Gruodžio 23 d. Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčia paskelbė komunikatą dėl Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios pozicijos dėl Fiducia Supplicans doktrinos dikasterijos deklaracijos dėl palaiminimų pastoracinės reikšmės.
Ukrainos Graikų katalikų Bažnyčios pareiškime dėl Deklaracijos randame:
1. Minėtoje Deklaracijoje aiškinama palaiminimų pastoracinė reikšmė Lotynų Bažnyčioje, o ne Rytų Katalikų Bažnyčiose. Joje nenagrinėjami katalikų tikėjimo ar moralės klausimai, nesiremiama jokiais Rytų Bažnyčių kanonų kodekso (CCEO) priesakais ir nekalbama apie Rytų krikščionis. Taigi, remiantis kan. 1492 CCEO, ši deklaracija taikoma tik Lotynų Bažnyčiai ir neturi teisinės galios Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios tikintiesiems.
2. Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčia yra viena iš Rytų katalikų Bažnyčių. Todėl ji turi savo liturginį, teologinį, kanoninį ir dvasinį paveldą, kurio visi tikintieji privalo laikytis ir puoselėti (CCEO, kan. 39-41). “Palaiminimo” reikšmė UGKB ir Lotynų Bažnyčioje skiriasi.
3. Pagal mūsų Bažnyčios liturginę tradiciją kunigo ar vyskupo palaiminimas yra liturginis gestas, kurio negalima atskirti nuo likusio liturginių apeigų turinio ir redukuoti iki privataus pamaldumo aplinkybių ir poreikių (UGKC katekizmas “Kristus yra mūsų Pascha”, par. 505-509).
4. Pagal bizantiškojo apeigyno tradicijas “palaiminimo” sąvoka reiškia pritarimą, leidimą ar net įsakymą atlikti tam tikros rūšies veiksmus, maldą ir asketines praktikas, įskaitant tam tikras pasninko ir maldos rūšis. Be abejo, kunigo palaiminimas visada turi evangelizacinį ir katechetinį matmenį, todėl niekaip negali prieštarauti Katalikų Bažnyčios mokymui apie šeimą kaip ištikimą, neišardomą ir vaisingą vyro ir moters meilės sąjungą, kurią mūsų Viešpats Jėzus Kristus iškėlė iki šventojo Santuokos sakramento orumo. Pastoracinis įžvalgumas ragina mus vengti dviprasmiškų gestų, pareiškimų ir sąvokų, kurios iškreiptų ar iškraipytų Dievo žodį ir Bažnyčios mokymą.
Viešpaties palaiminimas tebūna jums!