Artėja įvairių lygių rinkimai: Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai. Kaip rašiau straipsnyje „Kaip kovoti su kultūrine revoliucija Lietuvoje?“, nereikėtų dėti vilčių į konkrečią politinę jėgą, nes ne ji keičia tikrovę, priklausomai nuo rinkėjų masės ir žiniasklaidos, bandančios sumaniai manipuliuoti šia rinkėjų mase, sprendimų.
Mūsų kova turėtų būti nukreipta būtent į politinės minties formavimą rinkėjų tarpe ir politikų privertimą imtis vienokių ar kitokių pokyčių. Mes veikiame ne iš „pirmosios“, o iš „antrosios“ politinės eilės. Mes veikiame pirmiausia kultūriniu, o ne tiesioginiu politiniu lygmeniu, tačiau taip daug veiksmingiau darome įtaką politikai.
Kodėl taip yra? Todėl, kad politikai susiduria su labai sunkia užduotimi – kaip įtikti kuo didesniam skaičiui rinkėjų arba vienai ar kitai žiniasklaidos grupei, oligarchams ir pan. Siekdami išplėsti savo įtaką, jie daro kompromisus principiniais klausimais.
Tačiau neretai pasitaiko ir taip, kad palyginti nedidelė, bet labai aktyvi rinkėjų grupė pastato politikus į nepatogią šviesą, parodydama jų oportunizmą. Tada sėkmę lemia šios grupės garsumas.
Būtent dėl to nereikia statyti ant partijos ar lyderio, nes lyderis ar bet kuri partija visada bus linkusi būti oportunistinė, išduoti savo principus vardan tariamos įtakos. Kita vertus, geriausia garantija – garsiai reikalauti, kad bet kuri politinė jėga vykdytų mūsų reikalavimus.
Mūsų poveikio priemonė yra žiniasklaida. Todėl prašome jūsų paramos, kad žiniasklaida būtų laisva nuo politikų, oligarchų ir įvairių liberalių agendų, bet priklausoma tik nuo jūsų – mūsų rėmėjų. Žinoma, šiandien mums sunku varžytis su Lietuvos informacinę erdvę užvaldžiusiais žiniasklaidos holdingais, tačiau interneto dėka galime neproporcingai padidinti savo įtaką, todėl prašome ir Jūsų paramos, nes kiekvienas euras, skirtas mūsų žiniasklaidai, yra kelis kartus reikšmingesnis už tą eurą, kuris iš mūsų atimamas iš mokesčių žiniasklaidos holdingams.
Dabar pereikime prie reikalavimų, už kuriuos kovojame, klausimo. Juos galima apibrėžti keliais klausimais, kurie susiję su tikėjimo ir moralės klausimais, taip pat su mūsų tėvynės reikalais. Jūsų požiūrį į šias ar kitas politines jėgas siūlome apibrėžti pagal jūsų atsakymus į šiuos klausimus. Raginame tuos iš Jūsų, kurie eina į priešrinkiminius susitikimus su politikais, užduoti šiuos klausimus ir išklausyti atsakymus, kad susidarytų nuomonę, ar verta balsuoti už vieną ar kitą politiką. Verta pažymėti, kad neatsakymas ar vengimas atsakyti į klausimą iš esmės reiškia neigiamą atsakymą ir taip turėtų būti traktuojamas.
Klausimai bet kurių rinkimų kandidatams:
- Ar katalikybė Lietuvoje turėtų būti pripažinta kaip valstybę formuojanti religija?
- Ar Lietuvoje žmogaus gyvybė turėtų būti saugoma nuo pat atsiradimo uždraudžiant abortus pagal pareikalavimą?
- Ar Lietuvoje reikėtų saugoti vyro ir moters santuoka pagrįstos šeimos sampratą ir turėtų būti neleidžiama įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę?
- Ar Lietuvoje turėtų būti neleidžiama įteisinti galimybę įsivaikinti tos pačios lyties asmenų poroms?
- Ar Lietuvoje reikėtų saugoti vaikus nuo propagandos apie homoseksualumą viešojoje erdvėje, mokyklose ir žiniasklaidoje?
- Ar Lietuvoje neturėtų būti keičiama vaiko paėmimo iš tėvų įtariant grėsmę vaiko gerovei tvarka?
- Ar Europos Sąjunga turėtų būti federacinė valstybė ar suverenių valstybių sąjunga ir laisvos prekybos zona?
- Ar skelbti Rožančiaus Kryžiaus Žygį Lietuvai ginti ir visomis priemonėmis ginkluotis ir ruoštis karui?
Pateikiami klausimai susiję su trimis žmogaus veiklos sritimis: tikėjimu, šeima ir saugumu. Daugiausia klausimų (penki) susiję su šeimos tema, nes būtent šeima šiandien yra labiausiai apšaudoma liberalių programų.
Kartu šeima iš tiesų yra pagrindinė ląstelė, kurioje žmogus ateina į šį pasaulį ir kurią palieka. Šia prasme šeima yra svarbesnė už valstybę. Valstybė gali egzistuoti arba neegzistuoti, bet šeima ir kartu su ja tauta egzistuos.
Antroji klausimų grupė susijusi su saugumu dviem aspektais. Teisiniu aspektu – kaip Lietuva gali funkcionuoti Europos Sąjungoje. Gynybiniu aspektu – kaip pasirengti galimai agresijai iš Rytų.
Kartu tikime, kad, nepataisius Lietuvos moralinės būklės, neatsigręžus į Visagalį per Švenčiausiąją Mergelę Mariją, mūsų žmogiškosios pastangos pasmerktos žlugti. Šios žmogiškosios pastangos yra labai reikalingos, tačiau tik su sąlyga, kad bus malda, o svarbiausia – didelės dalies gyventojų malda ir vieša malda.
Ir dar vienas klausimas, kuris yra svarbiausias ir susijęs su mūsų tikėjimu. Ar mūsų katalikų tikėjimas ras pripažinimą mūsų šalyje? Jei taip, tuomet Dievo akyse šios valstybės egzistavimas turi prasmę. Viešpats Dievas nori būti garbinamas ne tik altoriuose, bet ir viešose erdvėse – visuomenėje ir valstybėje.
Jonas Šaulys