Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Austrija buvo padalinta į 4 okupacines zonas, užimtas amerikiečių, anglų, prancūzų ir sovietų. Rusai okupavo dalį su sostine Viena, turinčią daugiausiai iškasenų ir labiausiai išvystytą pramonę.
Nepaisant komunistų pralaimėjimo 1946 metų rinkimuose darėsi vis labiau aišku, kad Maskva ketina formaliai prisijungti jos užimtą dalį.
Tuo metu vienas pranciškonas, t. Peteris Pavliczekas, grįžęs iš nelaisvės, atliko padėkos maldinę kelionę į Marijos šventovę Mariazellį. Jis klausė Dievo Motinos, ką reikėtų daryti, kad šalis būtų išgelbėta, ir išgirdo vidinį balsą: „Kasdien kalbėkite Rožančių, ir ateis taika“.
1947 vasario 2 d. t. Pavliczekas pradėjo pamokslauti apie Rožančiaus kryžiaus žygį Fatimos dvasioje kaip atsilyginimą už nepagarbą Dievui, nusidėjėlių atsivertimo, taikos ir išsigelbėjimo visam pasauliui, o ypač Austrijai intencijomis. Tikintieji įsipareigodavo savo namuose kalbėti Rožančių prašant šalies išvadavimo, bažnyčiose buvo rengiamos viešos pamaldos, per miestus ir kaimus ėjo šimtų, o kartais ir tūkstančių žmonių procesijos kalbant Rožančių.
1949 metais būklė tapo kritiška: po sufalsifikuotų rinkimų Čekoslovakija ir Vengrija galutinai pateko į komunistų rankas, ten prasidėjo Bažnyčios persekiojimas (pvz. Vengrijos primas kardinolas Mindszenty buvo nuteistas ir pasodintas į kalėjimą). Artėjo nauji rinkimai Austrijoje.
Tokioje situacijoje t. Peteris nutarė suaktyvinti kryžiaus žygį: paskelbė penkias dienas viešų maldavimų. Jų rezultatas: rinkimuose komunistai laimėjo tik 5 mandatus. Tačiau Berlyne sovietų užsienio reikalų ministras Molotovas kancleriui Figeliui pareiškė: „Neturėkite iliuzijų. To, ką jau kartą užėmėme, neatiduosime niekad.“
Kancleris paprašė tėvą Peterį dar sustiprinti maldas. 1955 balandį Rožančiaus kryžiaus žygyje jau buvo 500 000 narių. Naujas kancleris Raabas buvo iškviestas į Maskvą, kur jį priėmė gegužės 13 d. Tos dienos vakare jis rašė: „Šiandien Fatimos diena. Rusai dar labiau užsispyrę. Meldžiuosi Dievo Motinai, kad padėtų austrų tautai“.
Žmogiškai mąstant, viskas buvo prarasta, bet kaip tik tuo momentu įsikišo Dievas. Priešingai visiems lūkesčiams, Maskva pripažino Austrijos nepriklausomybę. Paskutinis rusų kareivis paliko Austriją 1955 spalio 26 dieną. Vienoje buvo surengta didžiulė padėkos ceremonija, savo kalbose politikai ir dvasininkai vieningai kartojo, kad pergalės priežastimi buvo Švč. M. Marijos Rožančinės užtarimas.
Pagal www.fsspx.lt
P.S. Matyt, ir Lietuvą gali išgelbėti tik panašus stebuklas kaip Austrijoje. Kad lietuvių tauta nebūtų išnaikinta nuo žemės paviršiaus, kaip Fatimoje išpranašavo Dievo Motina, sakydama, kad „daugelis tautų bus išnaikintos“, turime pradėti tikrai masinį Rožančiaus kryžiaus žygį.
Viršuje esantis vaizdas iš video straipsnio anglų kalba apie rožinio stebuklą Austrijoje
Litkat redakcija