XIX-jame Konservatyviųjų kongrese, vykusiame Niepolomicuose (Lenkija), dalyvavo žurnalistas Janas Pospieszalskis su pranešimu “Darnaus vystymosi darbotvarkė Bažnyčioje”. Redaktorius pristatė, kaip darnaus vystymosi darbotvarkė įgyvendinama Bažnyčioje popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu.
Kaip pažymėjo pranešėjas, žinios apie globalistų darbotvarkę pradeda rodytis net pagrindiniuose šaltiniuose. Tai matyti iš Kovido režimo įvedimo. Žurnalas “Politico” paskelbė straipsnį, kurį perspausdino “Onet” ir kuris yra septynis mėnesius trukusio žurnalistinio tyrimo rezultatas. Autoriai įrodo, kad keturios nevyriausybinės organizacijos, susijusios su Billu Gatesu, perėmė “antikovido” politikos valdymą, neturėdamos tam jokio teisėtumo, tačiau darydamos įtaką oficialiai valstybių vyriausybių ir viršvalstybinių organizacijų, tokių kaip Europos Sąjungos ar Pasaulinė sveikatos organizacijos, darbotvarkei. Šis atvejis parodo, kaip veikia įtakos grupių “neformalaus valdžios užgrobimo mechanizmas ir logistika”.
Nevyriausybinės organizacijos (NVO), kartais net vietos valdžios institucijos, atlieka “pokyčių agentų” vaidmenį, tačiau bendras jų veiklos principas – nepastebėti suverenių vyriausybių, kurios priima sprendimus dėl konkrečios politikos. Deja, popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu prie šios liūdnai pagarsėjusios grupės prisijungė ir Bažnyčios hierarchai.
Skandalingų įvykių, sprendimų, vizitų, kuriuos matėme per pastarąjį pontifikatą, – pareiškimų, kuriuos reikia paneigti, dokumentų, kurių nežinia kaip perskaityti, – yra tiek daug, kad kaskart, kai apie juos išgirstu, pagalvoju: kada pagaliau kas nors pasakys gana? Basta, tai erezija, tai prieštarauja Jėzaus Kristaus mokymui”, – sakė Janas Pospieszalskis.
Esminė tvaraus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo priemonė yra tai, kas šiandien vadinama “lyčių lygybe”, suprantama kaip “lygios galimybės gauti seksualinį pasitenkinimą”. Iš to daroma išvada, kad, kadangi moteris gali pastoti, reikalinga neribota galimybė pasidaryti abortą ir naudotis kontracepcijos priemonėmis. Tai prasidėjo nuo feminisčių bandymo ištrūkti iš “biologinio determinizmo” ir nuo “heteronormatyvumo”, į kurį dėmesį atkreipė homoseksualų judėjimas.
Tvarumo reikalavimai atsispindėjo ir 2023 m. Lisabonoje vyksiančios Pasaulio jaunimo dienos programoje. Popiežius Pranciškus siekia, kad šis renginys taptų šios ideologijos propagavimo platforma.
Ši ideologija yra tarsi proto liga, kuri pakelia jos paveiktų žmonių sąmonę iki tokio lygio, kad jie mano galintys kurti tikrovę kaip literatūrinį tekstą, pabrėžė kalbėtojas. Šios beprotybės išraiška yra teiginys, kad žmogus gali “pasirinkti” savo lytį.
Kai svarstome, kodėl Jungtinių Tautų darbotvarkėje yra nuostatų dėl “lyčių lygybės”, turime atkreipti dėmesį į tai, kur buvo nukreiptas jos pareigūnų žvilgsnis, t. y. į 1995 m. Pekino konferenciją. Jau ten buvo teigiama, kad norint išvengti įvairių moterų nelaimių, būtina įvesti “reprodukcinę priežiūrą”.
Šios ideologijos žygis per institucijas dabar skatina “vaiko išlaisvinimą iš tėvų priespaudos”, kuris praktiškai pasireiškia reikalavimais atlikti abortus ir lyties keitimo operacijas be tėvų sutikimo.
Pasak Jano Pospieszalskio, negalima ignoruoti Vatikano, kuris šioje srityje bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis, šių planų keliamos grėsmės. Juk greta “švarių vandenų ir pagarbos planetai” galėtų būti skatinama tai, kas neatsiejama nuo darnaus vystymosi darbotvarkės (t. y. abortų ir LGBT lobizmo reikalavimai), o tai jau pateko į ispanų kalba skelbiamą Pasaulio jaunimo dienų interneto svetainę. Jis pabrėžė, kad tai yra “šių nuostatų, šių idėjų krikštas, kurį vykdo pati Bažnyčia ir Vatikanas”. “Susidarė situacija, kai katalikų mokymas silpninamas, o žmonės nežino, ką apie tai galvoti”, – pridūrė jis.
Kairieji visada kreipėsi į vaikus. Įgyvendindami darnaus vystymosi tikslus turime sudaryti sąlygas jiems mokytis”, – taip pat pažymėjo redaktorius Pospieszalskis. Šiuo pretekstu dabar vykdomas išpuolis prieš vaikus, kurio vykdytojai – mokyklų sistemos.
Galiausiai kalbėtojas atkreipė dėmesį į iškalbingą faktą iš Lenkijos Bažnyčios gyvenimo: “Daugėja kunigų, ketinančių rinktis eremito gyvenimą. Taip yra dėl sąžinės konflikto, kuriame gyvena vis daugiau kunigų, negalinčių suderinti Evangelijos skelbimo su oficialia Šventojo Sosto darbotvarke. Tai taip pat yra plačiai paplitusio įsitikinimo “ką mes ten, Vatikane, galime padaryti” išraiška, bet kartu, kaip mano Janas Pospieszalskis, geras šių dvasininkų sąžinės liudijimas.
JŠ pagal www.pch24.pl