Month: October 2022

XIX-jame Konservatyviųjų kongrese, vykusiame Niepolomicuose (Lenkija), dalyvavo žurnalistas Janas Pospieszalskis su pranešimu “Darnaus vystymosi darbotvarkė Bažnyčioje”. Redaktorius pristatė, kaip darnaus vystymosi darbotvarkė įgyvendinama Bažnyčioje popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu.

Kaip pažymėjo pranešėjas, žinios apie globalistų darbotvarkę pradeda rodytis net pagrindiniuose šaltiniuose. Tai matyti iš Kovido režimo įvedimo. Žurnalas “Politico” paskelbė straipsnį, kurį perspausdino “Onet” ir kuris yra septynis mėnesius trukusio žurnalistinio tyrimo rezultatas. Autoriai įrodo, kad keturios nevyriausybinės organizacijos, susijusios su Billu Gatesu, perėmė “antikovido” politikos valdymą, neturėdamos tam jokio teisėtumo, tačiau darydamos įtaką oficialiai valstybių vyriausybių ir viršvalstybinių organizacijų, tokių kaip Europos Sąjungos ar Pasaulinė sveikatos organizacijos, darbotvarkei. Šis atvejis parodo, kaip veikia įtakos grupių “neformalaus valdžios užgrobimo mechanizmas ir logistika”.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO), kartais net vietos valdžios institucijos, atlieka “pokyčių agentų” vaidmenį, tačiau bendras jų veiklos principas – nepastebėti suverenių vyriausybių, kurios priima sprendimus dėl konkrečios politikos. Deja, popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu prie šios liūdnai pagarsėjusios grupės prisijungė ir Bažnyčios hierarchai.

Skandalingų įvykių, sprendimų, vizitų, kuriuos matėme per pastarąjį pontifikatą, – pareiškimų, kuriuos reikia paneigti, dokumentų, kurių nežinia kaip perskaityti, – yra tiek daug, kad kaskart, kai apie juos išgirstu, pagalvoju: kada pagaliau kas nors pasakys gana? Basta, tai erezija, tai prieštarauja Jėzaus Kristaus mokymui”, – sakė Janas Pospieszalskis.

Esminė tvaraus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo priemonė yra tai, kas šiandien vadinama “lyčių lygybe”, suprantama kaip “lygios galimybės gauti seksualinį pasitenkinimą”. Iš to daroma išvada, kad, kadangi moteris gali pastoti, reikalinga neribota galimybė pasidaryti abortą ir naudotis kontracepcijos priemonėmis. Tai prasidėjo nuo feminisčių bandymo ištrūkti iš “biologinio determinizmo” ir nuo “heteronormatyvumo”, į kurį dėmesį atkreipė homoseksualų judėjimas.

Tvarumo reikalavimai atsispindėjo ir 2023 m. Lisabonoje vyksiančios Pasaulio jaunimo dienos programoje. Popiežius Pranciškus siekia, kad šis renginys taptų šios ideologijos propagavimo platforma.

Ši ideologija yra tarsi proto liga, kuri pakelia jos paveiktų žmonių sąmonę iki tokio lygio, kad jie mano galintys kurti tikrovę kaip literatūrinį tekstą, pabrėžė kalbėtojas. Šios beprotybės išraiška yra teiginys, kad žmogus gali “pasirinkti” savo lytį.

Kai svarstome, kodėl Jungtinių Tautų darbotvarkėje yra nuostatų dėl “lyčių lygybės”, turime atkreipti dėmesį į tai, kur buvo nukreiptas jos pareigūnų žvilgsnis, t. y. į 1995 m. Pekino konferenciją. Jau ten buvo teigiama, kad norint išvengti įvairių moterų nelaimių, būtina įvesti “reprodukcinę priežiūrą”. 

Šios ideologijos žygis per institucijas dabar skatina “vaiko išlaisvinimą iš tėvų priespaudos”, kuris praktiškai pasireiškia reikalavimais atlikti abortus ir lyties keitimo operacijas be tėvų sutikimo.

Pasak Jano Pospieszalskio, negalima ignoruoti Vatikano, kuris šioje srityje bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis, šių planų keliamos grėsmės. Juk greta “švarių vandenų ir pagarbos planetai” galėtų būti skatinama tai, kas neatsiejama nuo darnaus vystymosi darbotvarkės (t. y. abortų ir LGBT lobizmo reikalavimai), o tai jau pateko į ispanų kalba skelbiamą Pasaulio jaunimo dienų interneto svetainę. Jis pabrėžė, kad tai yra “šių nuostatų, šių idėjų krikštas, kurį vykdo pati Bažnyčia ir Vatikanas”. “Susidarė situacija, kai katalikų mokymas silpninamas, o žmonės nežino, ką apie tai galvoti”, – pridūrė jis.

Kairieji visada kreipėsi į vaikus. Įgyvendindami darnaus vystymosi tikslus turime sudaryti sąlygas jiems mokytis”, – taip pat pažymėjo redaktorius Pospieszalskis. Šiuo pretekstu dabar vykdomas išpuolis prieš vaikus, kurio vykdytojai – mokyklų sistemos.

Galiausiai kalbėtojas atkreipė dėmesį į iškalbingą faktą iš Lenkijos Bažnyčios gyvenimo: “Daugėja kunigų, ketinančių rinktis eremito gyvenimą. Taip yra dėl sąžinės konflikto, kuriame gyvena vis daugiau kunigų, negalinčių suderinti Evangelijos skelbimo su oficialia Šventojo Sosto darbotvarke. Tai taip pat yra plačiai paplitusio įsitikinimo “ką mes ten, Vatikane, galime padaryti” išraiška, bet kartu, kaip mano Janas Pospieszalskis, geras šių dvasininkų sąžinės liudijimas.

JŠ pagal www.pch24.pl

Dalinamės LVK Socialinių reikalų tarybos pirmininko arkivyskupo spalio 10 d. Kęstučio Kėvalo pranešimu „Kodėl Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra nepriimtinas“.

Šių metų kovą ir pakartotinai birželį nepriklausoma visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucija UAB „Vilmorus“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimo. Abejose apklausose paaiškėjo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritaria ar visiškai nepritaria didžioji visuomenės dalis (apie 70 proc.). Galima daryti išvadą, kad Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas padarytų visuomenei teisiškai privalomą šeimos sampratą, kuri prieštarautų didžiosios dalies piliečių įsitikinimams. Tai gali sudaryti prielaidą paneigti ir konstitucinę tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Bažnyčios požiūris

Bažnyčia moko, kad šeima gali būti laikoma tai, kas tiesiogiai kyla iš moters ir vyro ryšio. Be to, ji pabrėžia teisę į laisvę nei vieno žmogaus neversti laikyti šeima to, kas ja negalėtų būti laikoma dėl dorovinių įsitikinimų. Šiandien nesiginčijama, kad abipusiu įsipareigojimu grindžiama vyro ir moters sąjunga bei iš jos gimstantys vaikai yra šeima.

Tačiau grėsmė šio požiūrio laisvei kiltų tada, jei Seimas priimtų Civilinės sąjungos įstatymą. Tada didžioji dalis visuomenės būtų teisiškai įpareigota priimti jai svetimą šeimos sampratą. Tai reikštų, kad visi, kurie vadovaujasi Bažnyčios mokymu apie šeimą arba iš prigimtinio proto kylančiu įsitikinimu, jog šeimos santykiai kyla tik iš vyro ir moters, atsidurtų už įstatymo ribų. Atsiveria pavojus, kad šeimos sampratos pakeitimas neišvengiamai vestų į laisvių varžymą ar net teisinį persekiojimą tų, kurie nesutinka su Civilinės sąjungos įstatyme suponuojama šeimos samprata.

DIDŽIOJI DALIS VISUOMENĖS BŪTŲ TEISIŠKAI ĮPAREIGOTA PRIIMTI JAI SVETIMĄ ŠEIMOS SAMPRATĄ.

Kai kas sako, kad Civilinių sąjungų sampratą neva inspiravo pats popiežius Pranciškus. Tačiau, tiesa ta, kad rezonansą sukėlusiame interviu popiežius kalbėjo ne apie civilines sąjungas, bet apie civilinio sugyvenimo įstatymą (filmo originale ispanų k. ley de convivencia civil, italų k. legge di convivenza civile). O tai ne tas pats, kas civilinė sąjunga.

Dabar Seime yra priimtas svarstyti Artimo ryšio įstatymo projektas, kalbantis apie susitarimą dėl bendro gyvenimo nekuriant šeimos santykių. Tai yra atsiliepimas į popiežiaus pasiūlymą rasti civilinio sugyvenimo įstatymą žmonėms, kurie dėl kokių nors priežasčių negali kurti šeimos santykių. O kalbant apie tuos, kurie gali kurti šeimą, turi būti laikomasi šeimos sampratos, grįstos daugumos Lietuvos žmonių apsisprendimu ir įtvirtintos svarbiausiame šalies dokumente – Konstitucijoje, kai ji buvo priimta.

Konstitucija kaip visuomenės sutartis

Konstitucija buvo kuriama plačiu, visą visuomenę apimančiu sutarimu, kad Lietuvos visuomenės ir valstybės pagrindas yra šeima, kylanti iš vyro ir moters santuokos. Valstybė ją saugo ir globoja kaip ir motinystę, tėvystę ir vaikystę (str. 38). Įstatymu gali būti įtvirtinama tik tai, dėl ko visuomenė sutaria siekiant nesukelti joje priešpriešos. Čia tinka Jėzaus įspėjimas: kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys (Mt 12, 25).

CIVILINĖS SĄJUNGOS ĮSTATYMAS NEIŠVENGIAMAI STEIGIA KITĄ ŠEIMOS SAMPRATĄ, KURI KELIA GRĖSMĘ VISUOMENĖS SUTARČIAI.

Civilinės sąjungos įstatymas neišvengiamai steigia kitą šeimos sampratą, kuri kelia grėsmę visuomenės sutarčiai. Civilinės sąjungos įstatymo projekto autoriai nori, kad su valstybės įstatymu būtų įtvirtinta tai, kas didesniajai visuomenės daliai nėra priimtina kaip šeima. Sklando klaidingas įsitikinimas, kad būtent tokio Civilinės sąjungos įstatymo reikalauja pagarba žmogaus teisėms, teisingumas ir asmens orumas. Tačiau tarptautiniai žmogaus teises įtvirtinantys dokumentai nereikalauja suteikti teisės į santuoką, partnerystę ar kitą panašų teisinį statusą tos pačios lyties asmenų poroms.

Sąžinės laisvė

Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas teisinamas sąžinės laisve. Čia svarbu priminti, kad sąžinė veikia ne todėl, jog ji pati nusprendžia, kas yra tiesa ir gėris, bet todėl, kad ji mums nuolat primena, jog turime rinktis tiesą ir gėrį. Joks sąžiningas katalikas negali sąžinės laisve pateisinti kitų savo tikėjimo brolių ir seserų sąžinės ir tikėjimo laisvės varžymo. Tačiau Civilinės sąjungos įteisinimas kaip tik vestų prie tokių pasekmių. Pagarba vienų asmenų orumui negali būti įgyvendinama kitų asmenų orumo bei laisvės sąskaita.

Bažnyčia turi pareigą nuolat priminti, kas yra tiesa ir gėris. Ji tiki, kad perduoda Kristaus žodžius, kuris sakė: kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs (Lk 10, 16). Ji negali palaikyti to, kas yra iš Dievo kylančios tvarkos paneigimas. Atmesdami Bažnyčios išpažįstamas tiesas, mums perduodamas nuo pirmųjų Kristaus mokinių laikų, save tikinčiais katalikais laikantys politikai neišvengiamai paneigtų ne tik Bažnyčios saugomą krikščionių tikėjimą, bet ir jo autorių – Kristų. Bet Dievo žodis nesurakinamas! (2 Tim 2, 9).

JE Vysk. Kęstutis Kėvalas

JŠ pagal www.laikmetis.lt

Italijoje atsirado partija, kuriai neturėtų būti vietos nuolat besišypsančioje ir savimi patenkintoje Briuselio Europoje. Tačiau būtent ji geriausiai atpažino savo šalių problemas.

“Taip” prigimtinei šeimai. “Ne” LGBT lobistams. “Taip” lytinei tapatybei. “Ne” lyčių ideologijai. “Taip” gyvybės kultūrai. “Ne” mirties gelmėms. “Taip” kryžiui. “Ne” islamo smurtui. “Taip” saugioms sienoms. “Ne” masinei imigracijai. “Taip” mūsų piliečių užimtumui. “Ne” dideliems tarptautiniams finansininkams. “Taip” žmonių suverenitetui. “Ne” Briuselio biurokratams. Ir “taip” mūsų civilizacijai. Ir “ne” tiems, kurie nori ją sunaikinti. (…) Tegyvuoja patriotų Europa!”

Šiuos žodžius, kuriuos Ispanijos VOX partijos rinkiminiame mitinge pasakė būsimoji (dabartinė) Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Briuselio eurokratija turėtų išmokti atmintinai. Galbūt jie pranašauja naujos Europos atėjimą ir neabejotinai kvestionuoja dabartinę tvarką, kuria ES valdovai susaistė Senąjį Žemyną.

Kaip ir dešiniųjų pergalė Švedijoje, ypač Švedijos demokratų, iki šiol pasmerktų politiniam getui. Jau pasigirsta šūksnių, kad šią šalį, kuri iki šiol buvo kairiųjų, valdančių Europos Sąjungą ir jos žmones, pavyzdys, užvaldė rasistai, fašistai ir dar kas nors.

Eurokratiją ir ultraprogresyvųjį elitą apėmė panika. Nepadėjo ir tai, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pagrasino, jog Italija, kaip ir Lenkija bei Vengrija, gali būti nubausta, jei neišrinks tinkamų partijų arba jei sudaryta vyriausybė nepaklus Briuseliui. Vokiečio žodžiai galbūt net pridėjo keletą taškų pergalingai dešiniųjų koalicijai.

Italai nelenkia kaklo

Italijos dešiniųjų triumfas didelis – jie laimėjo 235 vietas 400 vietų Deputatų rūmuose ir turės 112 iš 200 senatorių. Italija turi šansą turėti stiprią ir stabilią vyriausybę, kurią tradiciškai labai sunku suformuoti prie Tibero, nes pirmą kartą šalies istorijoje ministre pirmininke tapo moteris Giorgia Meloni.

Tai taip pat labai gera žinia Vidurio Europai. Galime įgyti galingą sąjungininkę – trečią pagal ekonominę galią ir dydį šalį Europos Sąjungoje. Net per televizijos transliuotus rinkimų debatus Meloni, kaip Italijos Brolių partijos vadovė, pareiškė, kad nesutinka su nuolatiniu baudų ir sankcijų skyrimu Lenkijai ir Vengrijai ir kad jos vyriausybė neleis to daryti eurokratams.

Taip pat galima nuraminti dėl griežtos naujosios vyriausybės pozicijos Rusijos atžvilgiu. Jos sąjungininko Matteo Salvini dilemos nejaudina Giorgia Meloni, kuri tvirtai pasisako už sankcijų kruvinam režimui išlaikymą. Be to, “Quorum” ir “YouTrend” apklausa rodo, kad 43 proc. italų jiems pritaria, o tik 37 proc. nepritaria. 20 % neturi nuomonės šiuo klausimu.

Kokia laimė, kad ponia von der Leyen išpūtė smegenis ir pagrasino italams. Ji nuvylė juos dėl dabartinės Europos Komisijos ir jos ideologizuotos, antidemokratinės, autoritarinės struktūros. Juo labiau, kad jie yra pasiryžę.

Giorgia skiriasi nuo visų kitų

Giorgia Meloni atmeta politkorektišką šlamštą ir kreipiasi į tikrąsias vertybes, o ne į jų menkaverčius “europietiškus” padirbinius.

Ji – personažas iš juodojo, o gal raudonojo košmaro, Briuselio sapno. Jis turi viską, ko trūksta ES pareigūnams: charizmą, drąsą, protą, atvirumą ir, svarbiausia, tvirtas konservatyvias pažiūras, kurių negali sutrikdyti kita kairiųjų mada.

Briuseliui dar neteko susidurti su tokiu aistringu, temperamentingu ir energingu politiku. Tikriausiai nė vienas Europos politikas negali taip aiškiai ir tvirtai kalbėti apie klausimus, kurie yra svarbūs daugybei įbaugintų ir nutildytų europiečių.

– Dabar jie aiškiai kalba apie tėvo/motinos langelio išbraukimą iš dokumentų”, – sakė ji per rinkiminį mitingą, ant tribūnos iškėlusi Italijos vėliavą. – Nes šeima yra priešas. Nes lytinė tapatybė yra priešas. Nes tautinė tapatybė yra priešas. Viskas, kas mus apibūdina, jiems yra priešai. Tai žaidimas, kuriuo siekiama primesti mums vieną mąstymo būdą. Jie turi atimti iš mūsų viską, kas esame, nes kai nebeturime tapatybės, nebeturime šaknų, netenkame sąmonės, tampame pažeidžiami. Tai jų žaidimas. Jie nori, kad būtume tėvai numeris 1, tėvai numeris 2, turėtume LGBT lytį, būtume X piliečiai, skaitmenys. Tačiau mes nesame skaičiai. Esame žmonės ir ginsime savo tapatybę. Esu Giorgia, esu moteris, motina, italė, krikščionė ir to iš manęs neatimsite… Man gėda dėl valstybės, kuri nieko nedaro dėl šeimų. Netikiu valstybe, kurioje homoseksualų noras teisėtai įsivaikinti vaiką yra svarbesnis už vaiko teisę turėti tėvą ir motiną tik todėl, kad homoseksualas balsuoja, o vaikas ne. Teisingoje valstybėje rūpinamasi silpniausiais, tais, kurie negali apsiginti, – Giorgia Meloni.

Tokie žodžiai kelia paniką. Tačiau kai CNN ir BBC mums sako, kad tokios kraštutinės dešiniosios vyriausybės Italijoje nebuvo nuo pat Musolinio laikų, jie tiesiog prabyla pro šalį.

Musolinis buvo socialistas, didžiausio socialistinio laikraščio, oficialaus Italijos socialistų partijos organo “Avanti” vadovas, kuris suprato, kad visų šalių proletarai, užuot susivieniję, Pirmojo pasaulinio karo tranšėjose žudė vieni kitus, todėl, priešingai nei skelbė Marksas, tautinė tapatybė buvo stipresnė už klasinę. Tačiau mažiau apie istoriją ir politines doktrinas. Nes tai reiškia, kad kiekvienas, kuris priešinasi Europą valdančiai autoritarinei kairei, tampa rasistu arba fašistu.

JŠ iš Dariuszo Matuszako straipsnio www.tygodnik.tvp.pl

Karo Ukrainoje pretekstu šalyje faktiškai įvesta ir kasdien stiprinama diktatūra, cenzūruojama spauda, ribojamos ir laužomos piliečių konstitucinės teisės ir laisvės. Nepaisant didžiosios visuomenės daugumos valios Seime planuojama priimti Konstitucijai prieštaraujantį civilinės sąjungos įstatymą. Iš neteisės negali kilti teisė, todėl įstatymai, pažeidžiantys Konstituciją, negali būti teisėti.

Slapta nuo visuomenės mūsų piliečių vardu Seime aprobuotas Europos Komisijos ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvos projektas. Priėmus šią direktyvą šalyje numatoma privalomai įvesti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančios Stambulo konvencijos normas, laužyti konstitucinę žodžio laisvę įteisinant nuomonių cenzūrą, persekioti ir kriminaline tvarka bausti realiu laisvės atėmimu kitaip manančius piliečius.

Tai sustabdyti gali tik visuomenė – ateikime ir pareikškime žmonių valią. Kviečiame visus neabejingus savo vaikų, šeimų ir valstybės ateičiai žmones. Kviečiame šeimų, vartotojų ir tikrųjų žmogaus teisių organizacijas, visuomenininkus, politines partijas, regionų, kaimų, miestelių ir miestų, profesines bendruomenes su savo atributika ir vėliavomis. Tai turi tapti masine manifestacija už valstybę ir teisingumą. 

Kviečiame, kiek galite, prie protesto prisidėti visus piliečius. Lietuvos verslininkai, prisijunkite prie žmonių ir jūs! Neturėkite iliuzijų – vieni, be visuomenės, kreipdamiesi tik dėl savo verslo srities problemų jūs valdžiai neįdomūs, nepavojingi ir absoliučiai nieko nepasieksite. Laikas ir gera proga jums atkurti žmonių pasitikėjimą, didele dalimi prarastą pandemijos aferos metu, kada žmonės buvo persekiojami darbovietėse, atleidžiami iš darbo, neįleidžiami į paslaugų ir prekybos vietas.

Susitiksime Vilniuje, Katedros aikštėje, spalio 22 d.13 val.

JŠ pagal www.seimusajudis.lt

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį pritarė tos pačios lyties asmenų partnerystę įtvirtinančiam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, jis grįš atgal į posėdžių salę.

„Balsavimo rezultatai: šeši už, du susilaikė, vienas – prieš. Taigi įstatymo projektui ir komiteto išvadoms yra pritarta“, – sakė komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Per balsavimą plenarinių posėdžių salėje komitetas siūlys Seimui pritarti šiam projektui.

Už projektą balsavo Laisvės frakcijos narė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai Irena Haase, Linas Slušnys, Andrius Vyšniauskas ir S. Šedbaras bei socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Pseudokonservatorė Jurgita Sejonienė džiaugiasi, kad po svarstymo komitete įstatymo projektas iš esmės nebuvo pakeistas ir kelią Parlamente skinsis toks, koks buvo pateikimo stadijoje.

„Mano didžiausia baimė buvo, kadangi ir taip labai projektas daug pakeistas lyginant su buvusiais partnerystės projektais, kad jis bus stipriai pakeistas. Tai iš tiesų džiaugiuosi, kaip šiam projektui sekasi skintis kelią iki svarstymo plenariniame posėdyje ir neabejoju, kad bus priimtas dar šioje sesijoje“, – Eltai teigė Civilinės sąjungos įstatymo projektą Seimui pateikusi J. Sejonienė.

Nors absoliuti dauguma visuomenės tam nepritaria, bet Seimas sprendžia už mus.

Pasakykime jiems NE, pasirašykime peticiją: www.seimospeticija.lt

JŠ pagal www.lrt.lt