Šios kovos: už gyvybės apsaugą, santuokos apibrėžimą, tėvų teises, religijos ir žodžio laisvę ir netgi už laisvą mokslą bei gydymą apima vis daugiau pasaulio ir vis labiau įsismarkauja.
Ten, kur jos prasidėjo anksčiausiai – taip vadinamose senosiose Vakarų demokratijose, kultūrinį homoseksualizacijos karą genderistai jau laimėjo. Ši tema net nebėra svarstoma, dabar įnirtingiausiai vyksta kova prieš vaikų labai ankstyvą seksualizavimą darželiuose bei mokyklose bei prieš tai, kad jie galėtų mediciniškai keisti lytį be tėvų žinios. Svarbi ir eutanazijos tema. JAV tebevyksta mūšiai dėl abortų. Dažniausia tema – medikamentiniai abortai. Na, o naujienos ten – pedofilijos, poliamorijos normalizavimas. Tokie “pažangiausieji” kaip ispanai jau beveik visiškai legalizavo zoofiliją.
Ypač įnirtingas karas vyksta JAV. Per teismus, protestus, kartais net per susirėmimus, suėmimus, slaptųjų tarnybų (FBI) į visą šį procesą įsikišimą ir t.t., ir pan. Skirtingai skirtingose valstijose, priklausomai nuo to, kas ten ką labiau valdo – respublikonai ar demokratai. Žinoma, dar ir patys respublikonai ar net demokratai nėra visur vienodi. Tai vienose valstijose labiau atakuoja vieni, ginasi kiti, kitose – atvirkščiai.
Kodėl tai vadinu karu? Na, įprastinės politikos tai nė iš tolo neprimena. Atvirkščiai, tarp JAV apžvalgininkų nėra reta mintis, kad kada nors tai gali peraugti ir į tokį pilietinį karą, koks buvo 1861 m.
Tuo tarpu homoseksualizavimo ir to įteisinimo banga vis labiau kyla Azijoje – vadinamose vakarietiškose jos šalyse.
Afrikoje gi homoseksualizmas daug kur vis dar draudžiamas baudžiamaisiais įstatymais, ypač katalikiškose šalyse. Tai prieš tų šalių vadovus ir Bažnyčias nusprendė kovoti netgi mūsų popiežius.
Lietuviai blogąja prasme yra pažengę toliau nei Afrika ir yra, sakyčiau, Azijos padėtyje. Tie, kurie daugiau apie tai žino ir supranta, kartoja, kad pas mus dar nėra taip blogai. Tas tiesa. Bet pasidaryti taip pat blogai kaip “senuose” Vakaruose gali labai staigiai. JAV federaliniu lygmeniu visur vienalytes santuokas įteisino tik 2015 m. ir štai kas ten jau dabar darosi!
Spaudimas tokiems dalykams didėja toli gražu ne vien iš mūsų popiežiaus. Milžiniškas spaudimas, nors ir netiesiogiai, dabar ateina per JAV bei per tarptautines viršvalstybines organizacijas – ypač UN, WHO, UNICEF ir UNESCO. Tiesioginis – per Europos Sąjungos institucijas, įskaitant ir Europos Žmogaus Teisių Teismą. Sumoje ten vyksta su tuo susijęs 21 atvejis, galimai tiesiogiai paliesiantis ir Lietuvą. Pažadėjau kada nors apie tai padaryti laidą pas Orlauską.
Na o mūsų valdžioje sėdi patys tiesioginiausi to spaudimo įrankiai pedošurajevcai. Ir šią sesiją su tuo spaudimu jie ketina grįžti dviguba jėga. Greitai laukia ne tik vėl bandymai legalizuoti narkotikus ir vienalytes sąjungas, bet ir vėl neapykantos kalbos bausmių sugriežtinimo projektai, pan. Kitos dalies sprendimų jie laukia ateinant tiesiai iš ES.
Ką darysime? Štai apie ką mums ir vertėtų pasitart.
Tomas Senūta