Lituania Catholica

Katalikiška Lietuva

Šv. Jono Bosko sapnas apie dvi kolonas jūroje

1862 gegužės 14 d. Don Boskas turėjo džiaugsmo priimti ką tik įsteigto Saleziečių ordino dvidešimt dviejų narių pirmuosius vienuolinius įžadus.1862 gegužės 14 d. Don Boskas turėjo džiaugsmo priimti ką tik įsteigto Saleziečių ordino dvidešimt dviejų narių pirmuosius vienuolinius įžadus.

1862 gegužės 14 d. Don Boskas turėjo džiaugsmo priimti ką tik įsteigto Saleziečių ordino dvidešimt dviejų narių pirmuosius vienuolinius įžadus.1862 gegužės 14 d. Don Boskas turėjo džiaugsmo priimti ką tik įsteigto Saleziečių ordino dvidešimt dviejų narių pirmuosius vienuolinius įžadus.Tada be kita ko jis pasakė naujai davusiems įžadus, kad jis turi tikrų įrodymų, jog Saleziečių ordinas Dievo valia klestės. Kalbėdamas jiems, jis atrodė labai patenkintas.Po kelių dienų, gegužės 30 d., jis papasakojo tokį sapną. Jis susijęs su Bažnyčios mūšiais prieš daugelį priešų, popiežiaus kentėjimais ir galutiniu triumfu per pamaldumą šventajai Eucharistijai bei Marijai, Krikščionių Pagalbai.

Aš noriu papasakoti jums sapną. Tiesa, kad sapnuodamas žmogus nemąsto. Kaip bebūtų, aš, kuris netgi papasakočiau jums savo nuodėmes, jeigu nebijočiau, kad jos privers jus visus išsilakstyti, o šį namą – sugriūti, pasakoju jums tai jūsų dvasinei naudai. Aš sapnavau šį sapną prieš kelias dienas.

Sapnas

Įsivaizduokite, kad kartu su manimi esate ant jūros kranto ar, tiksliau, ant vandens apsuptos uolos ir kad nematote jokio kito žemės lopinėlio, išskyrus tą, kuris yra po jūsų kojomis. Visame šitame beribiame vandens plote jūs matote nesuskaičiuojamą laivyną laivų, besikaunančių mūšyje. Laivų priešakiai yra aštrių į ietis panašių smaigalių formos ir jie perveria bei visiškai sugriauna visa, į ką atsitrenkia. Tie laivai yra ginkluoti patrankomis, daugybe šautuvų, padegamosiomis medžiagomis, kitais visų rūšių ginklais, o taip pat ir knygomis, ir jie puola laivą, daug didesnį bei aukštesnį nei jie patys, bando perdurti jį savo smaigaliais, padegti jį ar kokiu nors būdu padaryti jam kiek įmanoma daugiau žalos.

Bažnyčios laivas

Šio didingo viskuo aprūpinto laivo palydą sudaro daug mažesnių laivų, kurie gauna iš jo įsakymus gintis nuo puolančio laivyno.

Dvi kolonos

Vidury begalinių jūros platybių stūkso dvi didelio aukščio galingos kolonos netoli viena kitos. Vienos viršūnėje – Nekaltosios Mergelės statula. Po jos pėdomis kabo didelė lenta su šiuo įrašu: Auxilium Christianorum – „Krikščionių Pagalba“. Ant kitos, kuri yra daug aukštesnė ir didesnė, baltuoja ostija, didelio dydžio, proporcinga kolonai, o po ja – kitas užrašas su žodžiais: Salus Credentium – „Tikinčiųjų Išganymas“.

Šventasis Tėvas

Didžiojo laivo vyriausiasis vadas yra Aukščiausiasis Pontifikas. Jis, matydamas priešų pyktį ir blogybes, kurį patiria jo tikintieji, nutaria sušaukti aplink save mažesnių laivų kapitonus, kad surengtų pasitarimą ir nuspręstų, ką reikia daryti.

Konklavoje

Visi kapitonai sueina į didįjį laivą ir susirenka aplink popiežių. Vyksta jų pasitarimas, tačiau tuo tarpu vėjas ir bangos perauga į audrą, ir jie siunčiami atgal valdyti savųjų laivų.Stoja trumpa ramybės valandėlė. Antrą kartą popiežius suburia kapitonus aplink save, o tuo tarpu flagmanas – didysis laivas – toliau plaukia savo kursu. Bet baisingoji audra sugrįžta. Popiežius stovi prie laivo vairo ir visos jo jėgos sutelktos vairuoti laivą link tų dviejų kolonų, nuo kurių viršūnių iš visų pusių kabo gausūs inkarai ir dideli kabliai, pritvirtinti grandinėmis.

Mūšis

Visi priešo laivai juda jo atakuoti ir bando bet kuria kaina sustabdyti jį ir nuskandinti: kai kurie raštais ir knygomis arba degiomis medžiagomis, kurių jos pripildytos; kiti – šautuvais, kitais šaunamaisiais ginklais bei taranais. Mūšis įsiliepsnoja vis negailestingiau. Priešų laivų smaigaliai žiauriai smaigo, bet jų pastangos ir smūgiai nepasiekia tikslo. Jie veltui stengiasi ir iššvaisto visas savo jėgas ir amuniciją. Didysis laivas saugiai ir lygiai plaukia savo keliu. Kartais atsitinka, kad po smarkaus smūgio jo šonuose atsiveria didelės gilios angos, bet vos tik spėjama padaryti žalą, tuojau švelnus vėjelis papučia nuo dviejų kolonų, ir skylės užsiveria, o lūžiai iškart užlyginami.

Priešo sumušimas

Tuo tarpu užpuolikų patrankos susprogsta, šautuvai bei kiti ginklai ir laivų smaigaliai sulūžta; daugelis laivų išblaškomi ir nuskęsta jūroje. Tada įsiutę priešai veržiasi kovoti akis į akį, kumščiais, smūgiais, piktžodžiavimais ir keiksmais.Galop popiežius krenta sunkiai sužeistas. Bematant esantys su juo bėga jam padėti ir pakelia jį. Kai popiežius gauna antrą smūgį, jis vėl krenta ir miršta. Iš priešų eilių suskamba pergalės ir džiaugsmo šūksniai, neapsakomos patyčios kyla iš jų laivų.

Naujasis popiežius

Bet vos tik pontifikas numiršta, kitas popiežius stoja jo vieton. Laivų vadai, suėję draugėn, išsirinko popiežių taip greitai, kad naujienos apie popiežiaus mirtį susimaišo su naujienomis apie jo įpėdinio išrinkimą. Priešai ima prarasti drąsą.

Poilsio prieglobstis

Naujasis popiežius, sutriuškindamas priešus ir nugalėdamas visas kliūtis, veda laivą tiesiai link dviejų kolonų ir sustoja pailsėti tarp jų. Jis prisišvartuoja lengva grandine, kabančia nuo pirmagalio prie inkaro, esančio ant kolonos, ant kurios stovi ostija, o kita lengva grandine, kabančia ant laivagalio, jis pritvirtina jį kitame gale prie kito inkaro, nukabusio nuo kolonos, ant kurios stovi Nekaltoji Mergelė.

Priešo sutriuškinimas

Tada įvyksta didelis sukrėtimas. Visi laivai, kurie iki tol kovojo prieš popiežiaus laivą, yra išblaškomi. Jie bėga, susiduria vienas su kitu ir dūžta į gabalus. Kai kurie skęsta ir bando nuskandinti kitus. Keli maži laivai, kurie narsiai kovojo už popiežių, skuba, kad pirmi suspėtų nuplaukti ir prisišvartuoti prie tų dviejų kolonų.Daug kitų laivų, kurie pasitraukė išsigandę mūšio, atsargiai žiūri iš tolo. Sudužusių laivų nuolaužoms išsibarsčius jūros verpetuose, jie savo ruožtu džiaugsmingai plaukia link tų dviejų kolonų, pasiekę jas, prisitvirtina prie kablių, kabančių ant jų, ir ten saugiai apsistoja kartu su pagrindiniu laivu, kuriame yra popiežius. Jūroje tvyro didi ramybė.

Don Boskas paaiškina

Šioje vietoje Don Boskas paklausė Dono Rua: „Ką jūs manote apie šią istoriją?“Don Rua atsakė: „Man atrodo, kad popiežiaus laivas reiškia Bažnyčią, kurios galva jis yra: laivai – žmonės, jūra – šis pasaulis. Tie, kurie gina didįjį laivą, yra gerieji, meile susiję su Šventuoju Sostu. Kiti yra jos priešai, kurie bando įvairiausiais ginklais ją sunaikinti. Dvi išsigelbėjimo kolonos tikriausiai yra pamaldumas Švenčiausiajai Marijai ir švenčiausiajam Eucharistijos Sakramentui“.Don Rua nekalbėjo apie popiežių, kuris krito ir mirė. Don Boskas taip pat tylėjo apie jį. Jis tiesiog pridėjo: „Jūs teisus! Bet aš turėčiau pataisyti vieną frazę. Priešo laivai yra persekiojimai. Rimčiausi išmėginimai Bažnyčiai yra netoli. Tai, kas buvo iki šiol, yra beveik niekas, palyginus su tuo, kas turi nutikti. Jos priešus vaizduoja laivai, kurie bando nuskandinti pagrindinį laivą, jei tik galėtų. Beliko tik dvi priemonės, kurios gali ją išgelbėti tokioje sumaištyje: pamaldumas Švenčiausiajai Marijai ir DAŽNA KOMUNIJA, naudojimasis visomis priemonėmis ir stengimasis iš visų jėgų praktikuoti jas bei kad jas praktikuotų visur ir kiekvienas“.

(Don Boskas daugiau nepateikė jokių paaiškinimų.)

(Biografiniai atsiminimai, t. VII, sk. XVIII, p. 169. Versta iš: Fr. J. Bacchiarello, Forty Dreams of St. John Bosco, the Apostle of Youth, TAN Books, Rockford Ill., 1996, p. 205. Iš anglų k. vertė Šarūnas Pusčius).

DALINTIS ŠIU ĮRAŠU

Share on facebook
Share on google
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on print
Share on email