2021 metų gegužę pateiktas „Partnerystės“ įstatymas savo esme buvo prilygintas santuokai tarp neįvardintos lyties asmenų, jis apėmė ir skirtingų lyčių asmenų partnerystę ir tos pačios lyties asmenų partnerystę. Teigiama, kad šiandien šis projektas yra pataisytas, tačiau, kadangi pataisyto jo dar niekas nematė, pateikiame jums pirminį jo variantą XIVP-537. užregistruotą 2021-05-21 d.
Tačiau partnerystės ten buvo/yra – mažai. Daug daugiau santuokos elementų, kuo galima įsitikinti peržvelgus atskirus jo punktus. Iš esmės, šio įstatymo apimami įsipareigojimai vieno asmens kitam – draudžia bet kuriam iš „partnerių“ susituokti su trečiuoju asmeniu, kas preziumuoja, kad asmuo JAU yra susituokęs arba jo socialinis-teisinis statusas prilygsta santuokai. Taip pat leidžia pasikeisti pavardę pagal turimą partnerio ir ją išlaikyti „partnerystę“ nutraukus.
I skyriaus 4 straipsnio 3 punktas: 3. Įregistravęs partnerystę ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar registruoti partnerystės su kitu asmeniu.
Neskaitę įstatymo pilnumoje, pasakytume, kad kalba eina apie santuoką.
Iš to galima daryti visai aiškią išvadą, kad šį įstatymo projektą pateikę asmenys tiesiog siekė apeiti Konstitucijos 38 straipsnį, kuriame aiškiai rašoma, kad „Santuoka sudaroma laisvu Vyro ir Moters“ susitarimu. Jokių kitų išimčių nėra.
Todėl santuoką pervadinę į „Partnerystę“, o sutuoktinius į „partnerius“, ir palikę santuokinius asmenų įsipareigojimus vienas kitam – siekia dubliuoti santuokos įstatymą.
Labiausiai stulbina tai, kad šį įstatymą siekia prastumti aukščiausia šalies valdžia – Seimo pirmininkė, premjerė, ministrai…
II skyriaus detalės: 6 straipsnis. Partnerių pareigos vienas kitam 1.Partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro partnerių gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo. 2. Jeigu vienas partneris dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų partnerių poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas partneris.
Kaip matome, visi principai – tai šeimos gyvenimo principai – tai nėra partnerystė tikrąja to žodžio prasme. Ir kalbos apie tai, kad tokia partnerystė būtų kažkuo svarbi heteroseksualiems asmenims – neturi jokio pagrindo – santuoką jie gali sudaryti ir normaliu būdu, kam jiems ją vadinti partneryste ir gyventi tomis pačiomis sąlygomis kaip susituokus.
7 straipsnis. Partnerių pavardė 1.Abu partneriai turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą savo pavardę, pasirinkti kito partnerio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama partnerio pavardė. 2. Nutraukus registruotą partnerystę, partneris turi teisę pasilikti iki partnerystės sudarymo turėtą pavardę ar partnerystės galiojimo metu turėtą pavardę.
Pasirodo, įregistravus partnerystę, staiga tampa įmanoma pasikeisti pavardę, kaip santuokoje, nors žodelis „kaip“ čia jau visiškai ne vietoje – tai yra tikrų tikriausia santuoka.
III skyrius: 9 straipsnis, 3 punktas „3) įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo patvirtinamas vieno iš partnerių vienašališkas prašymas nutraukti registruotą partnerystę;“
Kitaip tariant, norint nutraukti „Partnerystę“ vienašališkai – reikalingas teismo sprendimas, jei kita pusė nesutinka.
10 straipsnis, 3 punktas 3. Partneris, norėdamas nutraukti partnerystę vienašališkai pateikia savo gyvenamosios vietos teismui prašymą dėl partnerystės nutraukimo. Prašyme privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam partneriui ir bendriems nepilnamečiams vaikams, jeigu tokių yra.
Tačiau, net jei nėra jokių bendrų vaikų, skyrybų klausimą spręs teismas.
Kiekvienas gali perskaityti šio įstatymo projektą ir įsitikinti, kad jis yra paprasčiausios santuokos dublikatas, su nedideliais pataisymais, nuoroda yra čia.
JŠ pagal www.infa.lt