Klasikinį socialinių klausimų nagrinėjimą galima rasti popiežiaus Leono XIII enciklikoje “Rerum Novarum”. Joje popiežius, be kita ko, teigia: “Privačios nuosavybės neturėtų alinti pernelyg dideli mokesčiai ir viešoji našta. Juk valstybės valdžia negali sunaikinti privačios nuosavybės teisės, nes jos šaltinis yra prigimtis, o ne žmogaus valia; ji gali tik apriboti jos naudojimą ir pritaikyti ją visos visuomenės gerovei. Todėl ji elgtųsi neteisingai ir nedorai, jei iš privačios nuosavybės mokesčių pavidalu paimtų daugiau, negu priklauso.”
Valdžia privalo rinkti mokesčius protingai, kad jie netaptų našta visuomenei. Šventajame Rašte smerkiami valdovai, kurie apiplėšinėja žmones už dideles duokles. Saliamonas Patarlių knygoje pabrėžia: “Nedoras valdovas neturtingai tautai yra kaip riaumojantis liūtas ir alkanas lokys.” Ir priduria: “Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.” Mokesčių teisingumas atitinka valdovo protingumo matą: “Neprotingas valdovas griebiasi žiaurios priespaudos, kas nekenčia godumo, prailgins savo dienas. ”
Popiežius Leonas XIII tai suprato: “Todėl pirmasis ir svarbiausias principas, jei imamasi gerinti masių padėtį, turi būti privačios nuosavybės neliečiamumas”, – rašė jis, aiškindamas, kad ne perskirstymas, o privačios nuosavybės ir galimybės praturtėti išsaugojimas yra būdas įveikti skurdą. Nuosavybės teisė tarnauja visiems ir viskam, nes ji aukščiausiu laipsniu atitinka žmogaus prigimtį ir neabejotinai veda į taiką ir ramybę žmogaus egzistencijoje. Priešingai, valdžia, kuri mokesčiais engia žmones, veda į visuotinį nuskurdimą ir veikia prieš bendrąjį gėrį.
Atsižvelgiant į tai, ar planuojamas nekilnojamojo turto mokestis yra teisingas mokestis. Laisvė nustatyti jį nuo 0,5 proc. iki 4 proc. iš esmės atriša valdžios rankas nustatyti kuo didesnį tarifą, net jei ne 4 proc. Dabartinis šio mokesčio tarifas paprastiems būstams, kuriems taikomas lengvatinis tarifas, yra 0,6 proc., todėl vienu momentu padidinus šį mokestį, jis gali būti drastiškas – 3-5 kartus.
Reikia atsižvelgti ir į bendrą mokesčių naštą Lietuvoje, kuri nėra maža. Sakydami našta turime omenyje visą socialinių įmokų naštą, ne tik “mokestį” grynąja prasme. Taigi ši našta yra kosmiškai didelė, palyginti su krikščioniškaisiais 10 proc. ir jau daugelį metų sudaro apie 60 proc. grynojo darbo užmokesčio. Pridėkime dar PVM, kuris yra atviras visuomenės apiplėšimas, nes yra paprastas Karlo Markso minties tęsinys. PVM neatneša visuomenei jokios gerovės, o yra tik tiesioginė aukštų kainų priežastis ir našta verslui, kuris dažnai neatlaiko šio iš viršaus nuleisto mokesčio. Papildomai padidinus dar vieną mokestį, visa sistema tampa dar nesąžiningesnė. Prie to reikia pridėti ir nusavinimo klausimą. Nes jei mokestis nebus mokamas, tokia perspektyva gali tapti realybe.
Apibendrinant reikia sutikti su mitingo prieš naujo nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą organizatoriaus Raimondo Šimaičio teiginiu, kad
“ši, dabartinė Lietuvos valdžia, primena tuometinę rusų valdžią: ėmė nusavinti nuosavybę lygiai tokiu pačius principu, pradėjo tai daryti per mokesčius ir pan. Ta Tėvynės Sąjunga primena man Sovietų Sąjungos pradžią”.
Jonas Šaulys