Month: August 2023

Vienas svarbiausių argumentų prieš LGBTQ+ darbotvarkę yra mažų vaikų žlugdymas. Žmonės, ypač tėvai, pagrįstai prieštarauja, kad jų mažamečiams vaikams būtų rodomos itin seksualizuotos „Drag Queen“ istorijos valandėlės.

Kiti kaltina miestų ir mokyklų valdymo institucijas dėl pornografinių knygų bibliotekose, teršiančių nekaltus vaikų protus.

„Pasididžiavimo paradai“ su nuogais dalyviais smerkiami dėl juos stebinčių vaikų. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad prekybos tinklas „Target“ JAV prekiavo vaikiškais produktais, tarp kurių buvo ir satanistinė prekių linija.

Tai itin svarūs ir emocingi argumentai, kuriais siekiama pasipriešinti purvo srautui, plūstančiam į visas gyvenimo sritis. Jų labai reikia, nes šis agresyvus poveikis buvo ypač akivaizdus birželio mėnesį, kuris klaidingai pavadintas „pasididžiavimo mėnesiu“.

Tačiau šiuose argumentuose yra akivaizdus prieštaravimas, kurį reikia pašalinti, jei norime veiksmingiau kovoti už krikščioniškuosius principus.

Liberalų dogma apie laisvą aistrų leidimą sulaukus 18 metų

Prieštaravimas slypi liberalizmo atsisakyme šį susirūpinimą išplėsti už vaikų ribų. Liberalizmas laikosi nuomonės, kad viskas turėtų būti leidžiama, jei tik tai yra teisėta ir tiesiogiai nekenkia kitiems. Tokiomis sąlygomis žmonės turėtų duoti laisvę savo aistroms ir nuslopinti tuos, kurie reikalauja susivaldymo. Taigi tarp leidimo ir suvaržymo srovių nuolat tvyro įtampa.

Ši liberalioji dogma (kol kas) leidžia tam tikrą vaikų suvaržymą, prisidengiant tuo, kad jie nepajėgūs priimti visiškai racionalius ar informuotus sprendimus. Tačiau, kai jiems sukanka 18 metų, visi tie poveikiai, kurie laikomi žalingais, staiga tampa priimtini. Suaugusieji gali užsiimti bet kokia teisėta seksualine veikla savo nuožiūra, o žmonėms liepiama nekritikuoti jų už tai, kad jie naudojasi savo laisve.

Liberalusis režimas visada siekia išlikti „vertybiškai neutralus“. Tokioje perspektyvoje nėra absoliutaus gėrio ar blogio – yra tik racionalūs sprendimai, kuriuos priima suaugusieji.

Bažnyčia priešinasi tokiam liberalizmui

Šis leidimas sulaukus 18 metų daryti bet ką, visada buvo konfliktų su Bažnyčia priežastis.

Bažnyčia moko priešingos doktrinos. Egzistuoja absoliutūs dalykai, kurie taikomi gėriui ir blogiui, teisingumui ir klaidingumui. Pavyzdžiui, visi seksualiniai veiksmai, vaizdiniai ar troškimai už santuokos ribų yra nuodėmingi ir griaunantys asmenybę. Tai nepriklauso nuo amžiaus. Visi šiuos veiksmus praktikuojantys žmonės daro neigiamą poveikį bendrajam gėriui. Visuomenė turėtų turėti teisę gintis nuo visuomenės moralės degradacijos. Valstybė gali neleisti tam tikriems žalingiems dalykams rastis viešojoje erdvėje.

Bet toks teiginys sukelia trumpą jungimą protuose daugybės krikščionių, kurie nori apsaugoti savo vaikus ir tuo pat metu gina liberalią dogmą, kad sulaukę 18 metų asmenys gali laisvai rinktis Dievo įstatymui prieštaraujančius nuodėmingus veiksmus. Ši liberalioji dogma taip įsišaknijusi, kad jie nepripažįsta, jog toks leidimas yra destruktyvus ir socialiai žalingas. Tačiau jie laikosi nuomonės, kad amoralumas sulaukus 18 metų turi būti leidžiamas ir skatinamas, nors jis žlugdo visą visuomenę ir daro įtaką jų gyvenimo kokybei bei jų vaikams.

Pornografija visada blogai

Toks samprotavimas yra klaidingas. Daugelis veiklų yra objektyviai žalingos. Pavyzdžiui, pornografija visada yra nuodėminga ir žalinga kitiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar aplinkybių. Nepaisant liberalų teiginių, kad yra priešingai, suaugusieji negali žiūrėti pornografijos be žalos sau ir visuomenei; ji žemina tuos, kurie ją kuria ir parduoda.

Todėl visuomenė gali imtis priemonių, pavyzdžiui, pornografijai priskirti gėdos ženklą, kuris natūraliai atgrasytų nuo tokio ištvirkimo. Valstybė taip pat visada turėjo ir tebeturi teisę užkirsti kelią pornografijos platinimui, nes jos demonstravimas yra blogis ir kenkia bendrajam gėriui.

Iš pornografijos, nepadoraus elgesio viešumoje ir nenatūralių ydų propagavimo niekas neturi naudos. Tokia praktika visada griauna visuomenę. Ji niekada nėra tinkama, net ir suaugusiems žmonėms.

Prieštaravimas prigimtinei teisei

Dėl šios priežasties liberalai nekenčia prigimtinės teisės idėjos, nes jos sistema apibrėžia gėrį ir blogį, teisingumą ir klaidingumą taip, kad tai galioja visais laikais, visose vietose ir visoms tautoms.

Liberalusis režimas džiaugiasi gėrio ir blogio koegzistavimu. Jis parduoda melą, kad laisvė daryti, ką nori, įstatymo ribose niekada nekenkia kitam žmogui. Liberalai taip pat nekenčia bendrojo gėrio sąvokos, nes laiko ją kliūtimi individo savirealizacijai. Iš tiesų tokia vizija neigia blogio prigimtį, kuris visada siekia sugadinti aplinkinius, kad gautų jų pritarimą ir bendrininkavimą.

Taigi erotinio elgesio „Drag Queen“ istorijos valandėlės ar viešo nuogybių demonstravimo „pasididžiavimo parade“ poveikis reiškiasi ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Suaugusieji turi daug daugiau galimybių susidoroti su šiuo poveikiu ir jį atmesti. Tačiau visi šie dalykai yra nuodėmės proga ir jų reikia vengti. Nėra jokios priežasties, kodėl toks nepadorus elgesys turėtų būti leidžiamas viešojoje bibliotekoje ar viešoje gatvėje, žinant tai, kad juo propaguojama LGBTQ darbotvarkė ir veiksmai, kuriuos Bažnyčia ir jos šventieji objektyviai apibrėžia kaip blogus pačia savo esme.

Pažvelkime į mokslą

Nors ne visi bibliotekos lankytojai yra katalikai, „Drag Queen“ istorijos valandėlės ir pornografinės knygos vaikams objektyviai žaloja visuomenę. Moksliniai tyrimai rodo, kad nepadori medžiaga griauna šeimas, ardo santuokas ir traumuoja vaikus. Dėl šios priežasties visuomenės visada ribojo jų platinimą ir net šiandien draudžia vaikų pornografiją – bet ar ilgam?

Ypač blogai, kad vaikai susiduria su „Drag Queen“ arba nepadoriomis knygomis. Šiais būdais, prisidengiant švietimu ir tolerancija, pašalinama paskutinė liberali kliūtis, trukdanti sugadinti vaikus. Kadaise apsaugoti vaikai dabar susiduria su knygomis, kurių dėl jų nepadorumo negalima pacituoti net mokyklos tarybos posėdžiuose. Jie verčiami stebėti nepadorų elgesį, kuriuo šlovinamos prieš prigimtį nukreiptos ydos.

Visi susirūpinę tėvai turi griežtai pasipriešinti, kad jų vaikai nebūtų veikiami šios žalingos įtakos. Tačiau pats metas atmesti absurdą, kad moralinis sugedimas baigiasi sulaukus 18 metų. Nuodėmė ir sugedimas yra puolusios žmogaus prigimties dalis, su kuria reikia nuolat kovoti iki pat mirties. Niekas neturi teisės naudotis valstybinėmis institucijomis ar viešomis erdvėmis, kad skatintų amoralų elgesį, kuris kenkia visiems ir įžeidžia Dievą.

Jonas Šaulys pagal www.tfp.org www.katalikutradicija.lt

Praėjus daugiau nei trejiems metams Italija nusprendė baigti kovą su vadinamąja “pandemija” ir panaikino paskutinį reikalavimą kovoje su COVID-19. Tai įpareigojimas izoliuoti sergančius žmones. Kaip paaiškėjo, įsakymo vis tiek nebuvo laikomasi.

Apie tai netrukus po vyriausybės posėdžio pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Orazio Schillaci, paskelbdamas, kad “paskutinis gyvybingas kovidų reikalavimas buvo panaikintas”.

Kaip jis pripažino, pastaruoju metu šiai nuostatai buvo “plačiai nepaklūstama” – pagal ankstesnį reglamentą izoliacija turėjo trukti penkias dienas.

Kaip sakė ministras, dėl epidemiologinės situacijos, vakcinacijos ir vaistų “šis standartas, kurio plačiai nesilaikoma, nebėra būtinas”. Tačiau jis patikino, kad Sveikatos apsaugos ministerija “stebės situaciją ir, jei reikės, imsis visų būtinų priemonių”.

JŠ pagal www.pch24.pl

Pasaulinės Jaunimo Dienos proga Lisabonos bažnyčioje buvo surengtos mišios už LGBT asmenis. Tuo pat metu grupė žmonių meldėsi prie bažnyčios, kad atsilygintų Viešpačiui Dievui už homoseksualumo nuodėmes. Tačiau tikinčiuosius išvaikė policija, o vėliau juos apkaltino “tvarkos trikdymu pamaldų vietoje”.

Mišias už homoseksualus ir su LGBT judėjimu susijusius asmenis organizavo Arco Iris centras – organizacija, remianti LGBT aktyvistus, kurie save laiko katalikais. Liturgija buvo švenčiama kaip Pasaulinės Jaunimo Dienos dalis ir vyko Lisabonos Ameixoeira rajone. Mišių metu – priešais bažnyčią – maldai vadovavo 12 žmonių grupė, kuri meldėsi už atsivertimą nuo homoseksualumo nuodėmės ir kaip atgailą už nuodėmes prieš prigimtį.

Priešais bažnyčią besimeldžiantys jauni tikintieji su savimi turėjo kryželius. Jie pasiliko melstis klūpėdami priešais bažnyčios įėjimą.

Grupė maldininkų, besimeldžiančių priešais bažnyčią, buvo laikoma nepageidaujama. Žiniasklaidos pranešimais, apie tai policijai turėjo pranešti LGBT liturgiją švenčiantis kunigas. Į Dievo Motinos įsikūnijimo bažnyčią atvykę pareigūnai įsikišo. Tikintieji buvo apkaltinti “tvarkos sutrikdymu maldos vietoje”.

Policija teigė gavusi pranešimą, kad prie bažnyčios maldininkai per garsiai meldžiasi. Sulaikyti maldininkai taip pat paaiškino, kad jų malda taip pat buvo “atgaila už sunkią nuodėmę, padarytą bažnyčioje surengus pamaldas tiems, kurie šlovina Šventajam Raštui prieštaraujančius veiksmus”.

Policija teigė gavusi pranešimą, kad prie bažnyčios maldininkai per garsiai meldžiasi. Sulaikyti maldininkai taip pat paaiškino, kad jų malda taip pat buvo “atgaila už sunkią nuodėmę, padarytą bažnyčioje surengus pamaldas tiems, kurie šlovina Šventajam Raštui prieštaraujančius veiksmus”.

Pažymėtina, kad, nepaisant protesto, vadinamosios LGBT+ “bendruomenės” ir nežinomų tapatybių nariai “katalikiškose” Pasaulio Jaunimo Dienose jaučiasi puikiai:

Jonas Šaulys

Dalyvių religinio ugdymo stoka ir šokiruojantis eucharistinis piktnaudžiavimas – taip vienas Pasaulio Jaunimo Dienos Lisabonoje dalyvis apibūdina atmosferą, tvyrojusią renginyje: Ji apgailestauja: “Trūksta apmąstymų ir susikaupimo, kurie turėtų būti tikėjimo gilinimo pagrindas”, – apgailestauja ji.

“Jauniems žmonėms skirta žinia pirmiausia ir beveik išimtinai grindžiama sušildančiomis emocijomis ir tarpusavio pripažinimo jausmu. Tai nebūtų neigiama (…), jei ne tai, kad joje beveik nėra religinio turinio”, – rašo mūsų informatorė.

Pasak vieno vidurinės mokyklos moksleivio pasakojimo, panašaus pobūdžio buvo ir renginio atidarymo Mišios. “Pamokslas, kurį pasakė (…) celebrantas, nuvylė: jį sudarė padėka jaunimui už dalyvavimą ir pasigėrėjimas jų gyvybingumu. Per renginio atidarymo šventąją auką jaunimas buvo informuotas, kad jie turėtų užmegzti draugišką dialogą vieni su kitais ir kad renginys yra “ekumeninio” pobūdžio.

Labiausiai sukrečiantis vaizdas buvo nerūpestingumo liudijimas Eucharistijos garbinimo metu. Šventosios Komunijos dalijimas, pasak jaunos moters, buvo patikėtas iš dalyvių atrinktiems jaunuoliams – taigi jie net nebuvo “nepaprastieji tarnautojai” – kurių veikla bet kuriuo atveju yra kontroversiška.

Pasak Pasaulio jaunimo dienų dalyvės, dėl to buvo padaryta rimtų piktnaudžiavimų – jaunimo renginio dalyviai nemokėjo tinkamai elgtis su Švenčiausiuoju Sakramentu, kuris nukrisdavo ant žemės arba vėjas jį išmušdavo iš rankų Eucharistiją dalijantiems ir priimantiems asmenims. “Tokiomis akimirkomis būta įvairių reakcijų: mačiau patarnautoją, kuris pakėlė Komuniją nuo žemės ir greitai ją suvartojo, ir patarnautoją, kuris įdėjo Kristaus Kūną atgal į dubenėlį”, – prisimena viena dalyvė.

“Vakarėlių atmosfera ir meilės apsvaigimas taip pat turi įtakos elgesiui per ceremoniją”, – priduria ji. “Jaunuoliai nejautė Mišių iškilmingumo. Mano kompanijoje buvo kalbamasi, juokiamasi, snaudžiama, piknikaujama ir žaidžiama kortomis (taip pat ir per Pakylėjimą)”, – praneša PCh24.pl skaitytoja.

Pasaulio jaunimo diena Portugalijos sostinėje prasidėjo rugpjūčio 1 d. vakare. Renginio programa nuo pat pradžių buvo kontroversiška, nes jos pagrindiniu akcentu tapo pasaulietinis “klimato apsaugos” klausimas. Organizatoriai taip pat paskelbė, kad neketina “atversti nė vieno dalyvio”.

JŠ pagal www.pch24.pl

Walt Heyer: Mano nuomonė apie vaikus, kurie laiko save translyčiais.

Kaip rašoma svetainėje „Buzzfeed“, kai vienas devynerių metų berniukas, laikantis save mergaite Stormi, savo rajone ėmė pardavinėti skaučių sausainius, vienam kaimynui tai pasirodė anaiptol nelinksma.

Į jo duris pasibeldusiam jaunajam pardavėjui jis atkirto: „Niekam nesinori pirkti skaučių sausainių iš berniuko su suknele“.

Vyras buvo išvadintas transfobu – bet galbūt jis pamanė, kad berniukas krečia išdaigas ir todėl taip sureagavo. Ne kiekvienas supras, kad suknele vilkintis berniukas, pardavinėjantis skaučių sausainius, yra translytis.

Žmonės gali būti genderfobai

Stormi kaimynui atrodė kaip berniukas, nes iš tikrųjų tai ir buvo berniukas. Translyčiai gali apgaudinėti save, bet jie negali apgauti kitų.

Gyvenimas visuomenėje nėra kažkoks fantazijų pasaulis, kur berniukai gali stebuklingai virsti mergaitėmis vien ištarę žodžius „Aš esu mergaitė“ ir užsidėdami suknelę.

Žmonės, griežtai smerkiantys nuoširdžią reakciją žmogaus, ištarusio „Niekam nesinori pirkti skaučių sausainių iš berniuko su suknele“ turbūt yra „genderfobai“ [nuo angl. žodžio „gender“ – lytis], atmetantys ir išjuokiantys vyrų ir moterų lyčių tikrovę.

Tie, kurie skatina mažus vaikus apsimetinėti, įsijausti į kitą lytį ir gyventi įsivaizduojamą gyvenimą, turi suvokti, kad Stormi galėjo kentėti nuo disociacinio asmenybės sutrikimo, kaip buvo atsitikę ir man. Mano nenoras būti berniuku gimė ankstyvoje vaikystėje, kai močiutė ėmė mane rengti mergaitiškais drabužiais.

Stormi galbūt reikia psichoterapijos, o ne suknelės.

Gimdytojai dažniausiai palaiko psichinį nukrypimą, užuot jį gydę. Pasakyti vaikui, turinčiam psichologinę problemą, kad jis pasikeitė lytį, yra ne užuojauta, o neatsakingas auklėjimas. Atsisakydami psichoterapijos, tėvai galbūt labai pakenkia vaikui.

Mano, kaip translyčio, istorija

Gyventi savo paties susikurtame lyties fantazijų pasaulyje, neatitinkančiame tikrovės, nėra psichologiškai ar emociškai sveika.

Žinau, kad tai tiesa. Aš buvau translytis vaikas nuo 4 metų. Ištisus dešimtmečius stengiausi gyventi kaip vyriškos lyties atstovas, bet jausmas, kad esu moteris, tik stiprėjo.

Kreipiausi pagalbos į garsų lyčių psichologijos specialistą, jis man pasakė, kad mano atvejis aiškus: lyties disforija, pasireiškianti nuolatiniais stipriais susitapatinimo su priešinga lytimi jausmais ir nejaukumu būnant su savo lyties atstovais. Jis sakė, kad vienintelis būdas patirti palengvėjimą yra pasikeisti lytį, atliekant lyties keitimo operaciją.

Kuomet sulaukiau 42 metų, man buvo atlikta lyties keitimo operacija. Prieš tai visą gyvenimą mėgau rengtis moteriškais rūbais.

Po to aštuonerius metus gyvenau kaip translytė moteris Laura Jensen. Studijuodamas psichologiją universite sužinojau, kad translyčiai vaikai dažniausiai kenčia nuo daugybės sutrikimų, pradedant depresija – tai esą asmeninių praradimų, tėvų skyrybų, seksualinės prievartos bei nestabilios atmosferos namuose pasekmė. Gili depresija verčia vaikus norėti būti ne tuo, kuo jie yra.

Ši informacija mane sudomino.

Galiausiai aš supratau translyčio gyvenimo beprotystę. Tai yra klastotė, paskatinta psichikos sukrėtimų.

O, kad konsultantas, į kurį kreipiausi pagalbos, būtų pasakęs, jog iš tikrųjų negaliu pasikeisti lyties, nes tai biologiškai neįmanoma! Vietoje to jis pritarė mano lyties pakeitimo operacijai, kurios niekada nebūtų prireikę, jei man būtų buvusi suteikta tinkama psichoterapija.

Vaidmuo, kurį gali suvaidinti trauma ar psichologiniai sutrikimai

Translyčio gyvenimas dažnai yra tiesioginis ankstyvosios vaikystės sunkumų ar traumų pasekmė. Padėdami vaikui perimti dirbtinai sukurtą translyčių gyvenimo ideologiją, nepadėsime jam išsiaiškinti, kas yra tikra, o kas yra fikcija.

Negalima atmesti prielaidos, kad vaikas, vadinamas Stormi, kenčia nuo atsiskyrimo nerimo ar kito psichinio sutrikimo. Stormi gyvena globos namuose. Nors jam galbūt čia saugu, globa siekiama atskirti vaiką nuo tėvų. Tai gali sukelti psichologinių sutrikimų, pavyzdžiui, atsiskyrimo nerimą.

Atsiskyrimo nerimas atsiranda ką nors praradus ar atsiskyrus nuo tikrųjų tėvų. Namų aplinkos pasikeitimas gali sukelti stresą, depresiją ir nerimą. Gyvenimas globos namuose net geriausiomis sąlygomis jaunam žmogui gali kelti stresą.

Atsiskyrimo nerimas ir kiti psichiniai sutrikimai gali pasireikšti kaip lyties disforija, todėl globėjai ir gydytojai gali neteisingai juos diagnozuoti ir nesuteikti tinkamos ar veiksmingos psichoterapijos.

Bręstant Stormi gyvenimas keisis. Tikėtina, kad po 15 ar 20 metų jis sugrįš į tikrovę ir supras, kad iš tikrųjų niekada nekeitė lyties. Dažniausiai lūžis įvyksta tada, kai translyčio gyvenimas ima nebeatrodyti toks geras, kaip anksčiau.

Laimei, daugelis translyčių asmenų, kaip ir aš, sugrįžta į tą lytį, kurią anksčiau turėjo. Pamažu jie atkuria savo prarastą gyvenimą.

Trys vyrai, pasiūlę idėją pakeisti berniukus mergaitėmis ir paversti juos translyčiais – Alfredas Kinsey‘us, Harry‘s Benjaminas ir Johnas Money‘us – buvo pedofilijos propaguotojai. (Daugiau apie šią istoriją žr.: „Sex Change” Surgery: What Bruce Jenner, Diane Sawyer, and You Should Know“.)

Kaimynas buvo teisus dėl vieno dalyko: Skautė prie jo durų iš tiesų buvo berniukas su suknele, taip kaip aš buvau berniukas, kuris manė, kad yra mergaitė.

JŠ pagal www.fsspx.lt