Peticiją prieš Gyvenimo įgūdžių programą jau pasirašė daugiau nei 100 tūkst. šalies piliečių. Spaudos konferencijos metu paskelbta, kad į šią iniciatyvą įsitraukė ženkli dalis Lietuvos visuomenės.
Antradienio rytą Seimo narys Mindaugas Puidokas surengė spaudos konferenciją, kurios metu visuomenei pristatyti bei aptarti Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP) stabdymo rezultatai. Šioje apžvelgiamojoje spaudos konferencijoje be parlamentaro M. Puidoko taip pat dalyvauja Seimo narė Beata Pietkiewicz bei trijų vaikų mama Meida Šabūnienė.
Kaip teigia M. Šabūnienė, iš įvairių Lietuvos miestų, kaip aktyviausius būtų galima išskirti Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Alytaus ir Šiaulių gyventojus. Prie didelio aktyvumo prisidėjo Priekulės ir Vilkijos gyventojai.
„Tai didelis ačiū visiems, dėl bendrystės, bendrumo ir bendrų tikslų, kad šios Gyvenimo įgūdžių programos nebūtų mūsų vaikų mokyklose“, – sako M. Šabūnienė.
Parlamentaras M. Puidokas teigia, kad atliktas didelis darbas, o virš 100 tūkst. žmonių pareiškus savo nuomonę, švietimo ministrui atsiranda galimybė, be teismų sprendimų, išgirsti piliečių nuomonę ir atšaukti neteisėtą savo įsakymą.
Savo ruožtu Seimo narė B. Pietkiewicz pažymėjo, kad dabar po švietimu yra paslepiama ideologija, kuri mums netinka: Lietuva yra katalikiška bendruomenė, o vaikus siekiama auklėti pagal bažnytinį mokestį. Politikės teigimu, šiuo metu nėra nusistatyta tik prieš GĮP, tačiau yra prieštaraujama paslėptai ideologijai.
Peticija prieš GĮP pristatyta vos prieš kelis mėnesius, buvo sulaukta didelio visuomenės aktyvumo
Parašai peticijoje surinkti itin sparčiai. Primename, kad lapkričio mėnesį prieš Gyvenimo įgūdžių programos diegimą šalies mokyklose buvo pasirašę apie 75 tūkst. žmonių, o spalio mėnesį – daugiau nei 50 tūkst. šalies piliečių.
Taip pat buvo skelbta, kad 34 Seimo nariai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausiąjį administracinį teismą, kad jis tirtų, ar Gyvenimo įgūdžių bendroji programa atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Iniciatyva prieš Gyvenimo įgūdžių programos pamokų dėstymą šalies vaikams ir paaugliams buvo pradėta rugsėjo mėnesį.
Apie ją paskelbė parlamentaras M. Puidokas, savo organizuojamoje spaudos konferencijoje „Ne Gyvenimo įgūdžiams ir vaikų seksualizacijai Lietuvoje“.
Jos metu, politikas ir būrys visuomenininkų pasakė tvirtą „ne“ šios programos įgyvendinimui bei pasiūlė teisinius žingsnius, kaip šią privalomą tapusią programą sustabdyti, užtikrinti, kad vaikai nebūtų veikiami genderinės ideologijos ir seksualizacijos.
Konferencijos metu pristatyti oficialūs dokumentai, kuriais kreipiamasi į Lietuvos valdžią dėl Gyvenimo įgūdžių programos pašalinimo iš bendrųjų programų sąrašo.
Politikai, visuomenininkai ir net patys moksleiviai pasisako prieš Gyvenimo įgūdžių pamokas
Didelė dalis aktyvių Lietuvos žmonių yra nusiteikę prieš GĮP pamokas paaugliams bei vaikams. Kaip jau anksčiau teigė teisininkas Alvis Mozeris, Gyvenimo įgūdžių programoje galima pastebėti tuos dalykus, kurie turėtų būti sudedamojoje neformalaus švietimo sistemos dalyje, paversti juos privalomu dalyku yra neteisėta.
„Basų mamų“ judėjimo organizatorė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sakė, kad ši prieštaringa Gyvenimo įgūdžių programa yra pristatyta be poreikio: tėvų nuomonės, ar toks švietimas yra reikalingas, niekas neklausė. Veikiau priešingai: moters teigimu, šeimų tarpe dabar daug nerimo, nes valstybė nori permesti tėvų vaidmenį mokyklai.
„Petys už laisvę“ įkūrėjas ir „Gustuko picerijos“ vadovas Mantas Zaveckas, kaip tėvas, auginantis penktokę dukrą, teigė, kad mažamečių vaikų auklėjimas turi būti paliktas tėvų kompetencijai, o tėvai turi konstitucinę teisę į savo atžalų dorovinį, religinį ir moralinį ugdymą. Kitu atveju, tėvai turi teisę atskiru prašymu reikalauti mokyklų, kad jų atžaloms nepageidaujama Gyvenimo įgūdžių pamoka nebūtų dėstoma.
O savo nuomonę prieštaringos programos klausimu vienoje spaudos konferencijoje išreiškė ir patys moksleiviai.
Vilnietė devintokė Milana Gabrilavičiūtė kvestionavo, kodėl mokyklose yra taikoma ši programa, tačiau nėra mokoma sveikos gyvensenos. Savo ruožtu devintokas kaunietis Ignas Pavlovičius teigė, kad vienų asmenų laisvė žinoti, negali varžyti kitų laisvės tokios informacijos negauti.
„Leiskite mokytis tai, ko mums reikia, nesinaudokite mumis kaip politinėmis priemonėmis“, – teigė moksleivis.
Gabrielė Butkutė
JŠ pagal www.77.lt