Birželio 1 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje Europos Vadovų Taryba be oficialaus balsavimo priėmė aktą dėl visos ES prisijungimo prie vadinamosios Stambulo konvencijos, kuria oficialiai siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, o iš tikrųjų – skatinti ir diegti lyčių ideologiją. 2011 m. Stambule valstybių pasirašytas dokumentas, kurio neratifikavo 6 ES šalys, visoje ES bus taikomas ribotai, kol visos Europos valstybės jį galutinai pripažins.
Pagal ES teisę kiekviena iš 10 Tarybos sudėčių gali priimti aktą, priklausantį kitos sudėties Tarybos kompetencijai. Stambulo konvencijos priėmimo klausimas, kaip rašo euractiv.co.uk, “buvo įtrauktas į darbotvarkę kaip A punktas, t. y. paruoštas priėmimui ir nereikalaujantis diskusijų” ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų susitikime.
Be to, buvo nuspręsta, kad dėl šio klausimo nereikia oficialaus balsavimo, nes, pasak Europos Parlamento spaudos tarnybos, valstybių narių valdžios institucijos anksčiau pranešė savo pozicijas Tarybos sekretoriatui.
Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, kurios priėmimo į Europos teisinę sistemą jau seniai siekia ES institucijos, teigiama, kad smurtas, be kita ko, kyla iš socialinių vaidmenų pasidalijimo į moteriškus ir vyriškus.
Konvenciją ratifikavo 21 ES valstybė narė. Šešios valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, atsisakė ją ratifikuoti.
2023 m. pradžioje. ES Taryba paprašė Europos Parlamento sutikimo sudaryti visą Stambulo konvenciją, turinčią privalomąjį poveikį jos institucijoms ir viešajam administravimui, ir dalį Stambulo konvencijos, turinčią privalomąjį poveikį valstybėms narėms. Gegužės mėnesį Europos Parlamentas balsavo už pritarimą, o birželio 1 d. Taryba oficialiai priėmė sprendimą dėl ES prisijungimo prie konvencijos, kuri taps ES teisinės tvarkos dalimi, kai bus paskelbta Oficialiajame leidinyje.
ES institucijos galės reikalauti, kad valstybės narės atsiskaitytų už Konvencijos nuostatų dėl prieglobsčio teisės, deportacijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose laikymąsi. be to, bus sprendžiami klausimai, susiję su Sąjungos institucijomis ir viešuoju administravimu. Už reikalavimų nesilaikymą bus taikomos finansinės sankcijos.
Klausimais, kurie priklauso valstybių narių kompetencijai, nacionalinės valdžios institucijos vis dar turi ratifikuoti Konvenciją. Iš ES šalių to dar nepadarė Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lietuva ir Slovakija. Europarlamentas primygtinai reikalauja, kad tai būtų padaryta kuo greičiau.
JŠ pagal www.pch24.pl