Lituania Catholica

Katalikiška Lietuva

Ramūnas Karbauskis: nepritarsime Stambulo konvencijos ratifikavimui

Pagal Stambulo konvenciją – „gender“ – „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“. Būtent taip šioje konvencijoje suprantama lytis. Ar tai įprasta praktika taip apibūdinti žmogaus lytį? Atsakymą geriausiai duoda palyginimas. 13 metų anksčiau nei Stambulo konvencija buvo pasirašoma kita sutartis – Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas. Jame – sąvoka „gender“ reiškia „abi visuomenės lytis, vyrus ir moteris. Sąvoka „lytis“ jokios kitos reikšmės, išskyrus minėtąją, neturi.“ – Ramūnas Karbauskis.

Konvencija į Lietuvos teisės sistemą neatneša jokių naujų moters nuo smurto apsaugos priemonių.

Stambulo konvencija yra teisėkūrinė konvencija. Tai yra, ji, nurodydama, kad „šalys narės imasi būtinų teisėkūros ir kitų priemonių“ skatina ją ratifikavusias valstybes priimti atitinkamus teisės aktus. Kokius?

Įvirtinančius moterų ir vyrų lygybę, panaikinančius diskriminaciją, užkertančius kelią fizinių ar juridinių asmenų smurtui, suteikiančius civilinių teisių gynybos priemones, panaikinančius priverstines santuokas, moterų lytinių organų žalojimą, draudžiančius seksualinę prievartą, priekabiavimą, priverstinį nėštumą ir sterilizaciją, nusikaltimų prieš moteris darymą, paremtą „garbe“.

Lietuvoje visa tai jau yra įvirtinta arba draudžiama. Kai kurie dalykai mūsuose net nėra girdėti. Jie būdingi rytuose nuo mūsų esantiems kraštams ar netgi Afrikai. Tai – priverstinės santuokos, moterų užmėtymas akmenimis „ginant šeimos garbę“ ar moterų apipjaustymas.

Konvencija neišspręs mūsų pagalbos smurtą patyrusioms moterims sistemos problemų

Taip, jų turime, niekas nesiginčija. Ir psichologinė pagalba tūrėtų būti prieinamesnė, ir krizių centrų, kur jos galėtų rasti prieglobstį, tūrėtų būti daugiau, ir telefoninė „pagalbos moterims linija“ galėtų būti labiau žinoma ir reklamuojama.

Konvencija nurodo, kad visa tai valstybės privalo diegti, tą esame jau padarę, bet jokia konvencija šios sistemos nepatobulins. Mes, kaip valstybė, skirdami lėšas to galime pasiekti. Valdantieji tą galėjo padaryti jau su šių metų biudžetu, jei jiems tikrai rūpėtų moterys.

Tačiau yra kitaip: skambios kalbos apie Stambulo konvenciją, o ne realios investicijos į moterų saugumą ir gerovę. Vienintelis dalykas, kuris naujas konvencijoje – tai abejonių kelianti sąvoka „socialinė lytis“ arba „lytis socialiniu aspektu“ (angl. k. gender).

Toliau vartosiu būtent anglišką sąvoką, nes pastaroji yra autentiškuose konvencijos tekstuose anglų ir prancūzų kalba. Dėl ko atkrenta tariamos vertimo problemos. Juolab, kad būtent šie sutarties tekstai ir būtų naudojami konvencijos aiškinimui, ypač tuomet, kai kiltų dėl to ginčas. 

„Gender“ sąvoka

Pagal Stambulo konvenciją – „gender“ – „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“. Būtent taip šioje konvencijoje suprantama lytis. Ar tai įprasta praktika taip apibūdinti žmogaus lytį?

Atsakymą geriausiai duoda palyginimas. 13 metų anksčiau nei Stambulo konvencija buvo pasirašoma kita sutartis – Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas. Jame – sąvoka „gender“ reiškia „abi visuomenės lytis, vyrus ir moteris. Sąvoka „lytis“ jokios kitos reikšmės, išskyrus minėtąją, neturi.“ Jaučiate skirtumą?

„Gender“ šuolis nuo biologinės realybės – genetiškai apspręstos vyro ir moters lyties, iki „vaidmenų, elgsenos, veiklos ir bruožų“. Teisėje iki Stambulo konvencijos lytis buvo biologinis faktas, ne jausena ar vaidmenys, kas yra subjektyvu ir gali tame pačiame asmenyje net dienos bėgyje kisti. Jei Stambulo konvencija tik norėtų apginti kitokios nei įprasta raiškos asmenų teises, problemos nekiltų.

Problema ta, kad pagal Konvencijoje pateiktą „gender“ apibrėžimą kitokia, nei įprasta, žmogaus raiška tampa jo lytį apsprendžiančiu požymiu. Kaip tai atrodys švietime? Juk Stambulo konvencija apeliuoja į valstybių pareigą užtikrinti švietimą, mokant „nestereotipinių „gender“ vaidmenų“, o taip pat reikalauja panaikinti tradicijas ar papročius, kurie susiję su stereotipiniais vyrų ar moterų vaidmenimis.

Tiesiog priminsiu, kad buvimas tėvu ir motina yra stereotipinis lyties vaidmuo. Ar mes ir kalbėjimą apie tėvystę ir motinystę turėsime panaikinti visuomenėje? Apie tai nekalbėti mokyklose? Neruošti tam savo vaikų? Tuo tarpu situacija, kai berniukas dėvi suknelę, tikriausiai, sutiksite, yra nestereotipinis berniuko vaidmuo. Ar tai reikės skatinti švietimo programomis, kaip siektiną berniuko elgesį?

Būtent sąvokos „gender“ atnešama sumaištis ir neaiškumas yra tai, ką atneša nauja Stambulo konvencija. Bet ar mums to reikia, jei siekiame puoselėti tradicinę šeimą ir didžioji dalis Lietuvos žmonių pasisako už tai, kad šeima yra tik vyro ir moters sąjunga, kurioje auga vaikai – mūsų ateitis?

Pagal delfi.lt

DALINTIS ŠIU ĮRAŠU

Share on facebook
Share on google
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on print
Share on email
© Katalikiška Lietuva 2020