Categories
NUOMONĖS

LGBTIQ eitynių dalyvis Laurynas Laurinavičius nuteistas!

Nenorėjome jūsų varginti naujienomis apie dabar jau žinomo LGBTQ+ aktyvisto, užpuolusio Šeimų Sąjūdžio atstovus ir VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Instituto piketą prieš jo kolegų iškrypimą propaguojantį žygį birželio mėnesį, niekinius veiksmus. Todėl, nors apie teismo sprendimą žinojome iš anksto, nenorėjome jo skelbti per Kalėdas.

Gruodžio 23-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltu dėl smurtavimo prieš Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuoto susirinkimo dalyvius pripažino vasarą vykusių LGBTIQ eitynių dalyvį Lauryną Laurinavičių.

Jo veiksmus Katedros aikštėje ir Odminių skvere per šių metų vasarą vykusias LGBTIQ eitynes teismas įvertino kaip viešosios tvarkos pažeidimą ir skyrė laisvės apribojimo bausmę vieniems metams be intensyvios priežiūros.

L. Laurinavičius turės dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat 40 valandų neatlygintinai dirbti socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos stokojančiais asmenimis. Nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį taip pat įpareigotas dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Trims nukentėjusiems jis turės iš viso atlyginti daugiau nei 1,3 tūkst. eurų neturtinę ir turtinę žalą.

„Teismas nustatė, kad liudytojų – tarp jų buvo VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Instituto atstovai Šarūnas Pusčius ir Aleksandras Stralcou, taip pat Šeimų Sąjūdžio atstovas Algimantas Rusteika – ir nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jie atitinka vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją ir iš esmės iš dalies kaltinamojo duotus parodymus. Nors kaltinamasis nepripažino, kad savo elgesiu pažeidė viešąją tvarką, tai vertino kaip gynybinius veiksmus, kaip provokuojančius nukentėjusiųjų veiksmus, vis dėl to byloje nustatyta, kad kaltinamojo elgesys pasirodė nepriimtinas, įžūlus, nukentėjusieji išsigando, pasijuto šokiruoti.

Kaltinamojo veiksmai pasirodė ir plačiai buvo komentuojami visuomenės informavimo priemonėse, visi veiksmai buvo atlikti kitų žmonių akivaizdoje: vieni stovėjo ir žiūrėjo, kiti filmavo ir fotografavo, treti jautėsi šokiruoti. Kaltinamojo veiksmai buvo nulemti pačio nepasitenkinimo dėl deklaruojamų išsakymų, kitokių vertybių“, – sakė teisėja Kristina-Gelgotė.

Šį nuosprendį teismo salėje susirinkę nukentėjusieji pasitiko plojimais, viena nukentėjusioji atėjo apsigaubusi vėliava. Byloje nukentėjusiais pripažinti penki asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai.

Nuosprendis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas.

Bylos duomenimis, 29 metų L. Laurinavičius  birželio 8 dieną, apie 16 val., viešoje vietoje, sostinės Katedros aikštėje priėjo prie Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuoto susirinkimo dalyvių ir įžūliu elgesiu, pašalinių žmonių akivaizdoje, įtariama, tyčia vėliavos kotu smogė į išskleistą vienos moters rankose laikytą skėtį ir jį sugadino, tokiu būdu padarydamas jai turtinę žalą. Paskui, žodinio konflikto su kitu asmeniu metu, rankos kumščiu pastarajam sudavė smūgį į veidą, po ko žmogus nukrito ant žemės, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Tęsdamas savo veiksmus, L. Laurinavičius viešoje vietoje, Vilniaus Odminių skvere, priėjo prie viešosios įstaigos ,,Krikščioniškosios kultūros institutas“ organizuoto susirinkimo dalyvių ir, matant kitiems asmenims, įžūliu, nepriimtinu, iššaukiančiu elgesiu, užgauliodamas susirinkimo dalyvius, juos provokavo:

https://youtube.com/watch?v=K73WmtlkKGg%3Fstart%3D12%26feature%3Doembed

Paskui, pribėgęs prie į Odminių skverą dviračiu atvažiavusio vyro, paėmė pastarąjį už kairės rankos ir, tempdamas į save, parvertė jį su dviračiu ant žemės. Vyrui atsikėlus, dar kartą pastarąjį pastūmė, pargriovė ant žemės bei dešinės rankos kumščiu smūgiavo jam į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas dviračiu atvažiavusiam vyrui fizinį skausmą.

Nukentėjusieji teisme nagrinėjant šią bylą pasakojo, kad L. Laurinavičius šaukė, kad visi kunigai yra pedofilai, šoko „labai nepadorų šokį“, šaukė „pederastai“, viešoje vietoje imitavo lytiną aktą ir masturbaciją.

Prokuratūra teigė, kad tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad savo akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu L. Laurinavičius demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai.

Šis teismo sprendimas, nors ir nėra galutinis, yra labai svarbus įvykis, nes tai pirmas kartas Lietuvoje, kai Lietuvos valstybės teismas nuteisė iššaukiančius ir niekingus viešus LGBTQ+ aktyvisto veiksmus.

Pagal www.ve.lt

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Šiandien yra Kalėdų išvakarės!

Šiandien yra Kalėdų išvakarės! Ši šventė kreipia mūsų mintis ir širdis į Jėzaus Kristaus įsikūnijimo paslaptį.

Viso Krikščioniškosios kultūros instituto komandos vardu norime Jums palinkėti:

Iš visos širdies linkime Jums palaimintos mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo šventės!

Tegul Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, veda Jus tikrosios išminties ir begalinės meilės link.

Tegul Dievo Motina pripildys Jūsų širdis ramybės ir malonės, kad su džiaugsmu ir jėga vykdytumėte Dievo įsakymus.

Tegul laimė ir džiaugsmas, stiprybė ir išmintis, meilė ir taika viešpatauja jūsų širdyje ir jūsų Šeimos širdyse.

Linkime, kad katalikiški principai, kuriais tikite ir kuriuos perduodate kitiems, išliktų stiprūs ir gyvi mūsų Tėvynėje.

Tačiau tai dar ne viskas.

Deja, nuo praėjusių Kalėdų Lietuvoje vis dar yra daug įvykių, kurie mumyse žadina kartėlio jausmus ir norą atlyginti padarytą žalą:

1. Tikslios statistikos dar neturime, tačiau iš ankstesnių metų žinoma, kad Lietuvoje kasmet atliekama kiek mažiau nei 10 000 abortų

2. Birželio mėnesį Vilniaus gatvėmis vėl praūžė iškrypimą propaguojanti eisena

3. Galiausiai gruodžio mėnesį, prieš pat šias Kalėdas, Lietuvos Seimas priėmė nutarimą pripažinti pagonišką „Romuvos“ bendruomenę religine bendruomene.

Visa tai rodo, kad turime ir toliau karštai melsti naujagimį Kūdikėlį Jėzų, kad jis pasigailėtų mūsų vargšės Tėvynės ir sunaikintų šias mus visus kamuojančias blogio šaknis.

Tegul naujagimis Jėzus palaiko mus kovoje su tamsos jėgomis mūsų sielose ir mūsų šalyje.

Tegyvuoja Kristus Karalius!

Primename, kad vis dar galima užsisakyti mūsų kalendorių kitiems 2025 metams. 

UŽSAKYK KALENDORIŲ!: https://kki.lt/2024/10/06/2025-m-fatimos-kalendoriaus-isankstinis-uzsakymas/

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA

Kodėl Gvadalupės Dievo Motina vadinama negimusių vaikų globėja?

Per šimtmečius Dievo Motina ne kartą pranešė apie savo buvimą tarp mūsų. Tačiau tik per apsireiškimus Gvadalupėje ji mums pasirodė kaip palaimintoji (Vilniuje, Aušros Vartų koplyčioje, ji taip pat vaizduojama nėščia! – red.).

Ji buvo apsirengusi puošniais drabužiais: rausva tunika ir mėlynu apsiaustu, perjuostu juodu kaspinu, kuris actekams reiškė, kad ji nėščia. Marija savo įsčiose nešioja negimusį Kristų, skelbdama gyvybės įsčiose šventumą ir palaimingumą. Jos atsidavimas ir švelnumas rodo mums, su kokiu džiaugsmu ir pagarba turime elgtis su kiekviena užsimezgusia gyvybe.

Šis atvaizdas išlikęs ant Chuano Diego tilmos ir iki šiol kabo virš pagrindinio altoriaus Dievo Motinos šventovėje La Vilijoje, Meksiko priemiestyje, labiausiai lankomoje katalikų šventovėje pasaulyje.

Paveiksle Dievo Motina yra nėščia ir savo įsčiose nešioja Dievo Sūnų. Jos galva pagarbiai nulenkta, o tai rodo, kad ji ne deivė, o asmuo, nešiojantis ir garbinantis vienintelį tikrąjį Dievą.

Taip Marija jau XVI a. ypatingu būdu tapo gyvybės gynėja ir globėja. Šis faktas yra neverbalinė Marijos žinia, ypač šiuolaikiniams žmonėms.

Trumpa Gvadalupės Dievo Motinos istorija

1531 m. gruodžio 12 d. Švenčiausioji Mergelė Marija pasirodė nuolankiam indėnui Chuanui Diegui ir kalbėjo su juo jo gimtąja nahuatlų kalba. Žodžiai, kuriais Dievo Motina kreipėsi į Chuaną Diegą: Juozapas Diego kalbėjo: „Brangus sūnau, aš tave myliu. Aš esu Marija, visuomet Mergelė, tikrojo Dievo, duodančio ir saugančio gyvybę, Motina. Jis yra visų daiktų Kūrėjas, Jis yra visur esantis. Jis yra dangaus ir žemės Viešpats.“

Ji paprašė Chuano prieiti arčiau. Jis žengė kelis žingsnius ir atsiklaupė, priblokštas nuostabaus vaizdo.

Gražioji ponia tęsė: „Noriu šventyklos tokioje vietoje, kur galėčiau rodyti gailestingumą jūsų žmonėms ir visiems žmonėms, kurie nuoširdžiai prašo manęs pagalbos savo darbuose ir rūpesčiuose. Čia aš matysiu jų ašaras. Bet aš juos nuraminsiu ir paguosiu. Dabar eik ir papasakok vyskupui viską, ką čia matei ir girdėjai“.

Deja, vyskupas nepatikėjo, kad Dievo Motina galėjo pasirodyti tokiam vargšui, neraštingam meksikiečiui kaip Chuanas. Chuanas Diegas sugrįžo į apsireiškimo vietą, kur Dievo Motina jam pasirodė dar kartą. Ji liepė jam sugrįžti kitą rytą ir tada duos jam ženklą, kuris įtikins vyskupą Jos apsireiškimo ir prašymo tikrumu.

Kitą rytą Dievo Motina liepė Chuanui nueiti į kalvos viršūnę ir iš ten surinkti Kastilijos rožę. Nors jis žinojo, kad ten auga tik kaktusai, jis paklausė Dievo Motinos žodžių. Jo paprastas tikėjimas buvo atlygintas. Kaip Dievo Motina ir buvo išpranašavusi, Tepejako kalvos viršūnėje užaugo gražios gėlės.

Gyvatės galva sutraiškė

Kai Marija pirmą kartą pasirodė palaimintajam Chuanui Diegui, Meksikoje tebevyravo pagoniški ritualai, nors ji buvo krikščionių vadovų rankose. Ir toliau buvo aukojami žmonės, dažnai praliejant nekaltą kraują, kad būtų nuraminti senųjų ritualų ištroškę demonai. Kasmet actekų šventikai dievams paaukodavo mažiausiai 50 000 egzekucijų – vyrų, moterų ir vaikų. Vien 1487 m. per vieną keturias dienas trukusią naujos šventyklos Tenočtitlane pašventinimo ceremoniją buvo paaukota apie 80 000 belaisvių. Tokia pati praktika, kai paprastai kanibalizuojamos aukos galūnės, buvo paplitusi ankstesnėse Mezoamerikos kultūrose: olmekai, toltekai ir majai vykdė didelio masto žmonių aukojimo ritualus.

Manoma, kad vaikų aukojimas buvo paplitęs tarp pagoniškų indėnų, daugiausia dėl to, kad jie juos laikė tyrais ir nesuteptais. Meksikos istorikas Ixtlilxochitl apskaičiavo, kad Meksikoje buvo aukojamas kas penktas vaikas. Gvadalupės Dievo Motina atnešė motiniškos užuojautos žinią į šią tamsos ir kančios olą:

„Aš esu jūsų gailestingoji Motina ir visų šioje žemėje gyvenančių tautų motina, motina visų kitų įvairios kilmės žmonių, kurie mane mylės, kalbėsis su manimi, ieškos manęs ir pasitikės manimi. Čia aš išgirsiu jų šauksmą, jų sielvartą ir ištaisysiu bei palengvinsiu jų kančias, poreikius ir vargą.“

Atsivertimai

1541 m., praėjus vos dešimčiai metų po apsireiškimų, dešimt milijonų indėnų atsivertė iš pagonybės. Iki Mergelės Marijos atvykimo misionieriams buvo pavykę pakrikštyti tik milijoną čiabuvių, daugiausia našlaičių vaikų, karo aukų, kuriuos mylintys misionieriai įsivaikino ir išauklėjo. Tokio masinio atsivertimo neturėjo jokia kita pasaulio šalis.

Lietuvos žmonėms vis dar reikia Jos gailestingumo žinios! Kartu melskime Gvadalupės Dievo Motinos pagalbos ir globos. Jos veidas spinduliuoja Dievo šviesą, o jos pavyzdys rodo autentišką moteriškumą. Ji rodo neprilygstamą užuojautą vargšams ir beginkliams žmonėms, bet taip pat nepaliaujamą galią ir pergalę prieš piktąjį ir jo tarnus.

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA NUOMONĖS

Paryžiaus Dievo Motinos katedros atidarymo ceremonija – Viduramžių dvasios apraiška!

Paryžiaus Dievo Motinos katedra yra lotynų civilizacijos, Vakarų civilizacijos, katalikiškos civilizacijos simbolis. Keistu sutapimu, veikiau Dievo valia, katedros atidarymo ceremonija tapo viduramžių dvasios apraiška. Kas galėjo to tikėtis nežaboto liberalizmo ir barbarybės laikais?

Neabejoju, kad tai buvo Dievo Neabejoju, kad tai buvo Dievo sumanymas. „Blogos“ oro sąlygos privertė apie pusšimtį valstybės vadovų įžengti į katedros vidų ir taip tapti tiesioginiais liturginių apeigų dalyviais.

Nežinau, kada paskutinį kartą šiuolaikinėje Europos istorijoje sosto ir altoriaus sąryšis buvo pristatytas tokiu būdu. Galbūt galima paminėti bendrą Prancūzijos prezidento De Golio ir Vokietijos kanclerio Adenauerio dalyvavimą 1962 m. tuometinėje Reimso katedroje vykusiose senosiose Mišiose.

Tądien Paryžiaus Dievo Motinos katedroje vyko ne Mišios, o liturginės pamaldos, ir jose dalyvavo kur kas daugiau valstybių vadovų. Nepaisant vyskupų primityvių spalvotų arnotų, pamaldos džiugino puikiu muzikiniu apipavidalinimu. Laimei, nebuvo nei gitarų, kaip dažnai matome mūsų bažnyčiose, nei vienišo „girgždančio“ vargonininkės balso, tik nuostabus choras ir tinkamos tradicinės giesmės.

Taip pat džiugino į katedrą įeinanti liturginė procesija. Būtent tą akimirką galėjai pasijusti tarsi atsidūręs, pavyzdžiui, XII amžiuje:

Netikėtai liturginės apeigos dominavo visoje ceremonijoje, užimdamos daugiau nei dvi valandas laiko. Nežinau, kaip tai patyrė vadovai, bet tikiuosi, kad prezidentui Donaldui Trumpui, neseniai išgyvenusiam pasikėsinimą į savo gyvybę, teigiančiam, kad jį apsaugojo Viešpats Dievas, taip pat Elonui Muskui, kuris kol kas kaip agnostikas priešinasi politiniam korektiškumui, tai gali padaryti stiprų įspūdį, lemiantį net atsivertimą, už kurį reikia melstis.

Bendras vadovų dalyvavimas liturginėse pamaldose daugiau kaip 800 metų senumo katedroje buvo reikšmingas ženklas ir jų priklausomybės katalikybe pagrįstai Vakarų kultūrai apraiška.

Atrodo, kad būtent šis katedros amžius privertė renginio organizatorius suteikti jai tokią tradicinę šių dienų aplinką. Dėl akivaizdžių priežasčių kitokio, labiau modernistinio pobūdžio pamaldos nebūtų derėjusios prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros, nors pirminiuose planuose buvo numatyta atskirti pasaulietinę dalį už katedros sienų ir religinę dalį viduje.

Apskritai turiu pasakyti, kad buvau maloniai nustebintas, kaip pavyko ceremonija, kurioje įžvelgiu neabejotiną Dievo intervenciją. Tegu tokių įsikišimų būna kuo daugiau, kad jie išgelbėtų mus ir mūsų civilizaciją nuo tikėtino išnykimo. Kas kitas, jei ne Dievas!

Aleksandras Stralcou

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA NUOMONĖS

Nekaltasis Prasidėjimas – galingas katalikų ginklas, sunaikinęs SSRS!

Šiandien, kai švenčiame Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę, šia proga prisiminkime Švenčiausiosios Mergelės Marijos galią, kylančią iš jos užtarimo mūsų Išganytojui galios.

Kaip pavyzdį čia pateikiame įvykių prieš SSRS žlugimą aprašymą. Tai įvyko dėl popiežiaus Jono Pauliaus II akto, kuriuo jis paaukojo pasaulį Nekaltajai Marijos Širdžiai. Juo labiau galime tikėtis lemtingų pasekmių iš popiežiaus Pranciškaus Rusijos ir Ukrainos paaukojimo akto.

„Tai, kuo Rusija buvo nuo 1917 m., subyrėjo į mažus gabalėlius ir, regis, ji niekada nebesulipdė savęs (šiandien matome bandymą būtent „suklijuoti gabalėlius“ – red.). Išnyko įtampa tarp komunistinio bloko ir Vakarų šalių ir, svarbiausia, išnyko pasaulinio naikinamojo branduolinio karo grėsmė, kuri 1984-1985 m. tiesiog kabojo ant plauko. Trečiajame įšventinimo teksto punkte teigiama:

„Pavesdami Tau, Motina, pasaulį, visus žmones ir visas tautas, mes Tau patikime ir patį šį pašventimą pasauliui, atiduodami jį į Tavo motiniškąją Širdį.

O Nekalčiausioji Širdie! Padėk mums įveikti siaubą, kurį kelia blogis, taip lengvai įleidžiantis šaknis šiuolaikinių vyrų ir moterų širdyse, – blogis, kuris su savo nesuskaičiuojamais padariniais jau slegia mūsų dabartį ir, atrodo, užveria kelius į ateitį!

Nuo bado ir karo, gelbėk mus!

Nuo branduolinio karo, nuo nesuskaičiuojamo savęs naikinimo, nuo bet kokio karo, gelbėk mus!“

Istorikai sutaria, kad lemiamą reikšmę branduolinio karo grėsmės panaikinimui turėjo katastrofa Seviromorske, kur 1984 m. gegužės 13 d. (pirmojo apsireiškimo Fatimoje dieną – red.) sovietų Šiaurės laivyno sandėliuose kilo gaisras. Kadangi ginklai buvo saugomi nedidelėje erdvėje, ugnis persikėlė iš sandėlio į sandėlį, o jos gesinimas atnešė vis daugiau aukų, kurių skaičius siekė apie 200-300 žmonių. Gegužės 17 d. įvyksta didžiausi ginkluotės sprogimai. Sunaikinta beveik 1 000 įvairių tipų raketų, tarp jų – saugomų 80 SS-20 tipo raketų, galinčių nešti branduolinį krovinį, komplektas.

Sovietų Sąjungos Šiaurės laivynas, kuriam priklausė daugybė povandeninių laivų, branduolinių raketinių laivų ir tolimojo nuotolio lėktuvų ir kuris buvo numatytas kaip smogiamųjų pajėgų prieš Jungtines Valstijas stuburas, buvo praktiškai nuginkluotas. Visiškai atkurti smogiamąsias pajėgas turėjo prireikti dvejų metų. Ar buvo planuojamas branduolinis karas? Daugelis istorikų mano, kad buvome labai, labai arti jo ir kad jis buvo planuojamas 1985 m.

Kas atsitiko Rusijoje po šio įvykio? Arba, tiksliau, kas vyksta 1984 m. SSRS? Vos kelis mėnesius vadovavęs, 1984 m. vasario 9 d. miršta Komunistų partijos centrinio komiteto generalinis sekretorius Jurijus Andropovas, Brežnevo įpėdinis (o jis valdė daugiau kaip 18 metų!). Kitas pirmasis sekretorius, Konstantinas Černenka, vadovauja vos daugiau nei metus ir miršta 1985 m. kovo 10 d.

Per mažiau nei dvejus metus mirė dar trys pirmieji sekretoriai. 1985 m. kovo 11 d., per šventosios Jacintos – vienos iš trijų Fatimos regėtojų – 75-ąjį gimtadienį, pirmuoju sekretoriumi tampa Michailas Gorbačiovas, kurio pagrindinis indėlis buvo visos Sovietų Sąjungos žlugimas.

Branduolinio karo grėsmė galutinai palaidota 1987 m. gruodžio 8 d., Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, sudarius INF sutartį, arba „Sutartį dėl visiško vidutinio nuotolio raketų likvidavimo“. 1989 m. SSRS išveda savo kariuomenę iš Afganistano, o Lenkijoje įvyksta pirmieji beveik laisvi rinkimai. Gruodžio 1 d. M. Gorbačiovas ir jo žmona Raisa su oficialiu vizitu lankosi Vatikane.

Kitais metais sovietinės respublikos paskelbia suverenitetą, nors M. Gorbačiovas nepripažįsta Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos ir vykdo karinę operaciją Lietuvoje. Per šiuos vadinamuosius Sausio įvykius (1991 m.) žūsta 14 žmonių ir daugiau kaip 700 sužeidžiama. M. Gorbačiovas vis labiau praranda paramą Rusijoje, todėl 1991 m. rugpjūčio mėn. įvyksta vadinamasis Maskvos pučas.

Tai buvo paskutinis mirštančios SSRS atodūsis. Borisas Jelcinas užgrobia valdžią Rusijoje ir 1991 m. per Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventę kartu su Baltarusijos ir Ukrainos vadovais pasirašo po SSRS likvidavimu ir Nepriklausomų valstybių sandraugos sukūrimu.

JŠ pagal posada.parafia.net.pl

Categories
KATALIKIŠKA CIVILIZACIJA NUOMONĖS

Advento apmąstymai. Nuodėme pažemintas Dievas

1-oji Advento savaitė, rytinis apmąstymas

Prieš ateinant mūsų Atpirkėjui, visa nelaiminga žmonijos giminė šioje žemėje kankinosi varguose: visi buvo rūstybės vaikai, ir nebuvo nė vieno, kuris galėtų nuraminti Dievą, teisingai besipiktinantį jų nuodėmėmis. O Gailestingumo Dieve, kad Tavo dieviškoji Išmintis negalėtų mums priekaištauti dėl mūsų nusikaltimų Tau, Tu pasislėpei po kūdikio pavidalu! Tu paslėpei savo Teisingumą po giliausiu nusižeminimu, kad jis negalėtų mūsų pasmerkti!

I apmąstymas

Pagalvokite, kaip nuodėmė paniekina Dievą. Laužydamas įstatymą tu paniekini Dievą (Rom 2, 23), sako šventasis Paulius. Kai nusidėjėlis svarsto, ar duoti sutikimą nuodėmei, ar jo atsisakyti, jis ima į rankas svarstykles ir sprendžia, kas vertingiau – Dievo palankumas ar kokia nors aistra, koks nors žemiškas interesas ar malonumas. Ką jis daro, kai pasiduoda pagundai? Jis nusprendžia, kad koks nors apgailėtinas pasitenkinimas yra geidžiamesnis už Dievo palankumą. Taip jis paniekina Dievą, savo sutikimu pareikšdamas, kad apgailėtinas malonumas yra geriau už Dievo draugystę. O Dieve, aš tiek kartų Tave paniekinau, laikydamas Tave menkesniu už savo apgailėtinas aistras!

Dėl to Visagalis skundžiasi per pranašą Ezechielį, sakydamas: „Išniekinote mane mano tautoje dėl miežių saujos ir duonos trupinių. (Ez 13, 19). Jei nusidėjėlis iškeistų Dievą į brangakmenių lobį ar karalystę, jis iš tiesų padarytų didelį blogį, nes Dievas yra be galo vertingas už visus žemės lobius ir karalystes. Tačiau į ką Jį iškeičia daugelis? Į rūką, į truputį purvo, į užnuodytą malonumą, kurio vos paragavus, jis išnyksta. O Dieve, kaip man galėjo užtekti širdies dėl tokių niekingų dalykų taip dažnai niekinti Tave, kuris parodei man tiek daug meilės! Bet štai, mano Atpirkėjau, kaip aš dabar Tave myliu labiau už viską; ir dėl to, kad Tave myliu, man labiau gaila, kad praradau Tave, savo Dievą, negu jei būčiau praradęs visas kitas savo gėrybes ir net gyvybę. Pasigailėk manęs ir atleisk man, daugiau niekada nepatirsiu Tavo nemalonės. Suteik, kad verčiau mirčiau, nei daugiau Tave įžeisčiau.

II apmąstymas

Viešpatie, kas gi gali tau prilygti? (Ps 34 (35), 10).

Kokios gėrybės, Dieve, gali būti palyginamos su Tavimi, begalinis Gerume? Ir kaip galėjau nusigręžti nuo Tavęs ir atsiduoti tiems niekingiems dalykams, kuriuos man siūlė nuodėmė? Tu pati mane atmetei, – tai VIEŠPATIES žodis, –tu pati man atgręžei nugarą. (Jer 14, 6). Dievas skundžiasi ir sako: Nedėkinga siela, tu mane apleidai! Niekada nebūčiau tavęs palikęs, jei pirma nebūtum man atsukusi nugaros! Tu atsitraukei atgal. O Dieve, koks siaubas pripildys nusidėjėlio sielą šiais žodžiais, kai jis stovės teisiamas prieš dieviškąjį tribunolą! O Jėzau, Tavo brangus Kraujas yra mano viltis. Tu pažadėjai išklausyti tą, kuris meldžiasi į Tave. Prašau Tave ne šio pasaulio gėrybių; prašau Tave atleidimo už nuodėmes, kurias Tau padariau ir dėl kurių gailiuosi labiau už visas kitas blogybes. Prašau Tavęs ištvermės Tavo malonėje iki mano gyvenimo pabaigos. Prašau Tave dovanoti savo šventą meilę; mano siela įsimylėjusi Tavo gerumą: išklausyk mane, Viešpatie. Tik duok, kad mylėčiau Tave ir čia, ir vėliau, o dėl viso kito daryk su manimi, kas Tau patinka. Mano Viešpatie ir mano vienintelis Gėri, neleisk man daugiau būti nuo Tavęs atskirtam! Marija, Dievo Motina, išklausyk mane ir išrūpink man, kad visada priklausyčiau Dievui ir kad Dievas būtų mano paveldas per amžius.

Šv. Alfonsas Liguoris 

Pagal www.katalikutradicija.lt