Lituania Catholica

Katalikiška Lietuva

PRANCŪZIJOS GENDERIZMAS — LIETUVOS AVANGARDAS?

Valstybę genderistai naudoja kaip buldozerį, kuris turi būti naudojamas “ypatingų žmonių” kūrimui ir dauginimui. Tai “kryptinga demokratija” — didžiausias iššūkis XXI amžiui, kuriame avangardu pasiskelbusi žiniasklaida ir sektantiškos grupės-partijos pasiryžusios visai sunaikinti krikščionybę, o žmonijos tradiciją laiko “kliūtimi” kelyje į… šviesų (kone komunistinį) rytojų. Tai eilinė ir labai pavojinga utopija.

Lietuvoje auganti šeimos gynimo akcija turi būti suprasta Europos tendencijų vėjuose. Tie vėjai stipriausiai pučia Prancūzijoje. Jau du dešimtmečius Prancūzijoje plečiasi “tradicinės šeimos” ardymo politika. Pirmas žingsnis — civilinės homoseksualų partnerystės įstatymas (PACS), kurį 1999 m. Parlamente “prastūmė” socialistų vyriausybės teisingumo ministrė E. Gigu (Guigot). Ji iškilmingai pareiškė: “Negali būti klausimo, nei šiandien, nei rytoj, kad tos pačios lyties piliečių santuoką būtų bandoma įteisinti Prancūzijoje”.

Pareiškė, o 2004 m. tos pačios socialistų partijos narys, Beglio miestelio (šalia Bordo) meras įregistravo pirmąją “santuoką” tarp dviejų homoseksualų. Ją Apeliacinis Prancūzijos teismas tuo metu vis dėlto paskelbė neteisėta. Nauja tos krypties akcija atlikta 2006 m., kai prancūzų “homoseksualų santuoka” įregistruota Belgijoje ir transkribuota (perrašyta) į tų piliečių dokumentus Prancūzijoje. Tuo metu valdė dešinioji prezidento Ž. Širako (J. Chirac) partija, kuri per 1999 m. balsavimą Parlamente vienbalsiai stojo prieš socialistų “civilinę partnerystę”.

Dešinieji palūžo. LGBT toliau skverbėsi į žiniasklaidą (viešą erdvę) ir jau 2012 m. prezidentu tapęs socialistas F. Olanas (Hollande) pareiškė, kad bus įvesta “santuoka visiems”. Tų metų rudenį prasidėjo gyventojų pasipriešinimas elito tendencijoms ir judėjimas “manifestacija visiems” ėmė telkti jaunas šeimas. 2013 m. pavasarį mitinguojančių skaičius pasiekė 1 mln žmonių. Gegužės 26 d. įvyko milžiniškas mitingas Paryžiuje, užtvindęs Senos krantines nuo vakarinių miesto vartų iki centrinės Invalidų bažnyčios (bažnyčia — tautos panteonas). Tokių gausių mitingų Prancūzija nebuvo mačiusi nuo 1984 metų.

Tačiau F. Olanas „nenusileido miniai“ ir socialistų daugumos valdomas Parlamentas įteisino “homoseksualinę santuoką”. Įteisintas ir “įsivaikinimas”, įgyvendinant “šeimų lygybės kriterijus“. Visuomenė, neturėdama įtakos spaudai, protestavo, tačiau Valstybės Taryba (Conseil d’Etat) atmetė 700 000 parašų protesto peticiją.

Prancūzų dešinieji nuolat kalba, kad laimėję rinkimus grąžins “tradicinei šeimai” normalų teisinį statusą. Tačiau Konstitucinio teismo ekspertai nepailsdami kartoja, kad “teisiškai nėra būdo“ panaikinti legaliai “įsigytą santuoką”. 2017 m. prezidento rinkimų metu dešiniųjų lyderiui F. Fijonui (Fillon) pripaišytas finansinis skandalas ir autsaideris E. Makronas (Macron) išrenkamas prezidentu.

Jis viešu laišku pasižadėjo genderistams ir LGBT, ir jau 2018 m. pradėjo vykdyti dirbtinio dauginimosi (terminas “prokreacija lesbietėms”) iteisinimo politiką. Demagogiškai kalama tezė apie “biomedicininės etikos įstatymą”, tačiau projekte nėra nei etikos, nei medicinos, o praktika panaši į nacių vykdytą eugeniką (embrionų atranka) ir vaiko sudaiktinimą. Tokį dauginimąsi privalės apmokėti valstybė. 2019 m. projekto “prastūmimas” Nacionaliniame Susirinkime stabtelėjo.

Sustojo ir dėl pandemijos, ir Senato dėka, kuris, turėdamas dešiniųjų persvarą, nuolat balsuoja prieš kertinius projekto straipsnius. Tačiau žiniasklaidos spaudimas milžiniškas, daugumos didžiųjų laikraščių redaktoriai ir žurnalistai yra pro-makroniško nusiteikimo ir fanatiškai įsitikinę, kad jie yra “visuomenės avangardas”.

2019 m. sausį Nacionalinė asamblėja svarsto istorinio-moralinio lūžio įstatymą — “tėvą” ir “motiną” Prancūzijos teisinėje sistemoje ir viešoje erdvėje turi pakeisti „gimdytojas nr. 1“ ir „gimdytojas nr. 2“.Kokia bus tolesnė genderistų ir LGBT ekspansijos politika? Siekiama visuotiškai, anot prancūzų, įteisinti “gimdų nuomą”, tai yra masiškai steigti “vaikų gaminimo klinikas”. Jos kolei kas numatomos tik lesbietėms.

Tačiau nėra abejonių, kad bus pasitelkta Konstitucijos nuostata dėl visų piliečių lygybės ir į “vaikų gaminimo klinikas” bus įleisti neapibrėžtos lyties atstovai. Naujovę remia ir Europos Žmogaus teisių teismas, kuris nuo 2014 reikalauja civilinius dokumentus išduoti visiems, t.y. ir užsienio gimdyvių-donorių “sukurtiems vaikams”.

Po Bizantijos žlugimo ir “krikščioniško žmogaus” sanklodos, sukūrusios Vakarų civilizaciją, Europa pirmą kartą atsidūrė labai akivaizdžiame moralės vakuume, net aklavietėje. “Ypatingų žmonių” teisės diegiamos skelbiant visuotinę žmonių lygybę, paminant bendražmogišką krikščionybę ir jos moralės normas. Prancūzija (iš dalies Vokietija ir Anglija) yra šių naujienų avangardas.

Libertarai-genderistai yra naujo tipo marksistai-leniniečiai, kuriems gyvenimas — tai žmogaus prigimties keitimas. Ši banga labai pavojinga Vakarų žmogiškumui, nes neigia moralų “homo sapiens” ryšį su žmonijos tradicija.

Valstybę genderistai naudoja kaip buldozerį, kuris turi būti naudojamas “ypatingų žmonių” kūrimui ir dauginimui. Tai “kryptinga demokratija” — didžiausias iššūkis XXI amžiui, kuriame avangardu pasiskelbusi žiniasklaida ir sektantiškos grupės-partijos pasiryžusios visai sunaikinti krikščionybę, o žmonijos tradiciją laiko “kliūtimi” kelyje į… šviesų (kone komunistinį) rytojų. Tai eilinė ir labai pavojinga utopija.Straipsnį rengiant panaudoti Paryžiuje gyvenančio lietuvio Giedriaus Gapšio tyrimais.

Arvydas Juozaitis

JŠ pagal Lietuva yra čia

DALINTIS ŠIU ĮRAŠU

Share on facebook
Share on google
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on print
Share on email
© Katalikiška Lietuva 2020