Iki rinkimų kaimyninėje Lenkijoje liko vos kelios dienos. Vis dėlto dar neaišku, kokie gali būti galutiniai šių rinkimų rezultatai. Naujausių apklausų duomenimis, Jungtinė Dešiniųjų partija (Teisė ir teisingumas ir Solidaria Lenkija) pirmauja su didele persvara prieš liberalią Pilietinę koaliciją.
39 proc. respondentų pareiškė norintys balsuoti už Jungtinę Dešiniųjų partiją. Už Pilietinę Koaliciją ketina balsuoti 30 proc. respondentų. Kairieji (“Lewica”) gali tikėtis 11 proc. paramos. Labiau dešiniąją Konfederaciją nurodė 9 proc. respondentų. Trečiojo Kelio koaliciją – 8 proc. ir šis rezultatas yra ties riba.
Daug kas priklausys nuo to, ar Trečiasis Kelias pateks į Seimą. Jei pateks, ji atims balsus iš Jungtinės Dešiniųjų ir Pilietinės Koalicijos. Jei ne, Jungtinė Dešiniųjų partija greičiausiai sugebės suformuoti nepriklausomą vyriausybę.
Kaip atrodo Lenkijos politinių jėgų pozicijos iš katalikiškos perspektyvos. Jungtinė Dešiniųjų partija yra nuosaikiai prokatalikiška partija. Deja, ji gana dažnai eina į kompromisus, tačiau vienu svarbiu klausimu – abortų draudimo – iki šiol laikėsi tvirtai. Suprantama, kad Bažnyčia Lenkijoje prarastų savo privilegijuotą padėtį visuomenėje, jei laimėtų Jungtinės dešinės konkurentai. Partija Rusijos ir Ukrainos kare vienareikšmiškai yra Ukrainos pusėje.
Konfederacija, nors anksčiau atrodė labiau dešinioji nei Jungtinė Dešinioji, pastaruoju metu beveik išimtinai susitelkė ties lenkus kamuojančiais biudžeto ir mokesčių naštos klausimais. Identiteto, tradicionalistinių ir konservatyvių klausimų, kurie buvo viešinami vos prieš kelerius metus, šiuo metu partijos programose nematome.
Konfederacijos antimigracinė pozicija Lenkijoje prieglobstį radusių ukrainiečių atžvilgiu yra gana aiški. Tai suprantama dėl to, kad tiek ukrainiečių skaičius Lenkijoje (įvairiais vertinimais – daugiau nei 2 mln. žmonių), tiek beprecedentė parama, kurią jiems teikia dabartinė Jungtinių Dešiniųjų vyriausybė, nesulaukia valdžios palaikymo tarp lenkų, kovojančių už savo pinigus.
Deja, šiandien Lenkijoje vykstančios politinės diskusijos labai panašios į kitų vadinamųjų “modernių ir išsivysčiusių” šalių diskusijas ir beveik neliečia religinių ir tapatybės klausimų, o tai labai svarbu kiekvienam tikram katalikui. Visų pirma dėmesys sutelkiamas į materialinius klausimus, o ne į sielų išganymą. Šioje kampanijoje neišgirsime, kokia yra Lenkijos misija ir pašaukimas istorijos teologijoje.
Žinoma, nemaža dalis lenkų, nors jų kasmet mažėja, vis dar gyvena ir mąsto konservatyviai. Bet ar tai rodo geras perspektyvas? Greičiau ne. Neseniai šalyje buvo paskleista informacija, kad Lenkijoje yra tik 27 milijonai tikinčių katalikų iš šiek tiek mažiau nei 40 milijonų.
Matome, kad Lenkijos ir jos gyventojų sekuliarizacija vyksta labai sparčiai. Ar po 10 metų turėsime katalikybės bastioną prie Vyslos? Abejoju. Ir, deja, horizonte nematyti jokios sociopolitinės jėgos, kuri galėtų tai ištaisyti. Tad sudėkime viltis į Švenčiausiąją Mergelę Mariją ir Jėzų Kristų, nes, matyt, atėjo laikas antgamtiniam veiksmui.
Jonas Šaulys