Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimas, leidžiantis homoseksualioms poroms registruoti savo santykius ir įpareigojantis Seimą priimti vadinamąjį „partnerystės“ įstatymą, yra precedento neturintis žingsnis, kuris meta iššūkį ne tik mūsų valstybės teisinei sistemai, bet ir pačiai tautos valiai. Šis sprendimas, priimtas ignoruojant akivaizdžią visuomenės daugumos nuomonę, atveria pavojingą kelią teismų diktatui ir griauna demokratijos pamatus Lietuvoje.
Pagal naujausią apklausą, net 71 % Lietuvos gyventojų aiškiai nepritaria jokiam „partnerystės“ įstatymui.Tai reiškia, kad trys iš keturių piliečių nori išsaugoti tradicinę šeimos sampratą ir priešinasi bandymams keisti mūsų visuomenės pamatus pagal mažumos interesus. Seimas, kuris atstovauja tautai, iki šiol atsilaikė prieš šį spaudimą būtent todėl, kad žino – už kiekvieno parlamentaro stovi tūkstančiai rinkėjų, kurie nesutinka su partnerystės įteisinimu.
Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė kitaip. Vietoj to, kad gerbtų tautos valią, teismas pasirinko revoliucinį kelią – savo sprendimu ne tik įteisino „partnerystes“ teismų praktikoje, bet ir uždėjo politinį spaudimą Seimui, versdamas jį priimti „bet kokį“ įstatymą. Tai ne tik ignoruoja mūsų šalies principus: prisiimdamas ir teisėkūros, ir vykdomosios valdžios funkcijas – pastarosios tiek, kiek leidžia teismams registruoti tokias sąjungas, bet ir parodo, kaip toli kai kurie teisininkai yra pasirengę nueiti, kad įgyvendintų ideologinius tikslus.
Negalime likti abejingi. Jei šalyje, kurioje 71 % gyventojų nepritaria „partnerystei“, nesugebame susiorganizuoti ir surinkti bent milijono parašų prieš tokius įstatymus, vadinasi, leidžiame mažumai primesti savo valią daugumai. Tai skandalas ir mūsų pilietinės visuomenės išbandymas. Turime parodyti, kad Lietuvos žmonės nėra abejingi, kad mes galime susivienyti ir apginti savo vertybes.
Kviečiame visus – šeimas, senjorus, jaunimą, tikinčiuosius ir visus, kuriems rūpi Lietuvos ateitis – jungtis prie mūsų iniciatyvos. Tik masinis, aiškus ir nedviprasmiškas visuomenės balsas gali priversti Seimą atsisakyti Konstitucinio Teismo primetamo kelio. Tik stipri pilietinė pozicija gali sustabdyti žalingus įstatymus, kurie kėsinasi į mūsų tradicijas, šeimą ir krikščioniškąją kultūrą.
Neleiskime, kad mūsų šalis būtų valdomas teismų sprendimais, prieštaraujančiais žmonių valiai. Parodykime, kad Lietuva – ne eksperimentinis laukas ideologiniams projektams, o gyva bendruomenė, kuri gerbia savo istoriją, kultūrą ir tautos balsą. Surinkime milijoną parašų, parodykime savo vienybę ir apginkime Lietuvą nuo revoliucinių, žalingų permainų!
„Ar pritariate, kad Lietuvoje nebūtų leidžiamos tos pačios lyties partnerystės, o šeimos sąvoka apimtų tik vyro ir moters santuoką?“
Kodėl kreipiamės būtent į Seimo narius? Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, norint inicijuoti referendumą piliečių iniciatyva, reikia surinkti net 300 tūkstančių fizinių asmenų parašų. Turint omenyje mūsų visuomenės dydį, technines ir logistikos galimybes, tai beveik neįmanoma užduotis net ir labai aktyviai pilietinei bendruomenei. Todėl vienintelis realus kelias – įtikinti Seimo narius, kad būtent jie, kaip tautos atstovai, inicijuotų šį referendumą ir suteiktų galimybę visai Lietuvai aiškiai pasisakyti dėl šeimos ir partnerystės klausimų.
Aleksandras Stralcou
VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Instituto direktorius
Kviečiame kiekvieną Lietuvos pilietį aktyviai įsitraukti į šią akciją:
Pasirašykite peticiją Seimo nariams!
Raginkite pasirašyti savo artimuosius, draugus, bendradarbius, parapijos narius!
Skleiskite žinią apie šią akciją visais įmanomais kanalais!
Remkite mūsų veiklą finansiškai!
Rašykite laiškus ir skambinkite savo išrinktiems Seimo nariams!
Tvirtai prieš Konstitucinio Teismo sprendimą – pasirašyk peticiją Seimo nariams!
Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimas, leidžiantis homoseksualioms poroms registruoti savo santykius ir įpareigojantis Seimą priimti vadinamąjį „partnerystės“ įstatymą, yra precedento neturintis žingsnis, kuris meta iššūkį ne tik mūsų valstybės teisinei sistemai, bet ir pačiai tautos valiai. Šis sprendimas, priimtas ignoruojant akivaizdžią visuomenės daugumos nuomonę, atveria pavojingą kelią teismų diktatui ir griauna demokratijos pamatus Lietuvoje.
Pagal naujausią apklausą, net 71 % Lietuvos gyventojų aiškiai nepritaria jokiam „partnerystės“ įstatymui.Tai reiškia, kad trys iš keturių piliečių nori išsaugoti tradicinę šeimos sampratą ir priešinasi bandymams keisti mūsų visuomenės pamatus pagal mažumos interesus. Seimas, kuris atstovauja tautai, iki šiol atsilaikė prieš šį spaudimą būtent todėl, kad žino – už kiekvieno parlamentaro stovi tūkstančiai rinkėjų, kurie nesutinka su partnerystės įteisinimu.
Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė kitaip. Vietoj to, kad gerbtų tautos valią, teismas pasirinko revoliucinį kelią – savo sprendimu ne tik įteisino „partnerystes“ teismų praktikoje, bet ir uždėjo politinį spaudimą Seimui, versdamas jį priimti „bet kokį“ įstatymą. Tai ne tik ignoruoja mūsų šalies principus: prisiimdamas ir teisėkūros, ir vykdomosios valdžios funkcijas – pastarosios tiek, kiek leidžia teismams registruoti tokias sąjungas, bet ir parodo, kaip toli kai kurie teisininkai yra pasirengę nueiti, kad įgyvendintų ideologinius tikslus.
Negalime likti abejingi. Jei šalyje, kurioje 71 % gyventojų nepritaria „partnerystei“, nesugebame susiorganizuoti ir surinkti bent milijono parašų prieš tokius įstatymus, vadinasi, leidžiame mažumai primesti savo valią daugumai. Tai skandalas ir mūsų pilietinės visuomenės išbandymas. Turime parodyti, kad Lietuvos žmonės nėra abejingi, kad mes galime susivienyti ir apginti savo vertybes.
Kviečiame visus – šeimas, senjorus, jaunimą, tikinčiuosius ir visus, kuriems rūpi Lietuvos ateitis – jungtis prie mūsų iniciatyvos. Tik masinis, aiškus ir nedviprasmiškas visuomenės balsas gali priversti Seimą atsisakyti Konstitucinio Teismo primetamo kelio. Tik stipri pilietinė pozicija gali sustabdyti žalingus įstatymus, kurie kėsinasi į mūsų tradicijas, šeimą ir krikščioniškąją kultūrą.
Neleiskime, kad mūsų šalis būtų valdomas teismų sprendimais, prieštaraujančiais žmonių valiai. Parodykime, kad Lietuva – ne eksperimentinis laukas ideologiniams projektams, o gyva bendruomenė, kuri gerbia savo istoriją, kultūrą ir tautos balsą. Surinkime milijoną parašų, parodykime savo vienybę ir apginkime Lietuvą nuo revoliucinių, žalingų permainų!
„Ar pritariate, kad Lietuvoje nebūtų leidžiamos tos pačios lyties partnerystės, o šeimos sąvoka apimtų tik vyro ir moters santuoką?“
Kodėl kreipiamės būtent į Seimo narius? Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, norint inicijuoti referendumą piliečių iniciatyva, reikia surinkti net 300 tūkstančių fizinių asmenų parašų. Turint omenyje mūsų visuomenės dydį, technines ir logistikos galimybes, tai beveik neįmanoma užduotis net ir labai aktyviai pilietinei bendruomenei. Todėl vienintelis realus kelias – įtikinti Seimo narius, kad būtent jie, kaip tautos atstovai, inicijuotų šį referendumą ir suteiktų galimybę visai Lietuvai aiškiai pasisakyti dėl šeimos ir partnerystės klausimų.
Aleksandras Stralcou
VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Instituto direktorius
Kviečiame kiekvieną Lietuvos pilietį aktyviai įsitraukti į šią akciją:
Pasirašykite peticiją Seimo nariams!
Raginkite pasirašyti savo artimuosius, draugus, bendradarbius, parapijos narius!
Skleiskite žinią apie šią akciją visais įmanomais kanalais!
Remkite mūsų veiklą finansiškai!
Rašykite laiškus ir skambinkite savo išrinktiems Seimo nariams!
Tvirtai prieš Konstitucinio Teismo sprendimą – pasirašyk peticiją Seimo nariams!
Birželio 7 d., prieš Šventosios Dvasios nužengimo šventę, Vilniuje vyko vadinamasis „Baltic Pride“. Mūsų nuomone, tai nėra joks pagyrimo vertas dalykas, o eitynėms labiau tiktų pavadinimas „Baltic Shame“ (Baltijos gėda). Vėlgi liberalūs žiniasklaidos priemonės apsėstos asmenybės išėjo parodyti savo normaliam žmogui pasibjaurėtiną gyvenimo būdą. Deja, tai buvo daugiausia jauni žmonės.
Todėl buvo labai svarbu parodyti, kad egzistuoja alternatyvūs gyvenimo būdai, pagrįsti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus mokymu.
Deja, nebuvo daug žmonių, kurie melstųsi už šių jaunų žmonių sielas ir tuo pačiu protestuotų prieš viešą nuodėmės propagavimą.
Trys grupės – tradicinių katalikų, daugiausia iš Šv. Pijaus X brolijos, tautininkų ir Krikščioniškosios kultūros instituto atstovų – iš viso apie 100 žmonių, o tai yra per mažai, kad būtų galima patvirtinti bent kokią nors požiūrių pusiausvyrą.
Deja, nepaisant to, kad dauguma Lietuvos piliečių nepritaria LGBTQ+ grupių siūlomam gyvenimo būdui, tai nepakankamai atsispindi radikaliai skirtingų nuomonių buvime žiniasklaidoje ir politinėje arenoje.
Lietuvos Respublikos Seimo narius, aktyviai prieštaraujančius genderizmo ideologijos skatinimui, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o tai rodo, kad balsuodami mūsų bendrapiliečiai šiam klausimui nesuteikia deramos svarbos.
Manau, kad tam tikra prasme veikia „moralinio bauginimo“ mechanizmas per pagrindines valstybines ir privačias žiniasklaidos priemones, kurios prieštaravimą genderizmo ideologijai vertina labai neigiamai. Tai sukelia baimę, kurios dauguma negali įveikti ir išreikšti savo nuomonės viešose diskusijose.
Gana dažnai susiduriame su nuomone, kad neverta kreipti dėmesio į LGBTQ+ grupes, nes tuomet mes darome joms reklamą. Kad tokios eitynės turėtų būti ignoruojamos. Su tuo nesutinku. Šios grupės ir taip turi reklamą visose liberaliose žiniasklaidos priemonėse. Mūsų veiksmai šios reklamos visiškai nestiprins, o visuomenė mato, kad bent jau jos dalis viešai priešinasi, ir tai turi įkvėpti drąsos.
Antra, mes nelaikome visų šių gailėtinų eitynių dalyvių vienodais. Yra žmonių, kurie sąmoningai pardavė savo sielą velniui, bet mes tikime, kad dauguma jaunų žmonių tiesiog klysta ir tai, kad jie mato pasipriešinimą, gali juos priversti rimtai susimąstyti.
Aleksandras Stralcou
Toliau pateikiame, kaip protestai atrodė liberaliuose žiniasklaidos kanaluose.
Tradicinių katalikų grupės malda pagal DELFI
Tradicinių katalikų grupės malda pagal TV3
Dabar pateikiame vaizdo įrašą iš Krikščioniškosios kultūros instituto maldos ir protesto akcijos bei interviu su Sarūnu Pusčiu – instituto savanoriu
Trumpas TV3 pokalbis su Krikščioniškosios kultūros instituto direktoriumi Aleksandru Stralcou
„Baltic pride“ eitynėse yra ir protestuojančių – pagal 15min.lt
Čia galite pamatyti, kaip atrodė tautininkų protestas
Birželio 7 d., prieš Šventosios Dvasios nužengimo šventę, Vilniuje vyko vadinamasis „Baltic Pride“. Mūsų nuomone, tai nėra joks pagyrimo vertas dalykas, o eitynėms labiau tiktų pavadinimas „Baltic Shame“ (Baltijos gėda). Vėlgi liberalūs žiniasklaidos priemonės apsėstos asmenybės išėjo parodyti savo normaliam žmogui pasibjaurėtiną gyvenimo būdą. Deja, tai buvo daugiausia jauni žmonės.
Todėl buvo labai svarbu parodyti, kad egzistuoja alternatyvūs gyvenimo būdai, pagrįsti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus mokymu.
Deja, nebuvo daug žmonių, kurie melstųsi už šių jaunų žmonių sielas ir tuo pačiu protestuotų prieš viešą nuodėmės propagavimą.
Trys grupės – tradicinių katalikų, daugiausia iš Šv. Pijaus X brolijos, tautininkų ir Krikščioniškosios kultūros instituto atstovų – iš viso apie 100 žmonių, o tai yra per mažai, kad būtų galima patvirtinti bent kokią nors požiūrių pusiausvyrą.
Deja, nepaisant to, kad dauguma Lietuvos piliečių nepritaria LGBTQ+ grupių siūlomam gyvenimo būdui, tai nepakankamai atsispindi radikaliai skirtingų nuomonių buvime žiniasklaidoje ir politinėje arenoje.
Lietuvos Respublikos Seimo narius, aktyviai prieštaraujančius genderizmo ideologijos skatinimui, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o tai rodo, kad balsuodami mūsų bendrapiliečiai šiam klausimui nesuteikia deramos svarbos.
Manau, kad tam tikra prasme veikia „moralinio bauginimo“ mechanizmas per pagrindines valstybines ir privačias žiniasklaidos priemones, kurios prieštaravimą genderizmo ideologijai vertina labai neigiamai. Tai sukelia baimę, kurios dauguma negali įveikti ir išreikšti savo nuomonės viešose diskusijose.
Gana dažnai susiduriame su nuomone, kad neverta kreipti dėmesio į LGBTQ+ grupes, nes tuomet mes darome joms reklamą. Kad tokios eitynės turėtų būti ignoruojamos. Su tuo nesutinku. Šios grupės ir taip turi reklamą visose liberaliose žiniasklaidos priemonėse. Mūsų veiksmai šios reklamos visiškai nestiprins, o visuomenė mato, kad bent jau jos dalis viešai priešinasi, ir tai turi įkvėpti drąsos.
Antra, mes nelaikome visų šių gailėtinų eitynių dalyvių vienodais. Yra žmonių, kurie sąmoningai pardavė savo sielą velniui, bet mes tikime, kad dauguma jaunų žmonių tiesiog klysta ir tai, kad jie mato pasipriešinimą, gali juos priversti rimtai susimąstyti.
Aleksandras Stralcou
Toliau pateikiame, kaip protestai atrodė liberaliuose žiniasklaidos kanaluose.
Tradicinių katalikų grupės malda pagal DELFI
Tradicinių katalikų grupės malda pagal TV3
Dabar pateikiame vaizdo įrašą iš Krikščioniškosios kultūros instituto maldos ir protesto akcijos bei interviu su Sarūnu Pusčiu – instituto savanoriu
Trumpas TV3 pokalbis su Krikščioniškosios kultūros instituto direktoriumi Aleksandru Stralcou
„Baltic pride“ eitynėse yra ir protestuojančių – pagal 15min.lt
Čia galite pamatyti, kaip atrodė tautininkų protestas
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuo 18 m. (N-1022) tyrimą 2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimas atliktas 108 atrankos taškuose taikant asmeninį akivaizdinį interviu respondentų namuose. Respondentai atrinkti išlaikant šalies gyventojų populiacijos proporcijas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Tyrimo paklaida 3,1 proc. (pasikliautinis intervalas 95 proc.).
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje 2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. teirautasi Lietuvos gyventojų pozicijos LR Konstitucinio teismo išaiškinimo dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto klausimu, tiriant pritariama ar nepritariama išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tyrime pateiktas klausimas leido:
1) identifikuoti visuomenės pritarimą ar nepritarimą minėtam išaiškinimui,
2) nustatyti jos požiūrį šiuo klausimu keliais aspektais – tiriant poziciją šeimos sampratos plėtimo ir Seimui pavesto įpareigojimo atžvilgiu,
Tvirtas visuomenės NE KT išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima
„Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai rodo aiškų visuomenės nepritarimą LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tokios pozicijos laikosi 71 proc. šalies gyventojų (iš jų 45 proc. tam visiškai nepritaria, 26 proc. greičiau nepritaria), tuo tarpu paramą išreiškia mažuma, vos 18 proc. (iš jų 4 proc. tam visiškai pritaria, 14 proc. greičiau pritaria), kas dešimtas (11 proc.) nuomonės neturi arba jos neišsakė (žr. 1 pav.).
Ar jūs pritariate, ar nepritariate Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima?
1 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima, proc.
Nepriklausomai nuo pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Konstituciniu Teismu aiškiai nepritariama jo išaiškinimui dėl partnerystės instituto teisinio reglamentavimo plečiant šeimos sampratą: ši pozicija ryški tiek tarp pasitikinčių (68 proc.), tiek tarp nepasitikinčių juo (77 proc.), pastaruoju atveju ir viršijant šalies nepritarimo vidurkį reikšme, peržengiančia statistinės paklaidos ribas. Tuo tarpu palaikymą išsako vos penktadalis pasitikinčiųjų KT (21 proc.) ir kiek daugiau nei dešimtadalis juo nepasitikinčių (16 proc., žr. 2 pav.).
2 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal pasitikėjimą ar nepasitikėjimą Konstituciniu Teismu, proc.
Nepritarimas KT išaiškinimui dėl partnerystės instituto fiksuojamas pagal visus socio-demografinius kriterijus – lytį, amžių, šeimos pajamas, gyvenamąją vietą. Tai griauna viešojoje erdvėje plėtojamą naratyvą, kad jaunimas, gyvenantieji didmiesčiuose, aukštesnį socialinį statusą užimantys asmenys palankiai vertina lyčiai neutralią partnerystę ir jos teisinį reglamentavimą tos pačios lyties asmenų poras laikant šeima. Nors ir esama ryškiausio nepritarimo atotrūkio (30 proc.) tarp jauniausių (49 proc. 18-29 m. jaunimo) ir vyriausių respondentų (79 proc., vyresni nei 65 m.), tačiau tarp jaunimo fiksuojama ir daugiausiai neturinčių nuomonės ar jos neišsakiusių (14 proc.), kas rodo šios respondentų grupės netvirtumą, neapsiprendimą išreiškiamoje pozicijoje. Kitose amžiaus grupėse nepritarimas atspindi šalies gyventojų pozicijos vidurkį (71 proc., 30-49 m.) ar net jį viršija peržengiant statistinės paklaidos (nuo 77 proc. iki 79 proc.). Pagal kitus socio-demografinius kriterijus (lytį, šeimos pajamas, gyvenamąją vietą) nepritarimas KT išaiškinimui yra arba artimas bendrai šalies gyventojų pozicijai arba ženkliai ją viršija (svyruoja nuo 66 proc. iki 77 proc., žr. 3 pav.).
3 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal socio-demografinius kriterijus, proc.
Analogiška tendencija stebima pagal socialinę padėtį: nepritarimas KT išaiškinimu plečiamai šeimos sampratai svyruoja nuo 52 proc. tarp didžiąja dalimi jauniausios kartos atstovų moksleivių ir studentų (52 proc.), vadovų ir turinčių savo verslą (57 proc.) iki 80 proc. tarp pensininkų. Kitose grupėse pagal socialinę padėtį aiškiai dominuoja nepritarimas, artimas šalies vidurkiui arba jį viršijantis (nuo 65 proc. bedarbiai, namų šeimininkės, 70 proc. specialistai, tarnautojai iki 80 proc. pensininkai, žr. 4 pav.). Pritarimą visose grupėse išsako mažoji dalis – nuo 8 proc. (pensininkai) iki 31 proc. (moksleiviai, studentai, tarp kurių ir daugiau neturinčių nuomonės – 17 proc.).
4 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal socialinę padėtį, proc.
Palaikymo KT sprendimui neišreiškiama ir pagal politines preferencijas: jam nepritariama nuo 53 proc. (Liberalų sąjūdžio rėmėjai) iki 90 proc. (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos rėmėjai). Palankiai tokį išaiškinimą vertina išskirtinai tik Laisvės partijos šalininkai: 74 proc. remia, 23 proc. nepalaiko, kai kitų partijų rėmėjų gretose palaikymas svyruoja nuo 3 proc. (LLRA-KŠC) iki 30 proc. (TS-LKD rėmėjai). Valdančiųjų – Seimo valdančiojoje daugumoje esančių partijų rėmėjai aiškiai išreiškia savo nepritarimą minėtam KT išaiškinimui plečiant šeimos sampratą: nuo 8 proc. („Nemuno aušra“) iki 16 proc. (LSDP, žr. 5 pav.), kas rodo, kad nei valdančiojoje daugumoje, nei opozicijoje esančių partijų rėmėjų gretose pritarimo KT išaiškinimui ir iš to plaukiantiems įpareigojimams Seimui nėra. Paramą, nors ir neabsoliučią, jam išreiškia tik Seime nesančios Laisvė partijos rėmėjai.
5 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal politines preferencijas, proc.
2. Visuomenės NE KT išaiškinimui dėl partnerystės instituto ir įpareigojimo Seimui dėl jo reglamentavimo būdo
Tyrimo metu gauti duomenys patvirtino ankstesniuose tyrimuose fiksuojamą nepritarimo plečiamai šeimos sampratai tendenciją: visuomenė neremia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. „Baltijos tyrimų“ reprezentatyvios apklausos duomenys patvirtina 2025 m. gegužės 2-12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus. Tuomet fokusuotasi į visuomenės poziciją dėl minėto KT išaiškinimo įpareigojant Seimą sureglamentuoti partnerystės tarp skirtingos ir tos pačios lyties asmenų klausimą. Pateiktas klausimas: „Konstitucinis Teismas konstatavo, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, ir įpareigojo Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti. Kaip vertinate tokį Konstitucinio Teismo sprendimą?” Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau ar mažiau palankiai tokį KT sprendimą vertino vos ketvirtadalis (26,6 proc., iš jų 10,5 proc. jį vertino palankiai, 16,1 proc. labiau palankiai), dvigubai dažniau jis vertintas nepalankiai: daugiau nei pusė (54 proc., iš jų 38,5 proc. nepalankiai, 15,5 proc. labiau nepalankiai) šalies gyventojų jam nepritarė, likęs penktadalis (19,3 proc., žr. 6 pav.) nuomonės neturėjo arba jos neišsakė.
Lyginant „Baltijos tyrimų“ (gegužės pabaiga – birželio pradžia) ir „Vilmorus“ (gegužės pirma pusė) tyrimų rezultatus, leidusius skirtingais aspektais identifikuoti visuomenės požiūrį į KT išaiškinimą dėl partnerystės instituto, ryškėja, kad visuomenė turėjo daugiau nei mėnesį laiko apmąstyti minėtą KT sprendimą ir prisiimti aiškesnę poziciją aptariamo nutarimo klausimu: kuo labiau įsisąmoninamas faktas, tuo ryškiau išreiškiama pozicija – mažėja neturinčių nuomonės dalis (nuo 19,3 proc. iki 11 proc.), auga nepritariančiųjų (nuo 54 proc. iki 71 proc.) ir mažėja pritariančiųjų (nuo 26,7 proc. iki 18 proc., žr. 7 pav.). Panašu, kad nepritariančiųjų augimas vyksta neutralią ir teigiamą poziciją pakeitusiųjų sąskaita.
6 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, įpareigojant Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti. Kaip vertinate tokį Konstitucinio Teismo, proc.
7 pav. „Vilmorus“ ir „Baltijos tyrimų“ rezultatai skirtingais aspektais vertinant KT išaiškinimą dėl partnerystės instituto
Apibendrinant:
Visuomenė aiškiai nepritaria LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto. Šis nepritarimas atsiskleidė keliais aspektais:
„Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad visuomenė nepritaria KT išaiškinimui, iš kurio plaukia šeimos sampratos plėtimo nuostatos apibrėžiant ją kaip lyčiai neutralios poros santykius, t.y., formuojant teisinę nuostatą, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima.
„Vilmorus“ tyrimas rodo, kad visuomenė nepritaria KT išaiškinimui, įpareigojant Seimą KT numatytu būdu sureglamentuoti skirtingos ir tos pačios lyties porų partnerystės klausimą.
KT išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima nepritaria septyni iš dešimties (71 proc.), jį palaiko du iš dešimties (18 proc.), vienas iš dešimties (11 proc.) neturi nuomonės ar neatsakė į klausimą. Pritarimas tokiam KT išaiškinimui pagal socio-demografinius kriterijus (amžių, lytį, gyvenamąją vietą, šeimos pajamas) neviršija ketvirtadalio (24 proc. didmiesčiai), išskyrus jaunimą iki 29 m. (37 proc.), tuo tarpu nepritarimą išreiškia daugiau nei du trečdaliai (nuo 66 proc. iki 79 proc.), išskyrus jauniausius respondentus, kurių pusė šį KT sprendimą taip pat vertina neigiamai (49 proc.).
Šalies gyventojai, nepriklausomai nuo pasitikėjimo (68 proc.) ar nepasitikėjimo (77 proc.) Konstituciniu Teismu vieningai nepritaria jo išaiškinimui, kad iš LR Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tai rodo, kad visuomenė iš esmės nepritaria tos pačios lyties asmenų santykių tapatinimui su šeima kaip institucija. „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai paneigia ir kai kurias politines interpretacijas aptariant „Vilmorus“ tyrimo metu gautus duomenis, teigusias, kad esama palaikančių partnerystės institutą, tačiau kritiškai vertinančių KT sprendimus ir jų vaidmenį. Priešingai, tyrimas parodė, kad visuomenė neigiamai vertina KT išaiškinime deformuojamą Konstitucinę šeimos sampratą siekiant lyčiai neutralią partnerystę (vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų) prilyginti šeimai. Šiam požiūriui neturi įtakos nei pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Konstituciniu Teismu veiksnys, nei socio-demografiniai kriterijai (lytis, amžius, gyvenamoji vieta), nei socialinė padėtis, nei politinės gyventojų preferencijos: jos rodo, kad KT išaiškinimą neigiamai vertina tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos politinių partijų rėmėjai (nuo 53 proc. iki 90 proc.), pritarimą (74 proc.) išsako vien tik neparlamentinės Laisvės partijos elektoratas, kurių ketvirtadalis (23 proc.) taip pat pasisakė prieš tokį KT sprendimą.
Labiau nepritariama šeimos sampratos keitimui, šeima pripažįstant tos pačios lyties asmenų poras, nei šioms poroms kylančių kasdienio gyvenimo klausimų teisiniam reguliavimui. Tai rodo, kad visuomenė neneigia šioms poroms kylančių klausimų sprendimo poreikio, tačiau yra aiškiai prieš jų santykių teisinio statuso keitimą ir Konstitucinės šeimos sampratos plėtimą.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuo 18 m. (N-1022) tyrimą 2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimas atliktas 108 atrankos taškuose taikant asmeninį akivaizdinį interviu respondentų namuose. Respondentai atrinkti išlaikant šalies gyventojų populiacijos proporcijas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Tyrimo paklaida 3,1 proc. (pasikliautinis intervalas 95 proc.).
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje 2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. teirautasi Lietuvos gyventojų pozicijos LR Konstitucinio teismo išaiškinimo dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto klausimu, tiriant pritariama ar nepritariama išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tyrime pateiktas klausimas leido:
1) identifikuoti visuomenės pritarimą ar nepritarimą minėtam išaiškinimui,
2) nustatyti jos požiūrį šiuo klausimu keliais aspektais – tiriant poziciją šeimos sampratos plėtimo ir Seimui pavesto įpareigojimo atžvilgiu,
Tvirtas visuomenės NE KT išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima
„Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai rodo aiškų visuomenės nepritarimą LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tokios pozicijos laikosi 71 proc. šalies gyventojų (iš jų 45 proc. tam visiškai nepritaria, 26 proc. greičiau nepritaria), tuo tarpu paramą išreiškia mažuma, vos 18 proc. (iš jų 4 proc. tam visiškai pritaria, 14 proc. greičiau pritaria), kas dešimtas (11 proc.) nuomonės neturi arba jos neišsakė (žr. 1 pav.).
Ar jūs pritariate, ar nepritariate Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima?
1 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima, proc.
Nepriklausomai nuo pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Konstituciniu Teismu aiškiai nepritariama jo išaiškinimui dėl partnerystės instituto teisinio reglamentavimo plečiant šeimos sampratą: ši pozicija ryški tiek tarp pasitikinčių (68 proc.), tiek tarp nepasitikinčių juo (77 proc.), pastaruoju atveju ir viršijant šalies nepritarimo vidurkį reikšme, peržengiančia statistinės paklaidos ribas. Tuo tarpu palaikymą išsako vos penktadalis pasitikinčiųjų KT (21 proc.) ir kiek daugiau nei dešimtadalis juo nepasitikinčių (16 proc., žr. 2 pav.).
2 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal pasitikėjimą ar nepasitikėjimą Konstituciniu Teismu, proc.
Nepritarimas KT išaiškinimui dėl partnerystės instituto fiksuojamas pagal visus socio-demografinius kriterijus – lytį, amžių, šeimos pajamas, gyvenamąją vietą. Tai griauna viešojoje erdvėje plėtojamą naratyvą, kad jaunimas, gyvenantieji didmiesčiuose, aukštesnį socialinį statusą užimantys asmenys palankiai vertina lyčiai neutralią partnerystę ir jos teisinį reglamentavimą tos pačios lyties asmenų poras laikant šeima. Nors ir esama ryškiausio nepritarimo atotrūkio (30 proc.) tarp jauniausių (49 proc. 18-29 m. jaunimo) ir vyriausių respondentų (79 proc., vyresni nei 65 m.), tačiau tarp jaunimo fiksuojama ir daugiausiai neturinčių nuomonės ar jos neišsakiusių (14 proc.), kas rodo šios respondentų grupės netvirtumą, neapsiprendimą išreiškiamoje pozicijoje. Kitose amžiaus grupėse nepritarimas atspindi šalies gyventojų pozicijos vidurkį (71 proc., 30-49 m.) ar net jį viršija peržengiant statistinės paklaidos (nuo 77 proc. iki 79 proc.). Pagal kitus socio-demografinius kriterijus (lytį, šeimos pajamas, gyvenamąją vietą) nepritarimas KT išaiškinimui yra arba artimas bendrai šalies gyventojų pozicijai arba ženkliai ją viršija (svyruoja nuo 66 proc. iki 77 proc., žr. 3 pav.).
3 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal socio-demografinius kriterijus, proc.
Analogiška tendencija stebima pagal socialinę padėtį: nepritarimas KT išaiškinimu plečiamai šeimos sampratai svyruoja nuo 52 proc. tarp didžiąja dalimi jauniausios kartos atstovų moksleivių ir studentų (52 proc.), vadovų ir turinčių savo verslą (57 proc.) iki 80 proc. tarp pensininkų. Kitose grupėse pagal socialinę padėtį aiškiai dominuoja nepritarimas, artimas šalies vidurkiui arba jį viršijantis (nuo 65 proc. bedarbiai, namų šeimininkės, 70 proc. specialistai, tarnautojai iki 80 proc. pensininkai, žr. 4 pav.). Pritarimą visose grupėse išsako mažoji dalis – nuo 8 proc. (pensininkai) iki 31 proc. (moksleiviai, studentai, tarp kurių ir daugiau neturinčių nuomonės – 17 proc.).
4 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal socialinę padėtį, proc.
Palaikymo KT sprendimui neišreiškiama ir pagal politines preferencijas: jam nepritariama nuo 53 proc. (Liberalų sąjūdžio rėmėjai) iki 90 proc. (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos rėmėjai). Palankiai tokį išaiškinimą vertina išskirtinai tik Laisvės partijos šalininkai: 74 proc. remia, 23 proc. nepalaiko, kai kitų partijų rėmėjų gretose palaikymas svyruoja nuo 3 proc. (LLRA-KŠC) iki 30 proc. (TS-LKD rėmėjai). Valdančiųjų – Seimo valdančiojoje daugumoje esančių partijų rėmėjai aiškiai išreiškia savo nepritarimą minėtam KT išaiškinimui plečiant šeimos sampratą: nuo 8 proc. („Nemuno aušra“) iki 16 proc. (LSDP, žr. 5 pav.), kas rodo, kad nei valdančiojoje daugumoje, nei opozicijoje esančių partijų rėmėjų gretose pritarimo KT išaiškinimui ir iš to plaukiantiems įpareigojimams Seimui nėra. Paramą, nors ir neabsoliučią, jam išreiškia tik Seime nesančios Laisvė partijos rėmėjai.
5 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal politines preferencijas, proc.
2. Visuomenės NE KT išaiškinimui dėl partnerystės instituto ir įpareigojimo Seimui dėl jo reglamentavimo būdo
Tyrimo metu gauti duomenys patvirtino ankstesniuose tyrimuose fiksuojamą nepritarimo plečiamai šeimos sampratai tendenciją: visuomenė neremia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. „Baltijos tyrimų“ reprezentatyvios apklausos duomenys patvirtina 2025 m. gegužės 2-12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus. Tuomet fokusuotasi į visuomenės poziciją dėl minėto KT išaiškinimo įpareigojant Seimą sureglamentuoti partnerystės tarp skirtingos ir tos pačios lyties asmenų klausimą. Pateiktas klausimas: „Konstitucinis Teismas konstatavo, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, ir įpareigojo Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti. Kaip vertinate tokį Konstitucinio Teismo sprendimą?” Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau ar mažiau palankiai tokį KT sprendimą vertino vos ketvirtadalis (26,6 proc., iš jų 10,5 proc. jį vertino palankiai, 16,1 proc. labiau palankiai), dvigubai dažniau jis vertintas nepalankiai: daugiau nei pusė (54 proc., iš jų 38,5 proc. nepalankiai, 15,5 proc. labiau nepalankiai) šalies gyventojų jam nepritarė, likęs penktadalis (19,3 proc., žr. 6 pav.) nuomonės neturėjo arba jos neišsakė.
Lyginant „Baltijos tyrimų“ (gegužės pabaiga – birželio pradžia) ir „Vilmorus“ (gegužės pirma pusė) tyrimų rezultatus, leidusius skirtingais aspektais identifikuoti visuomenės požiūrį į KT išaiškinimą dėl partnerystės instituto, ryškėja, kad visuomenė turėjo daugiau nei mėnesį laiko apmąstyti minėtą KT sprendimą ir prisiimti aiškesnę poziciją aptariamo nutarimo klausimu: kuo labiau įsisąmoninamas faktas, tuo ryškiau išreiškiama pozicija – mažėja neturinčių nuomonės dalis (nuo 19,3 proc. iki 11 proc.), auga nepritariančiųjų (nuo 54 proc. iki 71 proc.) ir mažėja pritariančiųjų (nuo 26,7 proc. iki 18 proc., žr. 7 pav.). Panašu, kad nepritariančiųjų augimas vyksta neutralią ir teigiamą poziciją pakeitusiųjų sąskaita.
6 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, įpareigojant Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti. Kaip vertinate tokį Konstitucinio Teismo, proc.
7 pav. „Vilmorus“ ir „Baltijos tyrimų“ rezultatai skirtingais aspektais vertinant KT išaiškinimą dėl partnerystės instituto
Apibendrinant:
Visuomenė aiškiai nepritaria LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto. Šis nepritarimas atsiskleidė keliais aspektais:
„Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad visuomenė nepritaria KT išaiškinimui, iš kurio plaukia šeimos sampratos plėtimo nuostatos apibrėžiant ją kaip lyčiai neutralios poros santykius, t.y., formuojant teisinę nuostatą, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima.
„Vilmorus“ tyrimas rodo, kad visuomenė nepritaria KT išaiškinimui, įpareigojant Seimą KT numatytu būdu sureglamentuoti skirtingos ir tos pačios lyties porų partnerystės klausimą.
KT išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima nepritaria septyni iš dešimties (71 proc.), jį palaiko du iš dešimties (18 proc.), vienas iš dešimties (11 proc.) neturi nuomonės ar neatsakė į klausimą. Pritarimas tokiam KT išaiškinimui pagal socio-demografinius kriterijus (amžių, lytį, gyvenamąją vietą, šeimos pajamas) neviršija ketvirtadalio (24 proc. didmiesčiai), išskyrus jaunimą iki 29 m. (37 proc.), tuo tarpu nepritarimą išreiškia daugiau nei du trečdaliai (nuo 66 proc. iki 79 proc.), išskyrus jauniausius respondentus, kurių pusė šį KT sprendimą taip pat vertina neigiamai (49 proc.).
Šalies gyventojai, nepriklausomai nuo pasitikėjimo (68 proc.) ar nepasitikėjimo (77 proc.) Konstituciniu Teismu vieningai nepritaria jo išaiškinimui, kad iš LR Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tai rodo, kad visuomenė iš esmės nepritaria tos pačios lyties asmenų santykių tapatinimui su šeima kaip institucija. „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai paneigia ir kai kurias politines interpretacijas aptariant „Vilmorus“ tyrimo metu gautus duomenis, teigusias, kad esama palaikančių partnerystės institutą, tačiau kritiškai vertinančių KT sprendimus ir jų vaidmenį. Priešingai, tyrimas parodė, kad visuomenė neigiamai vertina KT išaiškinime deformuojamą Konstitucinę šeimos sampratą siekiant lyčiai neutralią partnerystę (vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų) prilyginti šeimai. Šiam požiūriui neturi įtakos nei pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Konstituciniu Teismu veiksnys, nei socio-demografiniai kriterijai (lytis, amžius, gyvenamoji vieta), nei socialinė padėtis, nei politinės gyventojų preferencijos: jos rodo, kad KT išaiškinimą neigiamai vertina tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos politinių partijų rėmėjai (nuo 53 proc. iki 90 proc.), pritarimą (74 proc.) išsako vien tik neparlamentinės Laisvės partijos elektoratas, kurių ketvirtadalis (23 proc.) taip pat pasisakė prieš tokį KT sprendimą.
Labiau nepritariama šeimos sampratos keitimui, šeima pripažįstant tos pačios lyties asmenų poras, nei šioms poroms kylančių kasdienio gyvenimo klausimų teisiniam reguliavimui. Tai rodo, kad visuomenė neneigia šioms poroms kylančių klausimų sprendimo poreikio, tačiau yra aiškiai prieš jų santykių teisinio statuso keitimą ir Konstitucinės šeimos sampratos plėtimą.
Kai socialinėje žiniasklaidoje skelbėme savo maldos, atsilyginimo ir protesto akcijų aprašymus, komentaruose dažnai susidurdavome su nuomone, kad neverta taip reikšti savo požiūrio. Buvo nurodomi įvairūs argumentai, kad, pirma, darome reklamą savo priešininkams, antra, kad provokuojame, trečia, kad panašus protesto stilius netinka „lietuvio sielai“, kuri yra rimta, padori ir nereaguoja smurtu.
Norėčiau atsakyti, kodėl mes, kaip VšI „Krikščioniškosios kultūros institutas“, nenorėjome keisti šio protesto formos. Na, pirma, liberalioji žiniasklaida be jokių apribojimų daro didžiulę reklamą įvairioms LGBTQ+ grupėms. Mūsų informacija apie akciją yra tiesiog lašas informacijos apie „Baltic Pride – 2025“ paradą vandenyne. Antra, iš mūsų pusės tikrai nebuvo jokios provokacijos. Atvirkščiai, tai priešinga pusė bandė mus išprovokuoti, nors ir ne taip įkyriai kaip prieš metus, kai byla atsidūrė teisme, o kaltininkas sulaukė pelnytos bausmės. Trečia, manome, kad „lietuvio siela“ buvo kitokia viduramžiais, kitokia Renesanso laikais ir yra kitokia šiandien.
Mes visi labai mylime mūsų Didįjį Kunigaikštį Vytautą. Jei jam būtų duota žemėje pamatyti šį paradą, jis tikriausiai įsakytų nedelsiant nutraukti šią šventvagystę, o kaltuosius nubausti galva. Ne daugiau ir ne mažiau. Sakytų: tokie buvo laikai. Taip, laikai buvo kitokie, bet šventvagystė nenustoja būti šventvagyste nei tada, nei dabar. Manome, kad Lietuvos visuomenė turėtų garsiau išreikšti nepritarimą tokiam amoraliam elgesiui, kad Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai skirtą mėnesį nebūtų propaguojamas nepadorus elgesys.
Taip pat manome, kad „garsi“ mūsų akcijos forma aiškiau parodo akivaizdų mūsų organizacijos nepritarimą tokiems renginiams kaip gėjų paradas. Garsia forma taip pat atkreiptas visų tiesioginis dėmesys – tiek parado dalyvių, tiek pašalinių stebėtojų. Galima retoriškai paklausti: o kiek iš šių dalyvių, išgirdę mūsų žinią, atsivertė? Iškart – galbūt nedaug arba nė vieno. Tačiau dažnai atsivertimo procesas būna ilgas. Be to, negalime nesistengti savo priešininkus nukreipti nuo kelio į pragarą. Jei to nedarytume, bėda mums, nes tai yra aplaidumo nuodėmė. Nenorėčiau, kad per Paskutinįjį Teismą būčiau tuo apkaltintas. Be to, mūsų priešininkai, jei neatsivers, neturės pasiteisinimo, kad niekas jų neįspėjo. O jei jie atsivers, prisimins šį mūsų akciją kaip pačią geriausią pasaulyje.
Kodėl buvo tiek mažai dalyvių iš mūsų pusės? Atsakymas paprastas – baimė. Baimė minios, skanduojančios įžeidžiančius šūkius, kurios dalyviai gali mus užpulti ir fiziškai. Mes žmonių nesmerkiame, kiekvienas turi absoliučią teisę pasirinkti, ar dalyvauti tokioje akcijoje. Tačiau ateityje raginame dalyvauti. Tai būtina Dievui, Lietuvai ir mums.
Jei norite paremti mūsų veiklą, galite tai padaryti perėję žemiau esančią nuorodą. Mes negauname jokių dotacijų iš jokių vyriausybių ar agentūrų, nes netelpame į jų politiškai korektišką kiemą. Mūsų viltis yra Viešpatyje ir jumyse – mūsų dosniuose ir brangiuose aukotojuose. Visa mūsų veikla gali vykti tik su jūsų parama.
Kai socialinėje žiniasklaidoje skelbėme savo maldos, atsilyginimo ir protesto akcijų aprašymus, komentaruose dažnai susidurdavome su nuomone, kad neverta taip reikšti savo požiūrio. Buvo nurodomi įvairūs argumentai, kad, pirma, darome reklamą savo priešininkams, antra, kad provokuojame, trečia, kad panašus protesto stilius netinka „lietuvio sielai“, kuri yra rimta, padori ir nereaguoja smurtu.
Norėčiau atsakyti, kodėl mes, kaip VšI „Krikščioniškosios kultūros institutas“, nenorėjome keisti šio protesto formos. Na, pirma, liberalioji žiniasklaida be jokių apribojimų daro didžiulę reklamą įvairioms LGBTQ+ grupėms. Mūsų informacija apie akciją yra tiesiog lašas informacijos apie „Baltic Pride – 2025“ paradą vandenyne. Antra, iš mūsų pusės tikrai nebuvo jokios provokacijos. Atvirkščiai, tai priešinga pusė bandė mus išprovokuoti, nors ir ne taip įkyriai kaip prieš metus, kai byla atsidūrė teisme, o kaltininkas sulaukė pelnytos bausmės. Trečia, manome, kad „lietuvio siela“ buvo kitokia viduramžiais, kitokia Renesanso laikais ir yra kitokia šiandien.
Mes visi labai mylime mūsų Didįjį Kunigaikštį Vytautą. Jei jam būtų duota žemėje pamatyti šį paradą, jis tikriausiai įsakytų nedelsiant nutraukti šią šventvagystę, o kaltuosius nubausti galva. Ne daugiau ir ne mažiau. Sakytų: tokie buvo laikai. Taip, laikai buvo kitokie, bet šventvagystė nenustoja būti šventvagyste nei tada, nei dabar. Manome, kad Lietuvos visuomenė turėtų garsiau išreikšti nepritarimą tokiam amoraliam elgesiui, kad Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai skirtą mėnesį nebūtų propaguojamas nepadorus elgesys.
Taip pat manome, kad „garsi“ mūsų akcijos forma aiškiau parodo akivaizdų mūsų organizacijos nepritarimą tokiems renginiams kaip gėjų paradas. Garsia forma taip pat atkreiptas visų tiesioginis dėmesys – tiek parado dalyvių, tiek pašalinių stebėtojų. Galima retoriškai paklausti: o kiek iš šių dalyvių, išgirdę mūsų žinią, atsivertė? Iškart – galbūt nedaug arba nė vieno. Tačiau dažnai atsivertimo procesas būna ilgas. Be to, negalime nesistengti savo priešininkus nukreipti nuo kelio į pragarą. Jei to nedarytume, bėda mums, nes tai yra aplaidumo nuodėmė. Nenorėčiau, kad per Paskutinįjį Teismą būčiau tuo apkaltintas. Be to, mūsų priešininkai, jei neatsivers, neturės pasiteisinimo, kad niekas jų neįspėjo. O jei jie atsivers, prisimins šį mūsų akciją kaip pačią geriausią pasaulyje.
Kodėl buvo tiek mažai dalyvių iš mūsų pusės? Atsakymas paprastas – baimė. Baimė minios, skanduojančios įžeidžiančius šūkius, kurios dalyviai gali mus užpulti ir fiziškai. Mes žmonių nesmerkiame, kiekvienas turi absoliučią teisę pasirinkti, ar dalyvauti tokioje akcijoje. Tačiau ateityje raginame dalyvauti. Tai būtina Dievui, Lietuvai ir mums.
Jei norite paremti mūsų veiklą, galite tai padaryti perėję žemiau esančią nuorodą. Mes negauname jokių dotacijų iš jokių vyriausybių ar agentūrų, nes netelpame į jų politiškai korektišką kiemą. Mūsų viltis yra Viešpatyje ir jumyse – mūsų dosniuose ir brangiuose aukotojuose. Visa mūsų veikla gali vykti tik su jūsų parama.
Brangūs rėmėjai, bičiuliai ir visi, kuriems rūpi krikščioniškos vertybės Lietuvoje!
Iš visos širdies dėkojame kiekvienam, kuris savo malda, auka ar palaikymu prisidėjo prie mūsų veiklos. Tik jūsų dėka galėjome organizuoti protestus, rengti peticijas, skelbti tiesos žodį mūsų svetainėje ir socialiniuose tinkluose. Jūsų parama leido mums garsiai ir drąsiai ginti šeimą, tikėjimą ir mūsų tautos tradicijas.
Tačiau šiandien atsidūrėme itin sunkioje situacijoje. Portalas www.kontrastas.lt susidūrė su rimtais finansiniais iššūkiais – šiuo metu neturime lėšų net būtiniausioms išlaidoms padengti: interneto prieigai (50 eurų/mėn.), telefono sąskaitoms, techninei priežiūrai, vaizdo medžiagos kūrimui, straipsnių publikavimui. Dėl šių priežasčių mūsų puslapis atrodo apgailėtinai ir negalime pilnai vykdyti savo misijos.
Iš šv. Tomo Akviniečio filosofijos žinome: „malonė remiasi prigimtimi“. Dievas laukia ir mūsų veiksmų, mūsų pastangų – ne tik stebuklų. Jei žmonės nenori remti tiesos žodžio, jis tiesiog nutils. Bet ar Lietuvai bus geriau be mūsų balso? Ar norime, kad mūsų viešoje erdvėje liktų tik liberalių jėgų propaganda, o krikščioniškas požiūris būtų nutildytas?
Mes negalime atsakyti į šį klausimą už jus – atsakymas priklauso kiekvienam, kuris skaito šį laišką.
Kreipiamės į jus – mūsų skaitytojus, bendraminčius, Lietuvos patriotus. Jei norite, kad portalas www.kontrastas.lt ir toliau gyvuotų, drąsiai skelbtų tiesą, gintų šeimą ir tikėjimą, prašome jūsų paramos.
Skirkite mums savo auką – net ir maža suma mums yra gyvybiškai svarbi.
Pasidalinkite šiuo laišku su artimaisiais, draugais, bendraminčiais, parapijos nariais – kuo daugiau žmonių sužinos apie mūsų situaciją, tuo didesnė viltis išlikti.
Melskite už mus – jūsų malda yra didžiausias dvasinis palaikymas.
Nuoširdžiai tikime, kad su jūsų pagalba galėsime ir toliau atstovauti tradicinei Lietuvai, būti priešprieša kairiųjų ideologijai ir ginti mūsų tautos vertybes.
Kiekviena jūsų auka – tai investicija į laisvą, krikščionišką žiniasklaidą ir į mūsų visų bendrą ateitį.
Ačiū, kad esate su mumis. Tegul Viešpats atlygina už jūsų gerumą!
Aleksandras Stralcou
VšĮ Krikščioniškosios kultūros instituto direktorius
Šiais metais birželio 27 d. katalikai švenčia Švenčiausiojo Jėzaus Širdies iškilmę – dieviškosios meilės, gailestingumo ir atpirkimo simboliui. Ši šventė neatsiejama nuo šv. Margaritos Marijos Alacoque mistinių patyrimų, kurie ne tik pakeitė Bažnyčios dvasingumą, bet ir tapo istoriniu perspėjimu visoms tautoms, ypač Prancūzijai.
Šv. Margarita Marija Alacoque: Išrinktoji Jėzaus Širdies apaštalė
1673–1675 m. mažame Parajų vienuolyne Prancūzijoje Jėzus apsireiškė šv. Margaritai Marijai Alacoque. Jis atskleidė savo Širdį – degančią meile žmonijai, bet kartu ir skaudinamą nuodėmių, abejingumo bei paniekos. Jėzus perdavė Margaritai Marijai dvylika didžiųjų pažadų tiems, kurie garbins Jo Širdį: nuo gausių malonių iki šeimų taikos, nuodėmingųjų atsivertimo ir ypatingos pagalbos mirties valandą.
Dvylika didžiųjų Jėzaus Širdies pažadų
Šv. Margarita Marija Alacoque per savo mistinius regėjimus gavo dvylika ypatingų Jėzaus pažadų tiems, kurie garbins Jo Švenčiausiąją Širdį ir skleis šį pamaldumą. Šie pažadai tapo neatsiejama katalikiško dvasingumo dalimi, įkvėpė milijonus tikinčiųjų ir šeimų visame pasaulyje.
Dvylika didžiųjų pažadų:
Suteiksiu jiems visas reikalingas malones jų gyvenimo būklei.
Atnešiu taiką į jų namus.
Guosiu juos visose jų kančiose.
Būsiu jų tvirtas prieglobstis gyvenime ir ypač mirties valandą.
Išliesiu gausybę palaiminimų visiems jų darbams.
Nusidėjėliai atras Mano Širdyje gailestingumo šaltinį.
Vangios sielos taps uolios.
Uolios sielos greitai pakils į didelį tobulumą.
Laiminsiu namus, kuriuose bus išstatytas ir gerbiamas Mano Širdies atvaizdas.
Tie, kurie skleis šį pamaldumą, turės Mano Širdies vardą įrašytą jų širdyse, ir niekada nebus pamiršti.
Aš pažadu, kad per didįjį Mano Širdies gailestingumą, visi, kurie devynis pirmuosius mėnesio penktadienius iš eilės priims Komuniją, nebus mirę mano nemalonėje ir be sakramentų – Mano Širdis taps jų saugiu prieglobsčiu paskutinę jų gyvenimo akimirką.
Šie pažadai – tai ne tik asmeninės malonės, bet ir kvietimas atsinaujinti šeimoms, tautoms, visuomenei, grįžti prie krikščioniškų šaknų.
Tačiau viena iš svarbiausių Jėzaus žinių buvo skirta tuometiniam Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV. Jėzus per Margaritą Mariją paragino karalių viešai pašvęsti Prancūziją Jo Švenčiausiajai Širdžiai, įtraukti šį pamaldumą į valstybės gyvenimą ir pastatyti Jam skirtą šventovę. Tai būtų tapę dvasiniu skydu Prancūzijai, saugančiu nuo nelaimių.
Jėzaus pažadai ir raginimai Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV
1675 m. Jėzus per šv. Margaritą Mariją kreipėsi į Prancūzijos karalių Liudviką XIV. Jis prašė:
Viešai pašvęsti Prancūziją Jo Švenčiausiajai Širdžiai – t.y. kad karalius, kaip tautos vadovas, iškilmingai paskirtų visą šalį Jėzaus Širdies globai ir įsipareigotų gyventi pagal katalikišką tikėjimą.
Pastatyti Jam skirtą šventovę – iškilmingą bažnyčią ar altorių, skirtą Jėzaus Širdžiai, kaip viešos pagarbos ir tautos atsidavimo ženklą.
Įtraukti Jėzaus Širdies atvaizdą į karališkąją vėliavą – kad valstybė, kariuomenė ir visa tauta būtų apsaugota Dievo malone.
Jėzus pažadėjo, kad jei karalius paklus, Prancūzija taps ypatingai palaiminta, apsaugota nuo priešų, klestės dvasiškai ir materialiai. Tačiau nepaklusnumas atnešė priešingą rezultatą – Prancūzijos revoliuciją, Bažnyčios persekiojimus, monarchijos žlugimą, o vėliau ir visą Europą užliejusias bedieviškas ideologijas.
Karaliaus neklusnumas ir tautos tragedija
Liudvikas XIV, žinomas kaip „Saulės karalius“, nepakluso šiam dangiškam raginimui. Karalius ir jo įpėdiniai atidėliojo, ignoravo ar net menkino Jėzaus prašymą. Prancūzija pasirinko pasaulietišką puikybę, o ne Dievo meilę ir globą.
Rezultatas buvo tragiškas: 1789 m. įsiplieskė Prancūzijos revoliucija – kruvina, antikatalikiška, sunaikinusi monarchiją, Bažnyčią ir tradicinę tvarką. Tai buvo pirmasis didelis žingsnis į pasaulį be Dievo, kuris vėliau atvėrė duris komunistinėms revoliucijoms ir visuotiniam moraliniam chaosui.
Fatimos žinia: Dievo Motinos perspėjimas ir viltis
Tačiau Dievas, kupinas gailestingumo, vėl ištiesė pagalbos ranką – šįkart per Fatimos Dievo Motiną. 1917 m. Portugalijoje Marija pasirodė trims vaikams ir perspėjo: jei žmonija neatsivers, Rusija paskleis savo klaidas po visą pasaulį – ateis karai, persekiojimai, krikščionių kančios. Tik popiežiaus pašventimas Rusijos Jos Nekaltajai Širdžiai galės sustabdyti šį blogį ir suteikti pasauliui taikos laikotarpį.
Fatimos apsireiškimai ir „Rusijos klaidos“
1917 m. Fatimoje apsireiškusi Dievo Motina įspėjo, kad jei žmonija neatsivers, Rusija „paskleis savo klaidas po visą pasaulį“ – komunizmą, ateizmą, moralinį sugedimą, Bažnyčios ir šeimos griovimą. Vienintelis kelias sustabdyti šį blogį – popiežiaus ir visų pasaulio vyskupų Rusijos paaukojimas Marijos Nekaltajai Širdžiai, taip pat visuotinė atgaila ir malda.
Fatimos žinia buvo labai konkreti – Dievo Motina išskyrė 6 pagrindines sąlygas:
Popiežiaus ir visų pasaulio vyskupų vieningas Rusijos paaukojimas Marijos Nekaltajai Širdžiai.
Viešas paaukojimo aktas.
Paaukojimas turi būti atliktas su aiškia intencija – būtent už Rusiją.
Paaukojimas turi būti atliktas vienybėje su pasaulio vyskupais.
Paaukojimas turi įvykti iškilmingos Marijos Nekaltajai Širdžiai šventės metu.
Visuotinė pirmųjų šeštadienių atgailos ir Komunijos praktika.
Kokia situacija šiandien?
2022 m. popiežius Pranciškus atliko Rusijos ir Ukrainos paaukojimą Marijos Nekaltajai Širdžiai – viešai, su aiškia intencija ir vienybėje su daugeliu pasaulio vyskupų. Taigi, iš šešių Fatimos sąlygų buvo pilnai įvykdytos keturios:
Popiežiaus ir vyskupų vienybė – įvykdyta.
Viešas paaukojimas – įvykdyta.
Aiški intencija dėl Rusijos – įvykdyta.
Paaukojimas atliktas vienybėje su vyskupais – įvykdyta.
Tačiau liko neišpildytos dvi esminės sąlygos:
Visuotinė pirmųjų šeštadienių atgailos ir Komunijos praktika – ši praktika dar nėra įgyvendinta visame katalikų pasaulyje.
Nekaltosios Marijos Širdies iškilmės nebuvo visuotinai įvestos – ši šventė dar nėra privaloma visoje Visuotinėje Bažnyčioje.
Ką tai reiškia?
Nors popiežius Pranciškus žengė istorinį žingsnį ir įvykdė didžiąją dalį Fatimos reikalavimų, iki pilno Dievo Motinos prašymo išpildymo dar liko du esminiai žingsniai. Kol jie nebus įgyvendinti, pasaulis vis dar rizikuoja patirti „Rusijos klaidų“ pasekmes: moralinį nuosmukį, karus, persekiojimus ir chaosą. Tik pilnas atsidavimas Marijos Nekaltajai Širdžiai ir visuotinė atgaila gali užtikrinti pažadėtą taikos laikotarpį.
Todėl mūsų pareiga – melstis, skleisti tiesą apie Fatimos žinią, reikalauti iš Bažnyčios vadovų visiškai įvykdyti Dievo Motinos prašymus ir patiems gyventi pagal tikrą katalikišką dvasią.
Šiandienos pamokos: ar išgirsime dangišką šauksmą?
Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventė – ne tik graži tradicija, bet ir rimtas kvietimas į atsivertimą, maldą ir visuomenės atsinaujinimą. Prancūzijos istorija liudija, kad tautų likimas priklauso nuo jų ištikimybės Dievui. Kai atmetame Dievo meilę ir įstatymą, ateina revoliucijos, karai, chaosas. Kai grįžtame prie Jo Širdies – gauname taiką ir malonę.
Tad ar Lietuva, Europa ir visas pasaulis išmoks šią pamoką? Ar mūsų tautos pasirinks Dievo Širdį, ar pakartos Prancūzijos klaidą? Šiandien kaip niekada svarbu atsiliepti į Jėzaus kvietimą, melstis už tautų atsivertimą ir nepaliauti kovoti už krikščioniškas vertybes, šeimą ir tiesą.
Šiandien kiekvienas iš mūsų esame kviečiami pasitikėti Jėzaus Širdies pažadais, melstis už tautų atsivertimą ir nebijoti skelbti tiesą apie Dievo meilę bei pavojų, kurį kelia bedievės ideologijos.
Aleksandras Stralcou
Prisidėk prie mūsų misijos už katalikišką Lietuvą!
Brangūs tikintieji, praeitą ketvirtadienį šventėme nuostabią Švenčiausiojo Kristaus Kūno šventę. Kaip žinote, ši šventė yra nepaprastai graži, svarbi ir iškilminga. Katalikų Bažnyčia ją įsteigė XIII a. Per visą Bažnyčios istoriją ši iškilminga šventė visada būdavo švenčiama ketvirtadieniais (visuomet ketvirtadienį po Švenčiausiosios Trejybės šventės).
Gaila, bet šiandieninėje Bažnyčioje ši šventė yra švenčiama sekmadieniais, o ne ketvirtadieniais. Kodėl ši šventė buvo švenčiama ketvirtadieniais? Nes ketvirtadienį mūsų Viešpats davė mums savo brangiausiąjį Kūną ir Kraują. Didįjį Ketvirtadienį.
Tačiau jeigu jau turime Didžiojo ketvirtadienio šventę, kodėl mums reikia dar vienos Eucharistijai skirtos šventės? Didįjį ketvirtadienį mes labiau apmąstome Kristaus kančią, be to, Didįjį ketvirtadienį švenčiame daug ir kitų dalykų: kunigystės įsteigimą, pirmąsias Mišias, artimo meilę ir t. t. Todėl Bažnyčia nusprendė įvesti šventę, per kurią galėtume švęsti ir garbinti tik Eucharistiją, tik Jėzaus Kūną ir Kraują. Štai kodėl Bažnyčia mums davė Corpus Christi šventę.
O kada tiksliai buvo įsteigta Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo šventė? Jos atsiradimo istorija yra labai įdomi. XIII a. Belgijoje gyveno viena vienuolė, šv. Julijona. Tais laikais dar nebuvo Kristaus Kūno šventės. Šv. Julijona puoselėjo didelį pamaldumą Švenčiausiajam Sakramentui ir visada labai norėjo Eucharistijai skirtos šventės.
Vieną dieną šv. Julijona turėjo antgamtinę viziją. Ji išvydo labai didelį ir gražų mėnulį danguje. Nors mėnulis švietė labai ryškiai, jame matėsi viena juoda dėmė. Šv. Julijona nepasitikėjo šia vizija ir manė, kad tai tik jos vaizduotės vaisius. Todėl ji pamėgino užmiršti regėjimą ir grįžo prie savo maldų.
Tačiau ši vizija grįžo vėl, ir šv. Julijona ėmė tikėti, kad regėjimas atėjo iš Dievo. Kaip ir dera, ji papasakojo vizijos detales savo vyresniajai. Bet ši negalėjo suprasti vizijos prasmės. Todėl šv. Julijona meldėsi, kad supratų vizijos prasmę.
Šiek tiek vėliau jai pasirodė mūsų Viešpats Jėzus ir pasakė, kad ši mėnulio vizija yra Bažnyčios liturginių metų simbolis. Šviesi mėnulio dalis reiškia liturgines šventes, o juoda dėmė reiškia, kad liturginiams metams trūksta ypatingos šventės. Jėzus paaiškino, kad reikia šventės, skirtos Švenčiausiajam Sakramentui iškilmingai pagarbinti. Todėl Jis skyrė jai užduotį siekti šios šventės įvedimo.
Taip pat mūsų Viešpats atskleidė jai tris šios šventės įsteigimo priežastis. Pirma, Jėzus norėjo sustiprinti žmonių tikėjimą Švenčiausiuoju Sakramentu, nes žinojo, kad vėliau daug blogų žmonių puls šį sakramentą. Antra, mūsų Viešpats norėjo, kad puoselėdami pamaldumą Švenčiausiajam Sakramentui katalikai įgytų stiprybės siekti doro gyvenimo. Trečia, Jėzus norėjo šią šventę įsteigti tam, kad mes atsilygintume už nuodėmes prieš Švenčiausiąjį Sakramentą.
Bet šv. Julijona buvo labai nuolanki ir bijojo imtis tokios misijos. Be to, ji abejojo, ar tik ši vizija nėra jos vaizduotės vaisius. Todėl ji nusprendė niekam apie ją nepasakoti.
Pagaliau po keleto metų šv. Julijona atskleidė savo viziją vienam kunigui, kuris taip pat jautė didžiulį pamaldumą Švenčiausiajam Sakramentui. Tas kunigas labai apsidžiaugė išgirdęs apie šią viziją ir šventę. Jis papasakojo apie tai kitiems kunigams Belgijoje. Daug kunigų ir netgi vyskupų taip pat panoro tokios šventės. Šv. Julijona pakalbėjo apie tai su vietiniu vyskupu, ir šis davė leidimą švęsti Kristaus Kūno šventę. Kartu su vyskupu buvo toks kunigas Jonas – šis faktas vėliau turės didelės reikšmės šventės istorijai.
Tačiau kaip visada velnias ėmė visaip trukdyti sumanymui. Šv. Julijoną ėmė persekioti kai kurie žmonės ir kunigai, bet ji kovojo, kad Kristaus Kūno šventė nugalėtų. Deja, vyskupas, kuris leido švęsti šią šventę, mirė. Taigi, oficialios šventės vis dar nebuvo. Vis dėlto vėliau vienas kardinolas įsakė visiems kunigams Belgijoje švęsti šią Kristaus Kūno šventę. Jie ją atšventė labai gražiai. Buvo surengtos procesijos, giedamos giesmės, nešamos vėliavos ir t. t. Šv. Julijona labai džiaugėsi šia maža pergale. Tačiau mūsų Viešpats norėjo, kad visa Bažnyčia švęstų tą šventę, o to vis dar nebuvo.
Deja, netrukus šv. Julijona mirė. Tačiau kita vienuolė, jos pažįstama, šv. Ieva, tęsė šv. Julijonos darbą. Ji taip pat labai mylėjo Jėzų švenčiausiame Sakramente. Šv. Ieva atsiminė, kad buvęs vyskupas labai džiaugėsi išgirdęs apie šv. Julijonos viziją ir kad su juo buvo kunigas Jonas. Taip pat ji žinojo, kad kaip tik tas kunigas neseniai tapo popiežiumi Urbonu IV! Ji pagalvojo, kad jis tikrai galėtų įsteigti šią šventę! Taip, tas popiežius pažinojo šv. Julijoną. Todėl šv. Ieva paprašė naujojo vyskupo parašyti popiežiui ir paprašyti jo pagalbos. Naujasis vyskupas parašė popiežiui, bet tuo metu Bažnyčioje buvo daug problemų, ir Popiežius neturėjo laiko.
Vis dėlto Apvaizda padėjo Popiežiui suprasti, kad šios šventės Dievas labai norėjo. Tuo metu pop. Urbonas IV gyveno Italijos mieste Orviete. Netoliese buvo Bolsenos miestelis. Vienas kunigas iš Bohemijos atliko maldinę kelionę į Romą ir pakeliui jam reikėjo pernakvoti tame Bolsenos miestelyje. Tas kunigas buvo pamaldus, bet turėjo kai kurių abejonių dėl Švenčiausiojo Sakramento. Iš ryto jis pradėjo aukoti šventąsias Mišias, bet jų metu atsitiko kai kas ypatinga. Vos tik jam ištarus Perkeitimo žodžius „Tai yra mano Kūnas“, iš konsekruotos Ostijos ėmė lašėti kraujas. Kraujas lašėjo iš Ostijos ant korporalo. Kunigas labai išsigando ir mėgino nuslėpti kraują, bet tikintieji jį pamatė. Jis iš karto iškeliavo į Orvieto miestą, norėdamas papasakoti Popiežiui, kas atsitiko.
Išgirdęs apie stebuklą, popiežius labai nustebo, jis prisiminė šv. Julijonos viziją bei jos prašymą įsteigti ypatingą Kristaus Kūno šventę. Dievo malonė įėjo į jo širdį. Jis nedelsdamas liepė savo teologams ištirti tą stebuklą. Vėliau pop. Urbonas IV įsteigė Kristaus Kūno šventę ir įsakė, kad visa Bažnyčia švęstų šią šventę ketvirtadienį po Trejybės šventės. Tai buvo šv. Julijonos pergalė.
Su šia švente susijęs kitas įdomus faktas. Popiežius norėjo, kad kas nors šiai šventei parašytų ypatingus Mišių tekstus. Reikia suprasti, kad tai labai sunki užduotis: gerai parašyti apie Eucharistiją. Todėl Popiežius paprašė dviejų labai protingų teologų: šv. Bonaventūro ir šv. Tomo, sukurti tekstą, o jis pats pasirinksiąs, kuris tekstas būsiąs naudojamas liturgijoje. Buvo paskelbtas lyg konkursas.
Taigi šventieji sėdo rašyti ir po kiek laiko abu kartu atėjo pas popiežių. Popiežius liepė šv. Tomui pirmam skaityti savo tekstą. Šis atsiklaupė prieš popiežių ir pradėjo skaityti, ką parašęs: „Pange lingua gloriosi…“ – „Apdainuok, liežuvi, garbingojo/Kūno paslaptį/ ir brangiojo kraujo/kurį kaip kainą už pasaulį/ kilniųjų įsčių vaisius/ tautų karalius išliejo.“
Paskui Popiežius liepė skaityti ir šv. Bonaventūrui. Tačiau šis dar nebaigus šv. Tomui suprato, kad šv. Tomo tekstas gražesnis ir geresnis nei jo. Todėl šv. Bonaventūras tyliai suplėšė savo tekstą į mažus skutelius. Kai Popiežius paprašė jo paskaityti savo tekstą, jis atsakė popiežiui, kad to visai nereikia. Jis prisipažino suplėšęs savo tekstą ir visiems pasakė, kad šv. Tomo tekstas yra daug geresnis ir turįs būti naudojamas liturgijoje. Taigi Popiežius įsakė šv. Tomui parašyti visų Kristaus Kūno šventės liturginių giesmių tekstus.
Kreipkimės į Marijos širdį, į šventąjį Juozapą ir į Jėzų šv. Eucharistijoje, prašydami, kad jie sustiprintų mūsų tikėjimą ir mes labiau tikėtume Jėzaus buvimu Švenčiausiame Sakramente. Amen.
