Gegužės 13 d. minimos dar vienos Fatimoje įvykusių Dievo Motinos apsireiškimų metinės. Šias metines išgyvename labai neramiais laikais, kai pilno masto karas yra tiesiog “už tvoros”, kai socialiniai ir ekonominiai mechanizmai visame pasaulyje buvo sugriauti arba įtempti dėl “Pandemija” operacijos.
Fatimoje Dievo Motina turėjo žmonijai perduoti mintį, kaip įveikti pasaulines krizes ir dramas, su kuriomis susiduriame.
Ji sakė, kad Dievo bausmės įvyksta tada, kai žmonija nukrypsta nuo Dievo įstatymų.
Prie to galima pridėti Katalikų Bažnyčios katekizmo punktus apie “nuodėmes, šaukiančias Dievo keršto”, kurie dabar minimi labai retai arba visai neminimi. Labai tikėtina, kad būtent šias nuodėmes turėjo omenyje Dievo Motina, kalbėdama vaikams Fatimoje.
Pirmoji tokia nuodėmė yra Homicidium voluntarium – savanoriška, tyčinė žmogžudystė. Dabartiniame mainstreame žmonės tai supranta kaip paprastą žmogžudystę ir dažnai pamiršta, kad tokia pat žmogžudystė yra abortas. Verta prisiminti, kad 2022 m. visame pasaulyje per “abortus” buvo nužudyta daugiau kaip 70 mln. žmonių. Šis rodiklis per vienerius metus viršija mirčių skaičių per visus didžiuosius XX a. karus!
Antrasis yra Peccatum Sodomitarum – sodomijos nuodėmė. Vėlgi ne paslaptis, kad plačiųjų Vakarų šalys, su retomis išimtimis, ne tik įteisina šią nuodėmę kaip įprastą teisinę praktiką, bet ir skatina ar leidžia propaguoti tokį elgesį naudodamosi visomis masinės informacijos priemonėmis, negailėdamos finansinių išteklių įvairioms šia kryptimi veikiančioms agentūroms remti.
Lietuva šiuo metu šioje srityje elgiasi pakankamai santūriai, tačiau tendencija homoseksualius santykius teisiniu požiūriu prilyginti normaliai šeimai akivaizdi ir čia.
Trečiasis – Clamor populi oppressi – paprastai apibūdinamas kaip vargšų, našlių ir našlaičių engimas, nors pažodžiui iš lotynų kalbos jis reiškia “engiamų žmonių šauksmas”. Ši nuodėmė esamuoju laiku gali tiesiogine prasme neatrodyti taip, kaip pateikta jos tiesioginiame aprašyme. Vis dėlto galima matyti, kad 2020-2021 m. vykdyta operacija “Pandemija” turėjo įtakos tam, kad gerokai sumažino viduriniosios klasės turtą ir taip sumažino gyventojų daugumos įtaką valstybėse priimamiems sprendimams.
Ketvirtoji nuodėmė, šaukianti dangaus keršto, yra Iniustitia in mercenarium – pabrėžiant, kad “nemokamas deramas darbo užmokestis darbininkams”. Pažodinis vertimas iš lotynų kalbos yra “neteisingumas prekyboje ar tvarkant reikalus”. Šioje platesnėje sąvokoje nesunku pateikti pavyzdžių. Afera po aferos Rusijoje, JAV ar Europos šalyse.
Verta paminėti, kad Dievo Motina taip pat tiksliai nurodė vadinamąsias “Rusijos klaidas”. Šiandien gali atrodyti, kad šios “klaidos” mus pasiekia iš Vakarų. Tai tiesa, tačiau iš kur šios “klaidos” atsirado Vakaruose? Juk dar XX a. septintajame dešimtmetyje jų ten iš esmės nebuvo. O skyrybos, abortai ir LGBTQ+ – visa tai yra XX a. paskutinio ketvirčio istorija. Priešingai, Rusijoje pirma grožinė apysaka, kurioje pozityviai aprašytas homoseksualumas, pasirodė 1906 m. – Michailo Aleksejevičiaus Kuzmino apsakyme “Krylja”, kuris buvo atviras homoseksualas. Sovietų Rusijoje – pirmojoje pasaulio šalyje – 1920 m. buvo įteisinti abortai. Būtent Rusijoje buvo kuo labiau išgirstas “karo komunizmo ir kolchozų engiamų žmonių balsas”.
Matome, kad nuodėmių, šaukiančių dangaus keršto, vis dar gausu. Dievo Motina mums duoda tokią gelbėjimosi priemonę: “Atgaila! Atgaila! Atgaila!” ir pirmųjų mėnesio šeštadienių pamaldumas.
Kad pasuktume istorijos tėkmę, turime atsigręžti į Fatimos Dievo Motiną su rožinio malda ir Komunija pirmaisiais mėnesio šeštadieniais. Pasaulyje nėra tokios problemos, kurios nebūtų galima išspręsti rožinio pagalba. Kreipkimės į savo Motiną, į Nekaltąją, ir nedelskime, juk Lietuva – Marijos Žemė!
Aleksandras Stralcovas