Dažnai tenka susidurti su nuomonėmis, kodėl šiandien Lietuvoje yra taip blogai. Girdime nusiskundimų: „Vyriausybė bloga, ministrai – išpardavikai arba kvailiai. Lietuvai gresia daug grėsmių, tarp jų ir karas, o valdantieji į tai nereaguoja. Šalį slegia abortai, skyrybos ir alkoholizmas. Migrantai kelia grėsmę mūsų tapatybei. Jokios išeities nematyti.“
Visa tai galima paaiškinti Fatimos apsireiškimų šviesoje. Sesers Liucijos „trečiosios paslapties“ aprašyme skaitome:
„Angelas, – rašo sesuo Liucija, – rankoje laiko ugnies kalaviją. Jis svaidė kibirkštis, o liepsnos taip liejosi iš jo, lyg būtų norėjusios uždegti visą pasaulį. Akivaizdu, kad Angelas taip veikia ne savo valia, o Dievo liepiamas. Tai rodo, jog pasaulis yra tokioje dvasinėje ir moralinėje būsenoje, kad nusipelno būti šitaip Dievo baudžiamas. Ir, regis, viskas rodo visišką sunaikinimą. Kardinolas Ratzingeris tai interpretuoja tokiu būdu: „Kad pasaulis galėtų sudegti liepsnų jūroje, šiandien jokiu būdu nebeatrodo tik kvaila fantazija. Savo išradimais žmogus pats nusikaldino sau liepsnojantį kalaviją“.
Pirmiausia privalu suvokti: žmonija taip nutolusi nuo Dievo ir jo Bažnyčios – tai rodo teorinis ir praktinis Dievo ir Bažnyčios doktrinų atmetimas bei žlugusi žmonijos moralė, – kad tai yra maištas prieš Die- vą, į kurį turi būti atsakyta sunkia bausme.“
Matome, kad Viešpats Dievas savo begaliniu teisingumu nori nubausti pasaulį ir konkrečias tautas, ir tik Švenčiausioji Mergelė Marija savo tobulu gailestingumu sustabdo šias bausmes arba didžiąją jų dalį. O štai dar viena citata:
„Vis dėlto įsikiša Dievo Motina ir pasiekia, kad Angelas neįvykdy- tų savo grasinimo, kuris reikštų pasaulio sunaikinimą. Angelo kalavijo liepsnos užgeso, susilietusios su iš mūsų mylimos Dievo Motinos dešinės ran- kos skilndančiais šviesos spinduliais, – pasakoja sesuo Liucija. Tai rodo, kad mūsų Dievo Motina puoselėja pasauliui gailestingus jausmus ir trokšta
suteikti jam galimybę išsigelbėti. Tačiau žmonija privalo atgailauti. To- dėl šios scenos pabaigoje pasirodo Angelas, kuris savo dešine ranka rodė į žemę ir šaukė garsiu balsu: atgailos, atgailos, atgailos!“
Neapgaudinėkime savęs, Lietuva taip pat nusipelnė šių bausmių. Kad mūsų neištiktų kas nors baisesnio, turime daryti atgailą ir atsilyginti Dievo teisingumui už žmonių, mūsų bendrakeleivių, nuodėmingus veiksmus:
„Regėtojai pakėlė akis į Dievo Motiną, kuri jiems meiliai ir liūdnai tarė:
– Jūs matėte pragarą, kur eina vargšų nusidėjėlių sielos. Šių sielų išgany- mui Dievas prašys visų kreiptis į Mano Nekalčiausiąją Širdį.
Jeigu jie darys taip, kaip Aš jums pasakysiu, daug sielų bus išganytos ir at- eis taika. Karas baigsis, tačiau Dievo užgauliojimai nesibaigs, ir prie Pijaus XI prasidės kitas karas, daug baisesnis už šitą. Kai pamatysite naktį, apšviestą ne- žinomos pašvaistės, žinokite, kad tai didelis ženklas, kurį siunčia Dievas, pra- nešdamas jums, kad tuo karu, badu ir Bažnyčios bei Popiežiaus persekiojimu Jis baus pasaulį už jo nusikaltimus. Norėdama tam sukliudyti, Aš prašysiu paaukoti Rusiją Mano Nekalčiau- siajai Širdžiai. Taip pat prašysiu, kad žmonės priimtų Komuniją kiekvieno mė- nesio pirmąjį šeštadienį. Jeigu mano prašymai bus išgirsti, Rusija atsivers ir bus taika, jeigu ne, jos klaidos paplis visame pasaulyje, bus sėjamas karas ir persekiojama Bažnyčia; teisieji taps kankiniais, daug kentės šventasis Tėvas, bus išnaikinta daug tautų. Bet galiausiai mano Nekalčiausioji Širdis triumfuos. Šventasis Tėvas paaukos Man Rusiją, kuri atsivers, ir pasauliui bus su- teiktas taikos laikotarpis.“
Ką galime daryti, kad nebūtume tarp sunaikintų tautų? Atgaila, atsilyginimas dėl Dievo teisingumo, gailestingumo darbai: malda, išmalda, pasninkas.
Taip pat labai naudinga praktika aukoti savo kančias po galimų ligų ar įvykių, siekiant atlyginti už Lietuvoje įvykdytus šventvagiškus veiksmus. Taip kančia įgauna aukštesnę prasmę ir yra maloni Viešpačiui Dievui ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Taip galime prisidėti prie mūsų brangios Lietuvos išgelbėjimo.
Žinoma, reikia skatinti kuo daugiau žmonių laikytis šios praktikos. Skaičiai taip pat svarbūs. Atkreipkime dėmesį, kad per vadinamąjį „Austrijos stebuklą“, kai 1955 m. 500 000 tikinčiųjų meldė taikos ir nepriklausomybės Austrijai, tai sudarė 10 proc. visų katalikų. Lietuvos gyventojams tai būtų buvę apie 350 000 gyventojų.
Žinoma, šio skaičiaus vieni nepasieksime. Tik bendradarbiavimas su Fatimos Švenčiausiąja Mergele Marija leis tai padaryti. Tačiau žmogus taip pat turi prisidėti. Todėl manome, kad verta paskelbti atgailos rožančiaus kryžiaus žygį, siekiant atsilyginti dėl Dievo teisingumo ir išgelbėti Lietuvą. O ką manote jūs?
Aleksandras Stralcou
P.S. Citatos pagal: „Fatima: tragedijos ar vilties pranašystės?“ 49-55 psl.