Apie A. Smetoną, kaip apie žiaurų diktatorių skiedė CCCP tarnybos. O be to, tuo laikmečiu autoritarinis valdymas buvo norma – šiandieninis noras pritempti mūsų “jautrumo” standartus istorijai yra juokingas. Dar juokingiau, kad patys, būdami tokie jautrūs, gyvename tikroje politinių partijų diktatūroje. T.y. dar blogiau.
Kas buvo svarbiausia?
Valdant A. Smetonai pražydo lietuviška kultūra, menas, pati Valstybė sukalta ant šito.
Sukurti bendrinės lietuvių kalbos – (valstybinės kalbos) pamatai.4. Tvirta valiuta, tvirta finansinė sistema.
Be jokios ultra technikos, plikomis rankomis nutiesta Lietuvos susisiekimo arterija – Žemaičių plentas.
Ir šalis demografiškai augo, o ne mažėjo, kaip XXIa. “gerovės Lietuva”.
1940 m. birzelio 15 d. naktį (Lietuvos Vyriausybės posėdyje), Prezidentas A. Smetona siūlė priešintis sovietų agresijai. Bet su juo nesutiko dauguma ministrų, prieštaravo premjeras A. Merkys, abu pavaduotojai. O lemiama buvo abiejų generolų nuomonė – kad sovietams nėra galimybių priešintis.
Bet užtat A. Smetonos Lietuva išauklėjo tautą, kuri be ministrų ir generolų, ilgiausiai pati priešinosi okupacijai. Ištempė nenutautėjusi iki Sąjūdžio. Ir ne Smetonos kaltė, kad “gerovės Lietuva” išsivaikščiojo, nuleftėjo ir nutautėjo. Ką jau čia, nebežino net savo lyties…
Tai ne A. Smetonos mes šiandien bijome, o anuometinės Lietuvos savasties, pačios lietuvybės ir tautiškumo. Per 20 metų suklestėjusios valstybės, galimybės palyginti ją su komunizmo ubagyno statybomis ir leftizmo noru “build back better”.
JŠ pagal www.facebook.com