Italijoje atsirado partija, kuriai neturėtų būti vietos nuolat besišypsančioje ir savimi patenkintoje Briuselio Europoje. Tačiau būtent ji geriausiai atpažino savo šalių problemas.
“Taip” prigimtinei šeimai. “Ne” LGBT lobistams. “Taip” lytinei tapatybei. “Ne” lyčių ideologijai. “Taip” gyvybės kultūrai. “Ne” mirties gelmėms. “Taip” kryžiui. “Ne” islamo smurtui. “Taip” saugioms sienoms. “Ne” masinei imigracijai. “Taip” mūsų piliečių užimtumui. “Ne” dideliems tarptautiniams finansininkams. “Taip” žmonių suverenitetui. “Ne” Briuselio biurokratams. Ir “taip” mūsų civilizacijai. Ir “ne” tiems, kurie nori ją sunaikinti. (…) Tegyvuoja patriotų Europa!”
Šiuos žodžius, kuriuos Ispanijos VOX partijos rinkiminiame mitinge pasakė būsimoji (dabartinė) Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Briuselio eurokratija turėtų išmokti atmintinai. Galbūt jie pranašauja naujos Europos atėjimą ir neabejotinai kvestionuoja dabartinę tvarką, kuria ES valdovai susaistė Senąjį Žemyną.
Kaip ir dešiniųjų pergalė Švedijoje, ypač Švedijos demokratų, iki šiol pasmerktų politiniam getui. Jau pasigirsta šūksnių, kad šią šalį, kuri iki šiol buvo kairiųjų, valdančių Europos Sąjungą ir jos žmones, pavyzdys, užvaldė rasistai, fašistai ir dar kas nors.
Eurokratiją ir ultraprogresyvųjį elitą apėmė panika. Nepadėjo ir tai, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pagrasino, jog Italija, kaip ir Lenkija bei Vengrija, gali būti nubausta, jei neišrinks tinkamų partijų arba jei sudaryta vyriausybė nepaklus Briuseliui. Vokiečio žodžiai galbūt net pridėjo keletą taškų pergalingai dešiniųjų koalicijai.
Italai nelenkia kaklo
Italijos dešiniųjų triumfas didelis – jie laimėjo 235 vietas 400 vietų Deputatų rūmuose ir turės 112 iš 200 senatorių. Italija turi šansą turėti stiprią ir stabilią vyriausybę, kurią tradiciškai labai sunku suformuoti prie Tibero, nes pirmą kartą šalies istorijoje ministre pirmininke tapo moteris Giorgia Meloni.
Tai taip pat labai gera žinia Vidurio Europai. Galime įgyti galingą sąjungininkę – trečią pagal ekonominę galią ir dydį šalį Europos Sąjungoje. Net per televizijos transliuotus rinkimų debatus Meloni, kaip Italijos Brolių partijos vadovė, pareiškė, kad nesutinka su nuolatiniu baudų ir sankcijų skyrimu Lenkijai ir Vengrijai ir kad jos vyriausybė neleis to daryti eurokratams.
Taip pat galima nuraminti dėl griežtos naujosios vyriausybės pozicijos Rusijos atžvilgiu. Jos sąjungininko Matteo Salvini dilemos nejaudina Giorgia Meloni, kuri tvirtai pasisako už sankcijų kruvinam režimui išlaikymą. Be to, “Quorum” ir “YouTrend” apklausa rodo, kad 43 proc. italų jiems pritaria, o tik 37 proc. nepritaria. 20 % neturi nuomonės šiuo klausimu.
Kokia laimė, kad ponia von der Leyen išpūtė smegenis ir pagrasino italams. Ji nuvylė juos dėl dabartinės Europos Komisijos ir jos ideologizuotos, antidemokratinės, autoritarinės struktūros. Juo labiau, kad jie yra pasiryžę.
Giorgia skiriasi nuo visų kitų
Giorgia Meloni atmeta politkorektišką šlamštą ir kreipiasi į tikrąsias vertybes, o ne į jų menkaverčius “europietiškus” padirbinius.
Ji – personažas iš juodojo, o gal raudonojo košmaro, Briuselio sapno. Jis turi viską, ko trūksta ES pareigūnams: charizmą, drąsą, protą, atvirumą ir, svarbiausia, tvirtas konservatyvias pažiūras, kurių negali sutrikdyti kita kairiųjų mada.
Briuseliui dar neteko susidurti su tokiu aistringu, temperamentingu ir energingu politiku. Tikriausiai nė vienas Europos politikas negali taip aiškiai ir tvirtai kalbėti apie klausimus, kurie yra svarbūs daugybei įbaugintų ir nutildytų europiečių.
– Dabar jie aiškiai kalba apie tėvo/motinos langelio išbraukimą iš dokumentų”, – sakė ji per rinkiminį mitingą, ant tribūnos iškėlusi Italijos vėliavą. – Nes šeima yra priešas. Nes lytinė tapatybė yra priešas. Nes tautinė tapatybė yra priešas. Viskas, kas mus apibūdina, jiems yra priešai. Tai žaidimas, kuriuo siekiama primesti mums vieną mąstymo būdą. Jie turi atimti iš mūsų viską, kas esame, nes kai nebeturime tapatybės, nebeturime šaknų, netenkame sąmonės, tampame pažeidžiami. Tai jų žaidimas. Jie nori, kad būtume tėvai numeris 1, tėvai numeris 2, turėtume LGBT lytį, būtume X piliečiai, skaitmenys. Tačiau mes nesame skaičiai. Esame žmonės ir ginsime savo tapatybę. Esu Giorgia, esu moteris, motina, italė, krikščionė ir to iš manęs neatimsite… Man gėda dėl valstybės, kuri nieko nedaro dėl šeimų. Netikiu valstybe, kurioje homoseksualų noras teisėtai įsivaikinti vaiką yra svarbesnis už vaiko teisę turėti tėvą ir motiną tik todėl, kad homoseksualas balsuoja, o vaikas ne. Teisingoje valstybėje rūpinamasi silpniausiais, tais, kurie negali apsiginti, – Giorgia Meloni.
Tokie žodžiai kelia paniką. Tačiau kai CNN ir BBC mums sako, kad tokios kraštutinės dešiniosios vyriausybės Italijoje nebuvo nuo pat Musolinio laikų, jie tiesiog prabyla pro šalį.
Musolinis buvo socialistas, didžiausio socialistinio laikraščio, oficialaus Italijos socialistų partijos organo “Avanti” vadovas, kuris suprato, kad visų šalių proletarai, užuot susivieniję, Pirmojo pasaulinio karo tranšėjose žudė vieni kitus, todėl, priešingai nei skelbė Marksas, tautinė tapatybė buvo stipresnė už klasinę. Tačiau mažiau apie istoriją ir politines doktrinas. Nes tai reiškia, kad kiekvienas, kuris priešinasi Europą valdančiai autoritarinei kairei, tampa rasistu arba fašistu.
JŠ iš Dariuszo Matuszako straipsnio www.tygodnik.tvp.pl