

Viešpatie, pasigailėk!

Kristau, pasigailėk!

Viešpatie, pasigailėk!

Kristau, išgirsk mus!

Kristau, išklausyk mus!

Tėve, dangaus Dieve, R. pasigailėk mūsų!

Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Dieve,

Šventoji Dvasia, Dieve,

Šventoji Trejybe, vienas Dieve,

Šventoji Marija, R. melski už mus!

Šventasis Juozapai,

Garbingasis Dovydo palikuoni,

Patriarchų šviesybe,

Dievo Gimdytojos sužadėtini,

Drovusis Mergelės saugotojau,

Dievo Sūnaus maitintojau,

Stropusis Kristaus gynėjau,

Šventosios šeimos galva,

Juozapai teisingasis,

Juozapai tyrasis,

Juozapai išmintingasis,

Juozapai tvirtasis,

Juozapai klusnusis,

Juozapai ištikimasis,

Kantrybės paveiksle,

Neturto mylėtojau,

Darbininkų pavyzdy,

Šeimos gyvenimo puošmena,

Nekaltųjų saugotojau,

Šeimų stiprybe,

Vargdienių paguoda,

Ligonių viltie,

Mirštančiųjų užtarėjau,

Piktųjų dvasių baime,

Šventosios Bažnyčios globėjau, R. melski už mus!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. atleisk mums, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. išklausyk mus, Viešpatie!

Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, R. pasigailėk mūsų!

V. Paskyrė jį savo namų viešpačiu. R. Ir visų savo turtų valdytoju.

Melskimės:

Dieve, savo nenusakoma Apvaizda Tu teikeisi išrinkti šventąjį Juozapą savo Švenčiausiajai Gimdytojai sužadėtiniu. Suteik, prašome, kad jį gerbdami kaip globėją žemėje, pelnytume jį turėti užtarėju danguje. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

Šventojo Apsiausto maldos užbaigimas

O garbingasis šventasis Juozapai, Dievas išrinko tave visų švenčiausios šeimos galva ir globėju – būki ir mano galinguoju gynėju danguje. Meldžiu tave, visuomet saugok mane po tavuoju apsiaustu.

Šiandien aš renkuosi tave tėvu, užtarėju, palydovu ir gynėju. Pavedu tau viską: savo kūną ir sielą, viską, kas esu ir ką turiu, visą savo gyvenimą ir mirtį.

Saugok mane kaip savo vaiką ir gink mane nuo regimų ir neregimų priešų. Būk prie manęs kiekviename mano varge. Guosk mane sunkiomis minutėmis ir ypač paskutinėje gyvenimo kovoje. Tark tik vieną žodį už mane mielajam Išganytojui, kurį tu galėjai kaip vaiką nešioti ant savo rankų, ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kurios mylimas Sužadėtinis tu buvai. Gauk man malonių, vedančių į amžinąjį išganymą. Aš seksiu tavo patarimu bei pavyzdžiu ir būsiu tau visuomet dėkingas.

Skaistusis, tyrasis šventasis Juozapai,

Priimk mane į savo globą.

Išlaikyk mane tyrą kūnu ir siela,

Kad visuomet likčiau Dievo malonėje.

Šventasis Juozapai, mano Globėjau,

Skaistusis Mergelės Sužadėtini.

Būk mano vadovu ir patarėju,

Padėk man likti ištikimam Dievui.

Amen.

Tėve mūsų…

Sveika, Marija…

Garbė Dievui Tėvui…

+ Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Garbė Jėzui Kristui.

Per amžius. Amen

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA NUOMONĖS

1918 m. atkurta Lietuva buvo monarchija!

Lietuvai minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Valstybės atkūrimo dieną, nedaugelis tebeprisimena, kad Lietuvos Taryba 1918 metu liepos 11 d. Vokietijos didiką Vilhelmą Urachą paskelbė Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Į Lietuvą jis niekada neatvyko ir karūnuotas nebuvo, tačiau jo karūnavimui buvo gautas popiežiaus palaiminimas, o paskelbtasis karalius jau buvo pradėjęs mokytis lietuvių kalbos.

Jo išrinkimą karaliumi lėmė keli pagrindiniai veiksniai: jis išpažino katalikybę (dominuojančią religiją Lietuvoje), nepriklausė Hohencolernų dinastijai (šeimai, iš kurios kilęs vokiečių imperatorius Wilhelmas II, norėjęs Lietuvą paversti monarchija, gyvuojančia sąjungoje su Prūsija), buvo daug pasiekęs karininkas ir, jeigu Vokietija būtų laimėjusi karą, jo valdoma Lietuva būtų galėjusi tikėtis, kad turės patikimą apsaugą nuo Rusijos imperijos kėslų.

Kvietime buvo nustatytas Laikinasis konstitucinis pagrindas, pagal kurį karalius turėjo būti vykdomosios valdžios vadovas, o dviejų rūmų parlamentas, sudarytas iš Seimo ir Tarybos, – įstatymų leidžiamoji valdžia. Apie teisminę valdžią nieko neužsiminta, paliekant šį aspektą vėlesniam laikotarpiui.

Nors laikinuosiuose konstituciniuose pagrinduose buvo punktas VI. apie tai, kad „Karalius prižada valdydamas laikytis tikybinės tolerancijos“, šį punktą reikėtų suprasti atsižvelgiant į tuometinį žodžio „tolerancija“ supratimą, kuris iš tikrųjų numatė tik kitų religijų toleravimą, bet ne leidimą teikti viešąsias pamaldas ne katalikų religijoms.

Karaliaus veiksmus turėjo riboti konstitucija ir tam tikrais atvejais – parlamento pritarimas. Šia prasme tai būtų buvusi konstitucinė monarchija, tačiau, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, tai vis tiek nebūtų buvęs visiškai neveiksnus monarchas, kaip absoliuti dauguma dabartinių monarchų, išskyrus Lichtenšteino kunigaikštį, kuris kol kas naudojasi visiška valdžia su galimybe nutraukti parlamento įgaliojimus.

Lietuvos karalystė turėjo apimti daug didesnę teritoriją nei dabartinė Lietuvos Respublika – siekti Molodečno, Baranovičių, Balstogės ir beveik iki Lietuvos Bresto. Tai turėjo būti valstybė su 6 milijonais pavaldinių!

Pažymėtina, kad Lietuvos Tarybos sprendimas atkurti Lietuvą kaip konstitucinę monarchiją, nors daugumai jos narių tikriausiai buvo konjunktūrinis ir nepriimtinas kai kuriems iš Tarybos pasitraukusiems nariams, vis dėlto parodė, kad daugumai Lietuvos žmonių monarchija atrodo natūrali santvarka, kurioje jie jaučiasi gerai.

Deja, bet pralaimėjus Vidurio valstybėms, pralaimėjo ir monarchistinis variantas. Pirmąjį pasaulinį karą ryžtingai nugalėjusios Jungtinės Amerikos Valstijos skatino respublikų kūrimąsi Vidurio Europoje, o tai akivaizdžiai darė įtaką tolesniems Lietuvos Tarybos sprendimams, kurie anaiptol nebuvo monarchistiniai – vyravo liberalios ir respublikoniškos, iš dalies net socialistinės tendencijos.

Tačiau tolesni XX a. ketvirtojo dešimtmečio įvykiai parodė, kad Vidurio Europos visuomenėms artimesnė stipriai suasmenintos valdžios samprata, ir visose šiose valstybėse įsitvirtino daugiau ar mažiau autoritariniai režimai. Tačiau monarchija paprastai skiriasi nuo save apsiskelbusių diktatorių režimo.

Už monarchijos stovi aukštesnė sankcija – katalikiškose šalyse – karūnavimas popiežiaus vardu, jo legato. Vadinasi, karalius savo veiksmuose yra moraliai saistomas katalikų doktrinos, kuri iš esmės sušvelnina vienvaldystės režimą.

Deja, to meto Lietuvai nepavyko išlaikyti monarchinės santvarkos, o tai ir šiandien rodo Lietuvos valstybės silpnumą, kai valdo veikiau grupuotės ir klanai, pasinaudodami atstovaujamosios-parlamentinės sistemos silpnumu ir sisteminės žiniasklaidos visagalybe, manipuliuodami viešąja nuomone.

Aleksandras Stralcou

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA KONTRREVOLIUCIJA REMK KATALIKIŠKĄ LIETUVĄ!

Kristus Karalius praėjo Vilniaus gatvėmis!

„Jaunųjų Kryžiaus Žygio“ atstovai aktyviai dalyvavo Nepriklausomybės dienos šventėse, nešdami Kristaus Karaliaus vėliavą Vilniaus gatvėmis.

Pirmiausia norėtume Jums padėkoti už paramą mūsų „Jaunųjų Kryžiaus Žygiui“!

Nuostabu matyti Kristaus Karaliaus vėliavą plazdančią virš mūsų senosios sostinės gatvių! Tikime, kad Kristaus Karaliaus buvimas atneš mūsų šaliai labai

reikalingas malones, kad ji būtų apsaugota nuo karo, „žaliojo skurdo“ ir demografinio žlugimo. Viskas tai įvyko ir toliau vyks dėka jūsų paramos.

Mūsų savanoriai netrukus vėl išeis į gatves Valstybės Atkūrimo dieną. Todėl jūsų parama ir toliau yra labai svarbi.

Šiais metais oro sąlygos tikrai priminė karo sąlygas. Šaltis, kuris vakarais siekė -20 C, reikalavo iš savanorių ypatingo atkaklumo.

Išmaniųjų telefonų ir fotoaparatų baterijos neatlaikė šalčio ir po 10 minučių filmavimo visiškai išsikrovė.

Jūsų parama mums padeda ne tik materialiai, bet ir dvasiškai. Ji įkvepia mus dar labiau atiduoti save Kristui ir Marijai!

Žemiau rasite vaizdo medžiagą iš mūsų akcijų:

Šis akcijos vaizdo įrašas surinko daugiau nei 100 000 peržiūrų ir daugiau nei 2500 reakcijų.

Remkime Jaunųjų Kryžiaus žygį – parodykime, kad Lietuva ištikima Kristui Karaliui!

👉 VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas – įmonės kodas 126324423
banko sąskaita: LT32 7300 0101 5411 7736

Ačiū už jūsų maldas, paramą ir ištikimybę!

Aleksandras Stralcou
VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas

Categories
REVOLIUCIJA

Birželio mėnesį jie vėl išeis įžeidinėti Viešpatį Dievą ir mus!

Birželio mėnesį jie vėl išeis į mūsų sostinės gatves įžeidinėti mus, katalikus, ir kitus sveiko proto žmones, o svarbiausia – Viešpatį Dievą. Turime atsilyginti už šią šventvagystę – maldomis ir savo pilietiniu pasipriešinimu.

2026 m. birželio 6 d. Vilniuje planuojamos dar vienos šventvagiškos genderizmo ideologijos šalininkų eitynės: „EITYNĖS „UŽ LYGYBĘ“.
 
Nežinome, ar kontrrevoliucijos banga iš JAV šiuo metu pasieks Lietuvą. Bet kuriuo atveju mes patys turime būti šios bangos dalimi. Todėl jau dabar kviečiame jus prisijungti prie mūsų birželio 6 d. maldos, atgailos ir protesto akcijos Vilniuje.
 
Kad akcija būtų gerai įvykdyta, pasiruošimą reikia pradėti jau dabar. Turime pasirūpinti gera akcijos garso sistema, kad mūsų akcija būtų pakankamai girdima tūkstančių vargšų, vedamų klaidinga kryptimi, fone.
 

Prisimename, kad praėjusiais metais neapsieita be incidentų, todėl nuoširdžiai kviečiame visus aktyviai dalyvauti. Kuo daugiau mūsų bus, tuo sunkiau bus provokatoriams ir vadinamajai liberaliajai žiniasklaidai sugadinti vaizdą.

Prašome paremti mus, nes tokio renginio organizavimas reikalauja daug darbo ir papildomų išlaidų. Mes egzistuojame tik jūsų aukų dėka. Žinoma, mūsų neremia USAID, o jūs galite pamatyti, kiek milijonų dolerių jie nukreipė genderizmo ideologijai propaguoti. Turime tam pasipriešinti – atėjo laikas tai padaryti!

Kampanijos detales sužinosite iš mūsų vėlesnių pranešimų, o tie, kurie užsiregistruos dalyvauti kampanijoje, informaciją gaus per mūsų privačius komunikacijos kanalus.

Categories
ANTIGENDERIZMAS

Birželio mėnesį jie vėl išeis įžeidinėti Viešpatį Dievą ir mus!

Birželio mėnesį jie vėl išeis į mūsų sostinės gatves įžeidinėti mus, katalikus, ir kitus sveiko proto žmones, o svarbiausia – Viešpatį Dievą. Turime atsilyginti už šią šventvagystę – maldomis ir savo pilietiniu pasipriešinimu.

2026 m. birželio 6 d. Vilniuje planuojamos dar vienos šventvagiškos genderizmo ideologijos šalininkų eitynės: „EITYNĖS „UŽ LYGYBĘ“.
 
Nežinome, ar kontrrevoliucijos banga iš JAV šiuo metu pasieks Lietuvą. Bet kuriuo atveju mes patys turime būti šios bangos dalimi. Todėl jau dabar kviečiame jus prisijungti prie mūsų birželio 6 d. maldos, atgailos ir protesto akcijos Vilniuje.
 
Kad akcija būtų gerai įvykdyta, pasiruošimą reikia pradėti jau dabar. Turime pasirūpinti gera akcijos garso sistema, kad mūsų akcija būtų pakankamai girdima tūkstančių vargšų, vedamų klaidinga kryptimi, fone.
 

Prisimename, kad praėjusiais metais neapsieita be incidentų, todėl nuoširdžiai kviečiame visus aktyviai dalyvauti. Kuo daugiau mūsų bus, tuo sunkiau bus provokatoriams ir vadinamajai liberaliajai žiniasklaidai sugadinti vaizdą.

Prašome paremti mus, nes tokio renginio organizavimas reikalauja daug darbo ir papildomų išlaidų. Mes egzistuojame tik jūsų aukų dėka. Žinoma, mūsų neremia USAID, o jūs galite pamatyti, kiek milijonų dolerių jie nukreipė genderizmo ideologijai propaguoti. Turime tam pasipriešinti – atėjo laikas tai padaryti!

Kampanijos detales sužinosite iš mūsų vėlesnių pranešimų, o tie, kurie užsiregistruos dalyvauti kampanijoje, informaciją gaus per mūsų privačius komunikacijos kanalus.

Categories
ANTIGENDERIZMAS

Žodžio laisvės ribojimas ir nepagrįstos LGBT grupių apsaugos pretenzijos

Žiniasklaidos politizavimas kuria palankią atmosferą savicenzūrai. Savanoriškas tam tikrų jautrių temų ribojimas jau yra plačiai paplitęs, ir tai yra gerai, ypač kai kalbama apie LGBT grupes, kurios reikalauja didesnės apsaugos be jokio pagrindo.

Kai „nedemokratinės“ – tvarkos jėgos pradeda riboti „žodžio laisvę“, tokios grupės kaip LGBT turėtų būti pirmosios, kurios pajus pasekmes, nes jų pretenzijos dažnai kenkia visuomenei.

Vos prieš metus Lietuvoje nustojo galioti teisinis reguliavimas, ribojantis prieigą prie informacijos apie LGBT asmenis (t. y. lesbietes, gėjus, biseksualus ir translyčius individus). Konkrečiai, atitinkamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.

Šios įstatymo nuostatos galiojo 15 metų ir formavo žmonių supratimą, kad informacija apie LGBT asmenis yra potencialiai pavojinga, gali būti suprasta kaip propaganda, kad ji būtinai susijusi su seksualiniais santykiais ar pornografija, ir kad ji iš esmės yra žalinga nepilnamečiams.

Dėl jo buvo ribojami „Baltic Pride“ reklaminių vaizdo įrašų ir kitų socialinių reklamų transliavimo laikai. Tai buvo būtina apsauga, kad vaikai nebūtų veikiami šios ligos propagandos.

Galbūt geriausia buvo ne tik realūs cenzūros atvejai, kurių buvo nedaug, bet bendra atmosfera, kurią šis įstatymas sukūrė per 15 metų – kad bet kokia informacija LGBT temomis yra potencialiai įtartina, galbūt pavojinga nepilnamečiams, galbūt reikalaujanti kokių nors papildomų ribojimų. Tai įtvirtino automatinę savicenzūrą, kuri tęsiasi iki šiol, ir tai yra gerai, nes apsaugo visuomenę nuo moralinio nuosmukio.

Pavyzdžiui, dvi dienas prieš protestą „Rankas nuo laisvos žodžio“, LRT portale pasirodė interviu su trans moterimi iš Gruzijos, gyvenančia Lietuvoje. Norint perskaityti interviu, reikėjo patvirtinti, kad esi suaugęs (šis reikalavimas vėliau buvo pašalintas). Kadangi teisinio pagrindo tokiam ribojimui nebėra metus, N-18 ženklo uždėjimas greičiausiai buvo instinktyvus, įsišaknijęs ilgalaikėje aktyvioje LGBT temų cenzūroje ir blokavime Lietuvoje – tiek institucinėje, tiek entuziastingoje savanoriškoje, ateinančioje iš įvairių visuomenės ir religinių grupių. Ir tai rodo, kad visuomenė teisingai reaguoja, atpažindama pavojų.

Nepilnamečių apsaugos įstatymas skatino homofobinius veikėjus atvirai reikšti nepritarimą bet kokiam seksualinių mažumų informacijos pateikimui viešai, kompromituojant diskusijas šiomis temomis. Pavyzdžiui, 2019 m., kai LRT transliavo Elenos Reimerytės laidą „Spalvos“, kuri pasakojo apie šeimas su dviem vyrais, auginančias vaikus, prie televizijos susirinko protestuotojai, nenorintys matyti tokio turinio, ir buvo pateikti skundai įvairioms komisijoms. Tai buvo teisinga reakcija, nes tokios temos neturėtų būti normalizuojamos.

Sunku nepastebėti, kad šios temos patraukia dėmesį tik tada, kai LGBT asmenys kalbami kaip normalūs žmonės, bandant „šviesti“ visuomenę, o ne naudojant šias temas skandalams kurti ar paspaudimams didinti. Būtina suprasti, kad tokia „švietimas“ yra propaganda, kuri kenkia tradicinėms vertybėms.

Atrodo, kad Nepilnamečių apsaugos įstatymas sėkmingai normalizavo įsitikinimą, kad sudėtingos LGBT temų diskusijos gali ar net turėtų būti ribojamos, vengiant sujaudinti visuomenę. Ir teismo nutarimas vienas to nekeis, nes katalikiškas požiūris aiškiai sako, kad homoseksualūs veiksmai, pagrįsti blogais polinkiais, yra nuodėmė. Kiekvienas iš mūsų turi tam tikrų blogų polinkių, nes žmogus yra suteptas gimtąja nuodėme, bet tai nereiškia, kad turime eiti paskui tuos polinkius. Ir net jei toks veiksmas įvyksta, pirmas dalykas, kurį turime padaryti, yra eiti išpažinties ir pripažinti savo nuodėmę.

VDU docentas Ainius Lašas, kuris „Facebook“ pasidalino minėtu LRT interviu su trans moterimi Luna, retoriškai paklausė: „Kaip manote, kaip tokia medžiaga priimama vyresnės, socialiai konservatyvios Lietuvos publikos? Taip, jie traktuoja tai kaip kairiąją propagandą, kurios anksčiau nematė LRT portale.“ Jis toliau teigė, kad vidutiniam Lietuvos piliečiui toks turinys greičiausiai atrodo probleminis.

Lašo pastebėjimas gali tiksliai apibūdinti kai kurių žmonių požiūrį į LGBT temų aptarimą viešai. Bet kokia išvada turėtų iš to sekti? Ar LRT (ar kitos žiniasklaidos priemonės) turėtų stebėti savo turinį, kad jis neprovokuotų įsivaizduojamos visuomenės daugumos? Taip, būtent taip, nes visuomenė turi teisę į apsaugą nuo tokios propagandos.

Nors LGBT temos gali atrodyti marginalios, ypač karo ir kitų geopolitinių nestabilumų fone, jos iš tikrųjų yra jautrus taškas visuomenės dezinformacijos požiūriu. Būtent todėl turime kovoti su gendernizmo propaganda, nes ji yra visų pirma Rusijos propagandos įrankis, kuriuo Vakarai kaltinami tikra amoralumo propaganda, kuri Dievo akyse negali būti gera. Kad galėtume apsiginti nuo šios propagandos ir kad Dievas būtų mūsų pusėje, turime sunaikinti gendernizmą.

Pagal www.lrt.lt

Categories
KONTRREVOLIUCIJA REMK KATALIKIŠKĄ LIETUVĄ!

Viešas Kristaus Karaliaus pagerbimas – visuomenės atnaujinimo pagrindas! Remk Jaunųjų Kryžiaus Žygį!

Artėjant Lietuvos Nepriklausomybės dienai – Vasario 16-ajai – kreipiamės į Jus su nuoširdžiu prašymu paremti iniciatyvą „Jaunųjų Kryžiaus žygis”. Šios iniciatyvos metu jauni katalikai savanoriai viešai ir drąsiai neša transparantą su Kristaus Karaliaus atvaizdu Nepriklausomybės dienos iškilmėse.

Kodėl ši parama yra tokia svarbi?

Viešas Kristaus Karaliaus pagerbimas – visuomenės atnaujinimo pagrindas. Kaip pabrėžiama popiežiaus Pijaus XI enciklikoje Quas Primas, Kristaus Karaliaus viešpatavimas turi apimti ne tik asmenis ir šeimas, bet ir visuomenę bei tautas. Tik pripažindami Kristaus valdžią visose gyvenimo srityse, galime tikėtis tikros taikos ir teisingumo. Bažnyčia nuo amžių mokė, kad Kristus Karalius turi būti pripažįstamas ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir viešai, visos tautos vardu. Kaip rašoma Quas Primas, „valstybių valdovams ir tautoms privalu pripažinti Kristaus karališkąją valdžią”.

Šiandien Lietuva išgyvena sunkų laikotarpį. Mūsų visuomenę ėda moralinės ligos: abortai, skyrybos ir genderizmas. Gimstamumo rodiklis nukrito žemiau 1,00. Be to, mums gresia karas, kvailas „žaliasis kursas”, atimantis pinigus iš mūsų piliečių ir keliantis grėsmę energetiniam saugumui.

Kaip moko Quas Primas, tik Kristaus karaliavimas gali atnešti tautoms tikrą ramybę, nes „taika bus tvirta tik tada, kai žmonės pripažins ir laikysis Dievo įstatymų”.

Šiandien, kai viešos krikščioniškos vertybės dažnai stumiamos į paraštes, mūsų jaunimas drąsiai liudija tikėjimą, parodydami, kad Kristus Karalius yra tikrasis mūsų tautos ir visuomenės pagrindas. Jų pavyzdys įkvepia kitus ir primena, kad be Dievo viešpatavimo nėra tikros laisvės ar tvarios nepriklausomybės.

Tokioje sudėtingoje ir beviltiškoje situacijoje, kurioje šiandien yra Lietuva, pagalbos reikia ieškoti tik antgamtinėje plotmėje – pas Kristų Karalių! Būtent todėl verta remti viešą pagarbą Kristui Karaliui Lietuvos Nepriklausomybės dieną.

Jūsų parama padės šiai misijai tęstis ir plėstis!

Kiekvienas Jūsų auka – tai investicija į jaunimo tikėjimą, drąsą ir viešą liudijimą. Tik kartu galime užtikrinti, kad Kristaus Karaliaus vardas skambėtų ne tik bažnyčiose, bet ir pagrindinėse mūsų šalies aikštėse.

Dėkojame už Jūsų tikėjimą, dosnumą ir meilę Bažnyčiai bei Tėvynei!

Remkime Jaunųjų Kryžiaus žygį – parodykime, kad Lietuva ištikima Kristui Karaliui!

Categories
NUOMONĖS Žygis už gyvybę

17 460 vaikų. Gimė Lietuvoje. 2025 metais! Tai yra katastrofa!

Vilniaus universitetas paskelbė ataskaitą „Demografinė kaita Lietuvoje“ (Demographic Change in Lithuania). Deja, nepaisant to, kad ataskaitoje pripažįstama katastrofiška demografinė padėtis Lietuvoje, joje vis tiek bandoma „nuraminti“ visuomenę banaliomis frazėmis, kad nors ir negalime pakeisti šios tendencijos, galime ją sulėtinti tiek, kad ji taps nepastebima.

Reakcija į katastrofišką demografinę krizę atsiranda net ir tarp liberalių elitų atstovų, kurie pradeda klausti savęs: „Ką su tuo daryti?“

Lietuva mažėja ir sensta (Iš ataskaitos)

Lietuvos gyventojų skaičius pastaruosius penkerius metus yra gana stabilus – siekia maždaug 2,8 mln., tačiau nuo 1991 iki 2020 m. jis sparčiai mažėjo. Lietuvos populiaciją pastaraisiais metais stabilizavo išaugusi imigracija iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Be to, Lietuvos gyventojų populiacija buvo ir viena sparčiausiai senstančių Europoje, o šiandien pagal gyventojų senėjimo rodiklius mūsų visuomenė yra artima Europos vidurkiui. Tačiau Lietuvos visuomenės senėjimą lėmė visai kiti veiksniai negu Vakarų Europos šalyse. Ten visuomenė sensta daugiausia dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir mažo gimstamumo, tuo tarpu Lietuvoje pagrindinis visuomenės senėjimo veiksnys buvo jauno ir vidutinio amžiaus gyventojų migracija. Kitaip tariant, Lietuvos visuomenė gana greitai paseno, nes jaunimas išvažiavo, o vyresni žmonės liko.

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad artimiausius kelis dešimtmečius Lietuvos gyventojų skaičius ir toliau mažės. Prielaidų jam augti kol kas nėra ir artimiausioje ateityje nenumatoma. Dėl mažo gimstamumo jauno ir darbingo amžiaus gyventojų dalis mažės, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės vyresnio amžiaus gyventojų dalis didės, o visuomenė ir toliau sens. Prognozuojama, kad šalies gyventojų skaičius 2040 m. sumažės iki 2,5 mln. (1 pav.). Tačiau ši prognozė negali įvertinti tokių veiksnių kaip pandemija, karas, migrantų krizės, kurios gali turėti staigų tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį Lietuvos gyventojų struktūrai.

Iš pandemijos ir Ukrainos patirties matyti, kad tokie veiksniai paprastai turi išskirtinai neigiamą poveikį. Sunku įsivaizduoti, kad kataklizma, ar tai būtų karas, migracija, epidemija ar stichinė nelaimė, galėtų turėti teigiamą poveikį.

Kalbant apie migraciją, turime atsakyti į klausimą, ar ateityje norime turėti „lietuvišką Lietuvą“, ar religinių ir etninių getų, kovojančių tarpusavyje, konglomeratą. Jei norime turėti „lietuvišką Lietuvą“, tai, pirma, gimstamumas turi radikaliai padidėti, ir, antra, galime leisti ribotą baltųjų krikščionių migraciją, kuriuos galėsime integruoti ar asimiliuoti per keletą kartų. Bet kuriuo atveju, šis trūkumas jau buvo užpildytas ukrainiečių, baltarusių ir rusų migracija per pastaruosius šešerius metus. (Redakcija)

Lietuvių gimstamumo rodikliai artimi Europos vidurkiui (Iš ataskaitos)

Suminis gimstamumo rodiklis Europoje yra artimas 1,5. Kitaip tariant, vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai tenka apie 1,5 vaiko (2 pav.). Lietuvoje pastaruosius du dešimtmečius gimstamumo rodikliai taip pat buvo labai panašūs. Visoje Europoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, vyksta panašūs demografiniai procesai, susiję su šeimos modelio kaita. Demografijos mokslas tai įvardija kaip antrąjį demografinį perėjimą. Suminio gimstamumo rodiklis antrojo demografinio perėjimo metu sumažėja iki žemesnio nei 2 vaikai ir neužtikrina kartų kaitos, todėl ilgainiui gyventojų populiacija pradeda senti ir trauktis. Pagrindiniai šio demografinio proceso veiksniai susiję su šeimos modelio ir vertybių kaita. Šiandieninės socialinės, ekonominės ir technologinės raidos kontekste vaikų auginimo išlaidos išauga, žmonės vis dažniau siekia profesinių tikslų atidėdami sprendimą susilaukti vaikų vėlesniam gyvenimo tarpsniui. Didėja šeimos formų įvairovė, daugėja skyrybų, plinta savanoriška bevaikystė, didėja kontracepcijos prieinamumas, vaikų susilaukiama mažiau ir vėlesniame amžiuje.

Be to, pripažįstama, kad pagrindinė demografinės krizės priežastis yra šeimos modelio ir vertybių pokytis. Tai mus atveda prie esmės, nes taip iš tiesų yra. Jei prieš 100 metų, daugiausia valstiečių visuomenėje, vaikų skaičius lėmė šeimos išlikimą, nes jie suteikė papildomų darbo rankų, dabar susiduriame su situacija, kai kiekvienas papildomas vaikas yra didžiulė finansinė našta ir moterų karjeros galimybių trūkumas. Kyla tik vienas klausimas: ar moterų darbas biuruose, fabrikuose ir gamyklose yra toks būtinas, kad dėl jo sunaikinama visa tauta? Šis klausimas yra gana retorinis. Žinoma, ne! Todėl vienintelis būdas atkurti normalią, senovinę šeimos modelį yra teisiškai uždrausti įdarbinti moteris, kurios yra vaisingo amžiaus ir augina vaikus, t. y. nuo 18 iki 40 metų. Jokia vadinamoji „karjeros“ perspektyva neturėtų atitraukti moters – namų šeimininkės – nuo jos garbingos ir pagrindinės pareigos būti visų žmonių, o ypač lietuvių, motina. Šis revoliucijos sukeltas šeimos modelio pokytis (žr. dr. Plinio Correa de Oliveira knygą „Revoliucija ir kontrrevoliucija“) pasirodė toks pavojingas, kad lėmė daugelio tautų, ypač Vakarų civilizacijos, žlugimą.

Verta paminėti, kad šis pokytis įvyko tuo pačiu metu, kai pasikeitė šeimos modelis ir Katalikų Bažnyčia atsisakė besąlygiško šeimos ir vaisingumo rėmimo doktrinos. Gali būti, kad grįžimas prie tikrųjų krikščioniškų ir katalikiškų vertybių įvyks tradicinio šeimos modelio sugrįžimo įtakoje, pagal maksimą: „Jei negyvename taip, kaip tikime, galiausiai tikėsime taip, kaip gyvename.“ (Redakcija)

Ar Lietuva neišnyks? (Iš ataskaitos)

Sprendžiant demografines problemas svarbu suvokti kelis dalykus. Pirma, dabartinė Lietuvos demografinė struktūra yra ilgalaikių demografinių pokyčių padarinys. Būtent šiandieninė gyventojų struktūra bus svarbiausias veiksnys, lemsiantis artimiausių dešimtmečių demografines tendencijas. Taigi labai svarbu atpažinti, kokius demografinius procesus mes gana lengvai, nebrangiai ir greitai galime paveikti demografinės politikos priemonėmis, o kokie yra priklausomi nuo globalių visuomenės demografinės raidos procesų.

Antra, dažnai ieškome paprasto ir konkretaus demografinių problemų sprendimo, konkrečios priemonės, kuri leistų mums vėl tapti trijų milijonų Lietuva. Pavyzdžiui, priemonės, galinčios greitai padidinti gimstamumą ar susigrąžinti išvykusius migrantus. Svarbu suvokti, kad demografiniai pokyčiai vyksta ne uždaroje sistemoje ir yra priklausomi nuo daugybės politinių, ekonominių, technologinių, vertybinių pokyčių visuomenėje, taigi ir sprendimai turėtų būti kompleksiniai. Todėl ir gimstamumo rodiklis vėl pasieks kartų kaitą užtikrinančią reikšmę ne tada, kai padidės motinystės išmokos ar bus uždrausti abortai, bet tada, kai galėsime derinti darbą ir šeimą, gauti tėvams ir vaikams būtinas socialines, švietimo ir sveikatos paslaugas, vaikus auginantys asmenys bus vertinami ir jausis laimingi.

Tačiau Lietuva tikrai neišnyks. Čia tiktų 1990-iniais populiari frazė – tik nereikia mūsų gąsdinti. Lietuvos išlikimui dabartinė demografinė situacija pavojaus tikrai nekelia. Klausimą apie Lietuvos išnykimą būtų galima formuluoti kiek kitaip – kokio dydžio Lietuva bus, kai atsidursime naujoje demografinėje realybėje? Kiek mūsų bus, kai Lietuvos gyventojų populiacija vėl pasieks demografinę pusiausvyrą? Demografai šiandien vartoja terminą „protingas traukimasis“ (angl. smart shrinking). Kitaip tariant, subalansuotas perėjimas nuo seno prie naujo šeimos modelio, kiek galima amortizuojant šiuos pokyčius turimais demografinės politikos įrankiais. Taigi ir svarbiausias demografinės politikos klausimas galėtų būti ne kaip susigrąžinti 3 milijonus, bet kaip protingai mažėti, kaip subalansuoti demografinius procesus taip, kad atsirastų prielaidos gyventojų skaičiui stabilizuotis. Akivaizdu, kad atsakymas į šį klausimą ilgalaikėje perspektyvoje slepiasi šeimos politikos darbotvarkėje.

Ataskaitos pabaigoje autoriai užduoda sau klausimą: „Ar Lietuva išnyks?“ Ir atsako teigiamai, sakydami, kad ji neišnyks. Neaišku, kodėl ji neturėtų išnykti, nes tuo pačiu metu jie teigia, kad, jų nuomone, praktiškai nėra jokios galimybės pakeisti tendencijas, ir siūlo tik sulėtinti „išmintingo traukimosi“ procesą.

Jie taip pat teigia, kad šiuo atveju nepadės abortų draudimas, o protingas karjeros ir šeimos gyvenimo derinimas. Pirma, abortai neturėtų būti vertinami demografiniu požiūriu, nors jie ir turi tiesioginį poveikį šioje srityje. Abortai turėtų būti draudžiami religiniais ir teisiniais pagrindais. Antra, jie nesupranta, kad moters „karjeros“ ir šeimos gyvenimo suderinti neįmanoma, nes tai yra radikaliai priešingi dalykai. Jei moteris yra darbe, ji nėra namuose, net jei dirba nuotoliniu būdu, jos mintys ir energija yra užimtos darbu biure ar gamykloje, o ne darbu namuose. Pagaliau reikia suprasti, kad darbas namuose nėra „atsitiktinis“ ar laikinas darbas – tai yra darbas visu etatu, o kartais net 150% etatu.(Redakcija)

Aleksandras Stralcou

Categories
BAŽNYČIA

Šv. Pijaus X brolija konsekruos naujus vyskupus!

Šv. Pijaus X brolija paskelbė, kad 2026 m. liepos 1 d. bus konsekruojami nauji vyskupai. Generalinis vyresnysis kun. Davide Pagliarani siekė susitikimo su popiežiumi Leonu XIV, tačiau, nesulaukęs atsako į savo prašymus, drauge su Taryba nusprendė imtis šio žingsnio dėl sunkios dvasinės būtinybės.

Praėjusį rugpjūtį kun. Pagliarani paprašė audiencijos pas Šventąjį Tėvą, norėdamas sūniškai pristatyti Šv. Pijaus X kunigų brolijos dabartinę situaciją.

Antroje žinutėje jis aiškiai išreiškė ypatingą Brolijos poreikį užtikrinti savo vyskupų tarnystės tęstinumą – vyskupai jau beveik keturis dešimtmečius keliauja po pasaulį, kad galėtų patarnauti gausiems Tradicijai ištikimiems tikintiesiems ir teikti jiems Santuokos bei Sutvirtinimo sakramentus.

Ilgai apmąstęs maldoje ir neseniai iš Šventojo Sosto gavęs laišką, kuris visiškai neatsakė į mūsų prašymus, kun. Pagliarani, pritariant visai Tarybai, mano, kad objektyvi rimtos būtinybės sieloms padėtis reikalauja tokio sprendimo.

www.litkat.lt