Neapleiski mūsų, Motinėle, Kuri neapleidi Aušros Vartų. Mums širdis sopančias išgėlė:
Užtark, užtarus mus tiek kartų.Taip daug gali pas Visagali, Užtark vargingą mūsų šalį.
Per amžius Vilniuj Stebuklingai Globojai mūs tėvus ir gynei, Būk ir vaikams jų maloninga,
Laisvės dienas grąžink tėvynei. Užtark, užtark, pas Visagali, Kad Jis palengvintų mūs dalią.
(Maironis)
Kai taurusis, švento gyvenimo vyras, Jurgis Matulevičius buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupu, ingreso dieną (1918 metų gruodžio 8 dieną, šv. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo šventėje) Vilniaus katedroje sakytąjį savo pirmąjį pamokslą taip užbaigė:
„Šventoji Nekaltai Pradėtoji Dievo Motina, kuri Aušros Vartuose švieti ir mus gini ir globoji! Pavedu Tau save ir savo aviją. Suteik, kad baigtųsi karas ir įvyktų ramybė! Kad išnyktų neapykanta ir įsiviešpatautų visuotinė meilė! Sutaikink mus su savo Sūnumi, kad amžinai linksmintumės danguje…“
Ne vien lietuvis arkivyskupas su tokiu pasitikėjimu, su tokia meile kalbėjo į Aušros Vartų Mariją. Ta šventovė yra brangi visai lietuvių tautai. Prie Aušros Vartų laisvėje plaukė maldininkų minios, gatvėje suklaupusios šventas giesmes giedojo. Pro Aušros Vartus nepraėjo nei žydas, nei maskolius kepurės nenusiėmęs. Aušros Vartų Paveikslėlis drauge su rūtų šakelėmis puošė lietuvaičių maldaknyges, prie Aušros Vartų skriejo ir tebeskrieja lietuvių maldos ir svajonės.
Iš Aušros Vartų Marija daug slaptų ašarų išdžiovino, daug atodūsių nuramino, daug dyglių iš širdies ištraukė; o jei kam ir ilgėliau pasiliko žaizda ir kančia krūtinėje, tai ir ta kentėjimų siela nekartą per Aušros Vartų Marijos užtarimą, maldų vizijose buvo paguodos pragiedruliais nušviesta.
Kun. Juozas Prunskis Publikuota iš: Kun. Juozo Prunskio knygos „Aušros Vartai Vilniuje“ (Čikaga, 1949 m.)
Pagal www.katalikutradicija.lt