Categories
NUOMONĖS

“Niekada nepalikite Bažnyčios”, – vyskupas Stricklandas rašo laišką tikintiesiems

Popiežiaus Pranciškaus represuotas vyskupas Josephas Stricklandas kreipėsi pastoraciniu laišku į tikinčiuosius, kurių globą iš jo atėmė dabartinis popiežius. Atėjo metas, kad visa, kas dabar uždengta, būtų atidengta, ir visa, kas dabar paslėpta, taptų aišku… – rašoma jame.

Savo laiške buvęs Tylerio vyskupijos (Teksaso valstija) ordinaras aprašo nepagrįstas Vatikano represijas jo atžvilgiu. Per susitikimą su popiežiaus nuncijumi jam buvo perskaitytas atleidimo priežasčių sąrašas, tačiau jokio oficialaus dokumento, konstatuojančio jo nušalinimą, jis taip ir negavo. Nepaisant daugkartinių prašymų, jam net nebuvo leista susipažinti su susitikimo metu perskaitytu priežasčių sąrašu.

Man perskaitytose priežastyse nebuvo paminėtos administracinės problemos ar netinkamas vyskupijos valdymas kaip mano pašalinimo priežastis, pabrėžia hierarchas. – Atrodo, kad nurodytos priežastys daugiausia buvo susijusios su tuo, kad skelbiu mūsų katalikų tikėjimo tiesą, ir su mano perspėjimais dėl visko, kas kelia grėsmę šiai tiesai (įskaitant Sinode dėl sinodalumo iškeltus klausimus), pranešė jis.

Tarp popiežiaus Pranciškaus vardu pateiktų priežasčių buvo ir tokiais atvejais pareigingas kaltinimas, kad vyskupas Stricklandas “neina koja kojon su savo broliais vyskupais”.

Tariamos vienybės su vyskupais trūkumas esą pasireiškė, be kita ko, tuo, kad hierarchas savo vyskupijoje neįvedė motu proprio Traditionus custodes, ribojančio galimybę naudotis Mišiomis senąja apeiga.

Būdamas savo vyskupijos ganytojas ir globėjas, negalėjau imtis veiksmų, kurie, kaip tvirtai žinojau, pakenktų daliai mano kaimenės ir atimtų iš jos dvasines gėrybes, kurias Kristus patikėjo savo Bažnyčiai. Pasilieku prie savo veiksmų, nes jie buvo būtini siekiant apsaugoti savo kaimenę ir apginti Šventąjį Tikėjimo Depozitą”, – aiškina laiško autorius.

Kaip tikina pats vyskupas Strickalndas, jo nušalinimas nuo pareigų taip pat susijęs su jo nepakantumu seksualiniam išnaudojimui. Atėjo laikas, kad viskas, kas dabar uždengta, būtų atidengta, ir viskas, kas dabar slepiama, taptų aišku, – rašo jis. Tiesą sakant, atrodo, kad pirmą kartą į Vatikano akiratį patekau tada, kai buvo slepiami klausimai, susiję su dabar gėdą užsitraukusiu buvusiu kardinolu Teodoru Makarriku (Theodore McCarrick) ir seksualinio išnaudojimo skandalais Bažnyčioje. Atrodo, kad pagrindinis mano nusikaltimas tiek tada, tiek dabar ir visada buvo iškelti į dienos šviesą tai, ką kiti norėjo palikti paslėpta, – rašoma jame.

Deja, dabar atrodo, kad daugelis nori nuslėpti pačią Tiesą, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, – priduria vyskupijos nusižeminęs ganytojas.

Nors nebeturiu vyskupijos, vis dar esu Bažnyčios vyskupas, taigi apaštalų įpėdinis, todėl privalau ir toliau skelbti Tiesą, net jei tam reikia paaukoti savo gyvybę. Šiandien noriu jums visiems pasakyti – niekada, niekada nepalikite Bažnyčios! Ji yra Kristaus nuotaka! Dabar ji išgyvena savo išbandymus, ir jūs turite ryžtingai stovėti kryžiaus papėdėje! Svarbu kiekvieną sekmadienį ir kuo dažniau dalyvauti Mišiose, skirti laiko adoracijai, kasdien melstis Rožančių, reguliariai eiti išpažinties ir visada kreiptis pagalbos į šventuosius! Raginu jus ištvermingai stengtis, kad galiausiai galėtumėte pasakyti: “Gerai pasirodžiau bėgime; baigiau bėgimą; išlaikiau tikėjimą”. – rašo vyskupas Josephas Stricklandas.

Tegul visagalis Dievas jus laimina, o mūsų šventoji ir palaimintoji Motina tegul jus užtaria ir visada nurodo į savo dieviškąjį Sūnų Jėzų, kai įžengiame į šį advento laikotarpį. Lieku nuolankus jūsų tėvas ir tarnas”, – baigė jis.

JŠ pagal www.pch24.pl

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA NUOMONĖS

Vatikanas: “Kunigystės šventimai rezervuoti vyrams, o objektyvus tos pačios lyties asmenų lytinių santykių moralinis vertinimas yra tiksliai ir neabejotinai nustatytas!”

Kardinolas valstybės sekretorius Pietro Parolinas informuoja Vokietijos vyskupus, kad tik vyrams skirti kunigų šventimai ir Bažnyčios mokymas apie homoseksualumą yra nediskutuotini – todėl Vokietijos specialusis kelias yra atmestinas

Vokietijos vyskupai gavo aiškią kardinolo valstybės sekretoriaus Pietro Parolino žinią, kad Vatikanas būsimose derybose su Vokietijos vyskupų delegacija nesvarsto galimybės derėtis dėl laiško “Ordinatio Sacerdotalis”, kuriuo popiežius Jonas Paulius II 1994 m. patvirtino, kad moterys negali būti įšventinamos į kunigus, ar Bažnyčios mokymo apie homoseksualumą. Spalio 23 d. laiške, adresuotame Vokietijos vyskupų generalinei sekretorei Beate Gilles, su kuriuo redakcija gali susipažinti, Parolinas patikslina Vokietijos ir Romos dialogo raundo sinodo kelyje tvarką ir turinį.

Citatos iš Valstybės sekretoriato 2023 m. spalio 23 d. rašto:

“…a) Kunigystės šventimai rezervuoti vyrams:

Nors doktrina apie tik vyrams rezervuotą kunigystės šventimus yra išlaikyta tiek nuolatinės ir išsamios Bažnyčios tradicijos, tiek nuosekliai dėstoma Magisteriumo netolimos praeities dokumentuose, vis dėlto mūsų laikais įvairiose vietose ji laikoma diskutuotina arba Bažnyčios sprendimui nepripažinti moterų šiuo šventimu priskiriama tik drausminė reikšmė. Todėl, siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones dėl šio svarbaus klausimo, susijusio su pačios Bažnyčios dieviškąja konstitucija, remdamasis savo pareigomis stiprinti brolius (plg. Lk 22, 32), pareiškiu, kad Bažnyčia neturi teisės įšventinti moterų į kunigystę ir kad visi Bažnyčios tikintieji turi galutinai laikytis šio sprendimo.

Popiežius Pranciškus kelis kartus aiškiai patvirtino šventojo Jono Pauliaus II pareiškimą. Pavyzdžiui:

“Dėl moterų įšventinimo į kunigus Bažnyčia pasakė savo žodį ir sako: “Ne – taip sakė Jonas Paulius II, bet galutinai. Šios durys yra uždarytos”

“Dėl moterų šventimų Katalikų Bažnyčioje šventasis Jonas Paulius II tarė paskutinį aiškų žodį, ir jis lieka. Tai galioja.”

“Tai nėra dogmatinis apibrėžimas, nors jam turi pritarti visi. Niekas negali jam viešai prieštarauti…”

“… b) Kita tema, dėl kurios vietinė Bažnyčia neturi galimybės laikytis kitokio požiūrio, susijusi su homoseksualiais veiksmais. Mat net jei ir pripažįstame, kad subjektyviu požiūriu gali būti įvairių veiksnių, raginančių nesmerkti žmonių, tai jokiu būdu nekeičia objektyvaus šių veiksmų moralumo vertinimo.

Nuolatinis Bažnyčios mokymas pabrėžia, kad “objektyvus tos pačios lyties asmenų lytinių santykių moralinis vertinimas yra tiksliai ir neabejotinai nustatytas. Kitas klausimas, kuris čia nenagrinėjamas, yra subjektyvus tokių santykių moralinio įtikinamumo laipsnis kiekvienu konkrečiu atveju”.

JŠ pagal Die Tagespost

Categories
NUOMONĖS

Stokite kartu su vyskupu Stricklandu, kol šis ištikimas ir Bažnyčią mylintis ganytojas yra pašalintas!

Popiežius Pranciškus žiauriai šalina vyskupą Josephą Stricklandą iš jo vyskupijos, nors jis yra ištikimiausias Amerikos ganytojas.

Šis negailestingas popiežiaus Pranciškaus išpuolis prieš katalikų ortodoksiją reikalauja maldos atsako jau šiandien, todėl prašome pasirašyti mūsų peticiją, kuria įsipareigojame melstis už vyskupą Stricklandą, kai popiežius Pranciškus šalina jį iš Tylerio vyskupijos Teksase. Vyskupui Stricklandui įteiksime jūsų maldos pažadus, tad pasirašykite dabar. Parodykime, kiek daug žmonių palaiko garbingą amerikiečių vyskupą Lietuvoje!

Peticiją galite pasirašyti naudodamiesi šia nuoroda:

Stokite kartu su vyskupu Stricklandu!

Categories
NUOMONĖS

Bažnyčios autoritetų „demonarchizavimas“

Šiandien norėtume pateikti ištrauką iš knygos, kurioje aiškinamos krikščioniškąją civilizaciją sukrėtusios šiuolaikinės krizės priežastys. Bet ne tik. Atsižvelgiant į tai, kas vyksta po Romoje vykusio Sinodo dėl sinodiškumo, verta daugiau dėmesio skirti Bažnyčios autoritetų demonarchizavimo temai. Skaitykite ištrauką iš brazilų katalikų mąstytojo daktaro Plinio Correa de Oliveiros knygos “Revoliucija ir Kontrrevoliucija”.

Bažnyčios autoritetų „demonarchizavimas“

Esant tokiai istorinei (hipotetinei) perspektyvai, tam tikros savęs pačių modifikacijos, svetimos šiam procesui, gali būti suprantamos kaip tam tikri žingsniai pereinant nuo status quo, buvusios iki Susirinkimo (II Vatikano – red.), į jau minėtą kraštutinę priešingą poziciją. 

To pavyzdys galėtų būti paimta kryptis link kolegialumo, suprantamo kaip:

1) vienintelės priimtinos priemonės panaudoti Bažnyčios vidinę galią ir 2) „demonarchizacijos“ bažnytinės valdžios, kurios įvairūs lygiai būtų ipso facto daug stipriau sąlygoti žemiau esančių lygių.

Visa tai iki paskutinių pasekmių galėtų vesti link stabilios visuotinio balsavimo teisės Bažnyčios viduje įgyvendinimo ne todėl, kad ji, Bažnyčia, kartais nepanaudodavo tos teisės tada, kai reikėdavo užpildyti tuščias darbo vietas tam tikrose hierarchų kontorose.

Pagal tribalizmo propaguotojų svajonę, galiausiai tai gali nuvesti į visos bažnytinės hierarchijos nepataisomą priklausomybę nuo pasauliečių, laikomų Dievo balsu. Ar tikrai Dievo?

Tikimasi, kad pasauliečiai tribalistai šią “Dievo valią” atpažins per “mistinius” šamano, charizmatinio vadovo ar burtininko apreiškimus. Gal Bažnyčia, vykdydama paties Dievo valią, turėtų paklusti tokiems pasauliečiams ir tik taip vykdyti savo misiją? 

JŠ pagal Revoliucija ir Kontrrevoliucija

Categories
NUOMONĖS

Lenkija dar nepražuvo!

Lapkričio 11 d. 14-asis Nepriklausomybės Maršas praėjo centrine Varšuvos gatve (Aleje Jerozolimskie). Įvairių šaltinių duomenimis, joje dalyvavo apie 90 000 dalyvių. Jau daugelį metų tai nuolat yra didžiausia patriotinė demonstracija Europoje.

Pagrindinis šio žygio šūkis buvo „Lenkija dar nepražuvo!”.

Be to, eitynių dalyviai šaukė šūkius: „Dievas, Garbė ir Tėvynė!”, „Ne vaivorykštinė (arba kaip variantas – islamiška), ne sekuliari – Lenkija tik katalikiška!”, „Laisvė, tikėjimas, nacionalizmas!” ir kt.

Žygio dalyviai taip pat minėjo katalikų pergalę prie Lepanto, žadėdami laimėti prieš islamą ir šiandien.

Savo kalbose eitynių organizatoriai pabrėžė suverenios ir nepriklausomos Lenkijos svarbą, tradicinių visuomenės pagrindų išsaugojimo svarbą:

Kiekvienas iš mūsų šiandien turi imtis veiklos, veiksmų, kad nepriklausomybė nebūtų prarasta. Rusija vykdo žiaurų karą Ukrainoje. Puikiai žinome, kad Rusija pretenduoja ir į Lenkijos valstybę. Iš mūsų pusės nėra jokio sutikimo! Mes matome grėsmę iš Vakarų. Matome, kad Europos Sąjunga vis agresyviau žengia federalizacijos link. O tai reiškia nacionalinių valstybių likvidavimą. Tai reiškia suvereniteto praradimą”, – mitinge kalbėjo Nepriklausomybės Maršo asociacijos prezidentas Bartoszas Malewskis. – Mes sakome griežtą “ne” šioms pagundoms”, – pridūrė jis.

Nuo scenos kalbėjo ir vienas iš “Konfederacijos” (politinės partijos) lyderių, Nacionalinio Judėjimo pirmininkas, parlamento narys Krzysztofas Bosakas. –

Mus vienija prisirišimas prie Lenkijos spalvų ir Lenkijos valstybės, mūsų tikėjimas, pagarba katalikų tikėjimui ir krikščioniškoms vertybėms, kurios suformavo mūsų šalies kultūros ir įstatymų leidybos pagrindus, – sakė politikas.

Taip pat buvo daug plakatų, vaizduojančių kūdikių žudymą abortais. Drastiškomis nuotraukomis siekiama, kad neapsisprendusieji žinotų, kas iš tikrųjų yra ši vadinamoji “procedūra”.

6 fanatiški klimato revoliucionieriai bandė sustabdyti Nepriklausomybės Maršą 2023 m. Jie tai padarė, nes klimato krizė kursto fašizmą 🙂 Juos pašalino policija.

JŠ pagal lenkų spaudą

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Visų mirusiųjų tikinčiųjų paminėjimas (Vėlinės): Ars moriendi

Šiandien Motina Bažnyčia mus kviečia malda apglėbti, tuos, kurie yra palikę šį pasaulį su kalčių ir klaidų našta ir todėl patiria gydantį apvalymą Skaistykloje. Mūsų malda šiandien yra gražiausia meilės ir pagarbos išraiška tiems, kurie gyveno prieš mus.

4 Est 2, 34 ir 35. Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie, ir amžinoji šviesa jiems tešviečia.

Ps 64, 2–3. Tau, Dieve, pritinka giesmė Sione, ir tau reikia ištesėti įžadus Jeruzalėje. Išklausyk mano maldą, pas tave tenueina kiekvienas kūnas.

(Introitas)

Katalikiškas tikėjimas mums primena, kad mirtis yra blogis: „Juk Dievas sukūrė žmogų, kad būtų nemarus, padarė jį savo amžinybės paveikslu. Bet per velnio pavydą mirtis atėjo į pasaulį, ir jo bičiuliai draugėje tai patiria.“ (Išm 2, 23 – 24) Pirmųjų Tėvų nuodėmė – atsiskyrimas nuo Dievo, ko pasekmė – kūno mirtis.

Tačiau ne mirtis taria paskutinį žodį, o Dievas. Kaip? O gi per savo Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Jis, prisiimdamas mirties absurdiškumą, ją nugalėjo. Savo prisikėlimu Kristus amžiams sutriuškino mirties galią: „Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ (1 Kor 15, 55)

Taigi, Kristaus Prisikėlimo dėka, mirtis nėra siaubinga visa ko pabaiga, bet tik tikroji pradžia. Nes gyvenimas žemėje yra įžanga, nulemianti tolesnį buvimą anapus. Tik kablelis, po kurio rašoma svarbiausioji mintis.

Mirtis yra mūsų kasdienybės palydovė. Naivu ir pavojinga ignoruoti šį faktą arba nuo jo bėgti. Turime atrasti ars moriendi – mirimo meną. Gerai numirti reikia mokėti. Mirties akimirka yra pati svarbiausia. Prie tavo iškeliauti pasirengusios sielos iš vienos pusės stovi demonų pulkas, skelbiantis tavo nuodėmes ir pasiruošęs nusitempti tave pragaran; iš kitos pusės – Viešpats Jėzus, Mergelė Marija, angelai bei šventieji, kurie užtaria tave Jo akivaizdoje. Šiurpu? Bet tokia yra dvasinė tiesa. Mirtis yra neišvengiama ir jai reikia ruoštis. Daugybė asketinės teologijos traktatų ir maldingumo praktikų ruošė tikinčiuosius didžiajam Egzaminui, kuris vyksta mirties metu.

Prašykime laimingos mirties malonės, kad panašiai kaip šventasis Juozapas ramiai iškvėptume savo sielą, būdami Jėzaus ir Marijos artumoje.

Amžinoji šviesa jiems tešviečia, Viešpatie,
su tavo šventaisiais per amžius, nes esi geras.
Amžinąjį atilsį duok jiems, Viešpatie,
 ir amžinoji šviesa jiems tešviečia
 su tavo šventaisiais per amžius,
nes esi geras.

(Komunijos antifona)

Kun. Robertas Urbonavičius

JŠ pagal www.katalikutradicija.lt