Ramybė per šventes dar nereiškia, kad audra mūsų aplenks. Autorius kelia nepatogius klausimus apie asmenines ir visuomenines nuodėmes, apie realią karo grėsmę ir apie tai, ar dronų bei „mirties zonų“ epochoje Lietuva apskritai turi žmogiškų galimybių apsiginti. Atsakymas veda prie radikalios, bet paprastos išvados: jei yra išsigelbėjimas, tai tik per nuoširdų atsivertimą ir sugrįžimą po Marijos globos skraiste – nes Lietuva yra Jos žemė.
Gana ramiai sulaukėme dar vienų 2026 m. Velykų. Dėkokime už tai gerajam Dievui! Argi Lietuva nenusipelnė Dievo bausmės? Argi mes patys nenusipelnėme Dievo bausmės? Tiek daug asmeninių ir visuomeninių nuodėmių slegia mūsų sąžinę, mūsų tautiečių sąžinę. Be abejonės, baisiausios yra abortai ir genderizmo ideologijos skatinimas. Tai nuodėmės, kurios, pagal tradicinį Bažnyčios katekizmą, apie kurį, atrodo, pamiršo mūsų šiuolaikiniai ganytojai, šaukiasi Dangaus keršto: sąmoningas nekalto žmogaus nužudymas ir sodomijos nuodėmė.
Argi tuomet mums gresiantis karas nebūtų mūsų pačių nusipelnęs? O jei jis prasidėtų, ar sveiko proto žmogus galėtų tvirtai teigti, kad Lietuva apsigintų? Ar besivystanti vokiečių brigada yra pakankama mūsų sąjungininkų parama? Ar, susidūrus su nauju mūšio lauku su „mirties zonomis“, stebimomis dronų, yra bent kokia viltis partizaniniam karui? Manau, kad dabar esame daug blogesnėje padėtyje nei 1944 metais. Potencialus priešas, turintis dirbtinio intelekto valdomų „dronų debesis“, partizanams nepaliks jokių šansų.
Argi nėra išsigelbėjimo? Žmogiškai mąstant – nėra. Bet jei mąstyti Dievo akimis, tai visada yra. Ir tai yra visiškai realistiška mintis. Lietuva negali apsiginti pasikliaudama žmogiškosiomis jėgomis. Bet ji gali apsiginti, jei to bus Dievo valia. Ši išeitis – tai nuoširdus puolimas prie Švenčiausiosios Mergelės Marijos kojų, juk Lietuva – tai Marijos žemė! Galiausiai reikia į tai pažvelgti rimtai. Galiausiai reikia imtis šio dvasinio pastangų, kurios nėra neįmanomos. Juk nie prarasime dėl to nieko. Žmogiškai mes vis tiek neturime šansų. O su Dievu galime viską! O prieigą prie Jo Širdies turime per Mariją ir Jos Širdį.
Aleksandras Stralcou