Vakarai yra erdvėje ir laike įsišaknijusi civilizacija, besiskirianti nuo visų kitų dėl savo universalaus pašaukimo. Vakarai serga, bet jie nėra blogi. Jie gali atsigauti nuo patologinės būklės, kurioje yra atsidūrę. Gydymas – tai grįžimas į sveiką būseną, kurią jie patyrė savo istorijos aušroje, kai gimė krikščioniškoji Europa. Dievui viskas įmanoma (Mt 19, 26), – rašo profesorius Roberto de Mattei.
Lėktuvo, kuriuo keliavo “Wagner Group” vadovas Jevgenijus Prigožinas, sunaikinimas pasaulio žiniasklaidoje sukėlė beveik tiek pat triukšmo, kiek prieš du mėnesius bandymas sukilti prieš V. Putiną. Abiem atvejais įvykiui paaiškinti buvo iškeltos pačios išradingiausios hipotezės. Yra tokių, kurie lėktuvo susprogdinimą priskiria ne rusams, o ukrainiečiams arba amerikiečiams. Kiti įsitikinę, kad lėktuve buvo Prigožino antrininkas, o pats Prigožinas tebėra gyvas Afrikoje. Yra ir tokių, kurie abejoja sprogimu, teigdami, kad viskas buvo surežisuota taip, kad Prigožinas dingtų, o Putinas galėtų pademonstruoti savo galią. Pasaulyje, kuriame ant tikrovės uždedami skirtingi pasakojimai, sukuriantys niūraus netikrumo atmosferą, kur nieko negalima aiškiai ir galutinai teigti, hipotezė, kad Prigožiną nužudė Putinas iš keršto, atrodo pernelyg akivaizdi ir normali. Mes taip pripratome prie to, kas “nenormalu”, kad tai, kas “normalu”, mums atrodo pernelyg banalu. Dažnai todėl, kad įvykiai mums atrodo prieštaringi, chaotiški.
Šiandien Rusijoje ir pasaulyje loginė tvarka pasikeitė. Neracionalumas triumfuoja, kaip matėme birželio mėnesį V. Prigožino mestame iššūkyje V. Putinui – taip pat ir tame, kaip V. Putinas norėjo nubausti savo oponentą. V. Putinas patvirtino, kad Vakarų viešosios nuomonės akyse jis yra negailestingas diktatorius – dar daugiau, jis pažeidė pusiau diktatūros, kurios dalimi yra, taisykles.
Rusijoje vyksta konfliktas, kurį toks mokslininkas kaip O. Stefano Caprio vadina gopnikų, gatvės banditų, kaip sakydavo sovietmečio mafijos žargonu, karu. Pusiau raštingi žmonės sutinka su žmogžudyste, bet ne su tam tikro žodžio, kuris laikomas šventu, pažeidimu. Pasak kitos politologės Nonos Michelidzės, razborka (gaujų karas), kurioje Putinas yra vienas iš veikėjų, nusprendė atleisti Prigožinui. Atrodo, kad šeimininkas Kremliuje nesilaikė duoto žodžio, pažeisdamas žaidimo sąlygas. O kadangi Rusiją valdo nusikalstamo pasaulio įstatymai, tai šalyje sukels naują chaosą ir konfliktą.
Putinas turėjo pasiųsti žinią – ne tiek Vakarams, kiek BRICS šalių (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika) aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris prasidėjo Johanesburge rugpjūčio 23 d., išpuolio dieną. Aukščiausiojo lygio susitikime turėjo būti nuspręsta, ką įsileisti į klubą. BRICS yra tarptautinė organizacija, kurioje dominuoja Rusija ir Kinija, siekianti sukurti ekonominę ir politinę galią, kuri būtų opozicija Vakarams. V. Putinas negalėjo asmeniškai dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo išduoto arešto orderio. Todėl jis nusiuntė pranešimą, kuriame karą Ukrainoje apibūdino kaip neokolonializmo išraišką, taip kalbėdamas apie Vakarus, o ne apie Rusijos invaziją. Atrodo, kad logika čia visiškai priešinga. Daniel Hannan rugpjūčio 26 d. laikraštyje “Telegraph” priminė, kad 1916 m. Vladimiras Leninas parašė garsųjį pamfletą “Imperializmas kaip aukščiausia kapitalizmo stadija”, kuriame išdėstė socialinę ir politinę viziją, kuri, atrodo, įkvėpė BRICS grupę. Leninui imperializmas – tai kapitalizmas, pasiekęs tokią raidos stadiją, kai įsitvirtino monopolijų ir finansinio kapitalo dominavimas, kai pasaulis pradėtas dalyti tarptautiniams trestams ir kai visas žemės plotas padalytas didžiosioms kapitalistinėms šalims. Lenino politinė filosofija, apibendrinusi ir išpopuliarinusi K. Marksą, paplito visame pasaulyje, o Rusijoje ir kitur jos laikosi tie, kurie Vladimirą Putiną laiko kovos su globaliais ir imperialistiniais Vakarais didvyriu.
Tuo tarpu politinis, ekonominis ir karinis Vakarų žlugimas būtų didesnė katastrofa nei Romos imperijos žlugimas. Tada Bažnyčia sukrikščionino barbarų tautas ir taip davė pradžią viduramžių krikščioniškajai civilizacijai. Šiandien pati Bažnyčios vadovybė prisideda prie visuomenių nukrikščioninimo darbo. Tai, kas pasirodys horizonte, nesvarbu, ar tai bus Eurabija, ar Eurazija, bus susiję su nacionalinių valstybių pabaiga, Katalikų Bažnyčios išnykimu, visų civilizacijos pėdsakų ištrynimu ir pasaulio nugrimzdimu į barbarizmą, daug žiauresnį už bet kokį istorijoje žinomą barbarizmą.
Štai kodėl Putino ir Xi Jinpingo raginimai sukurti naują pasaulio tvarką turi būti atmesti. Jų tikslas – ne daugiapolis pasaulis, o Rusijos ir Kinijos hegemonija kultūriškai ir materialiai pažeistų Vakarų atžvilgiu. Didžiausi Vakarų priešai yra tie, kurie pasiduoda šioms paskatoms, “hibridinio karo”, dėl kurio žmonės praranda realybės jausmą, aukos.
Vakarai nėra globalistinis elitas ar anglakalbis lobizmas. Tai erdvėje ir laike įsišaknijusi civilizacija, kuri skiriasi nuo visų kitų dėl savo universalaus pašaukimo. Vakarų ir Europos pavyzdžiai yra jų įkūrėjai: Prancūzijos karalius šventasis Liudvikas, Kastilijos šventasis Ferdinandas, Portugalijos šventoji Elžbieta, Anglijos šventasis Edvardas, Škotijos šventoji Margaretė, imperatorius Henrikas, Vengrijos šventieji Stefanas ir Elžbieta, Šv. Vaclovas Bohemijos, šventasis Erikas Švedijos, šventasis Olafas Norvegijos, šventasis Vladimiras Kijevo ir daugelis kitų krikščionių kunigaikščių, kurie savo tautoms troško ne tik materialinių, bet ir antgamtinių gėrybių, paklusdami Dievo ir Bažnyčios įstatymams.
Visa viduramžių visuomenė darniai derinosi prie natūralios tvarkos, kurią Dievas parengė kurdamas visatą, ir prie antgamtinės tvarkos, prasidėjusios su Atpirkimu ir inicijuotos Bažnyčios. Tai buvo didinga civilizacija, lėtai, bet galingai iškilusi iš barbariškojo amžiaus griuvėsių, veikiama prigimtinių ir antgamtinių jėgų, kurias veikė pakrikštyti ir Kristui atsidavę žmonės. Vakarai buvo Vakarai prieš revoliuciją, nes humanizmas ir protestantizmas pradėjo savo sugedimo darbą. Negalima painioti su jo dekadansu, krize, kultūriniu ir moraliniu silpnumu.
Vakarai serga, bet jie nėra blogi. Jis gali atsigauti nuo patologinės būklės, kurioje yra atsidūręs. Gydymas – tai grįžimas į sveiką būseną, kurią jis patyrė savo istorijos aušroje, kai gimė krikščioniškoji Europa. Dievui viskas įmanoma (Mt 19, 26). Chaoso laikais užteks tik nedaugelio žmonių, kurie visiškai atsilieps į Dievo malonės veikimą, kad atgimtų niekada neišnykusi civilizacija, kad svajonė taptų tikrove.
Roberto de Mattei
JS pagal www.pch24.pl