Užsisakykite šią knygą jau šiandien!
Saulės stebuklo aprašymas. Kaip ir ankstesniais atvejais, regėtojai pamatė stiprią šviesą, po to virš žalio ąžuoliuko pasirodė Dievo Motina.
LIUCIJA: Ko Jūs iš manęs norite, Ponia?
DIEVO MOTINA: Noriu tau pasakyti, kad šioje vietoje Mano garbei būtų pastatyta koplyčia. Aš esu Rožančiaus Karalienė, kuriai jūs turite kasdien kalbėti rožančių. Karas baigsis ir kariaujantys sugrįš į namus.
LIUCIJA: Man reikia daug ko Jūsų paprašyti: išgydyti ligonius, atversti nusidėjėlius…
DIEVO MOTINA: Vieniems – taip, kitiems – ne. Reikia, kad jie patys pasitaisytų ir išprašytų atleidimo už savo nuodėmes. Ir su liūdna išraiška pridūrė: Kad jie daugiau neįžeistų Dievo, mūsų Viešpaties, kuris jau prisikentėjo tiek įžeidimų.
Po to, išskleidusi rankas į dangų, Švenčiausioji Mergelė Marija pradėjo kilti, Jos spinduliavimas buvo ryškesnis už saulę.
Ir tada Liucija sušuko: Pažvelkite i saulę!
Vos tik Dievo Motina išnyko dangaus tolybėse, prieš regėtojų akis
vienas po kito atsivėrė trys regėjimai, simbolizuojantys tris Rožančiaus
Paslaptis: pirmasis – skausmingąsias, antrasis – džiaugsmingąsias, o
trečiasis – garbingąsias Paslaptis (Liucija matė visus juos visus, Pranciškus ir Jacinta – tik pirmąjį).
Jie pamatė, kaip šalia saulės pasirodė Šv. Juozapas su Kūdikėliu Jėzumi ir Rožančiaus Dievo Motina. Tai buvo Šventoji Šeima. Marija vilkėjo baltą rūbą su melsvu apsiaustu. Šv. Juozapas taip pat vilkėjo baltais
rūbais, o Kūdikėlis Jėzus – šviesiai raudonais. Šv. Juozapas laimindamas tris kartus peržegnojo minią. Kūdikėlis Jėzus padarė tą patį.
Po to sekė Sopulingosios Dievo Motinos ir Viešpaties, skausmo prislėgto Kalvarijos kelyje, vaizdas. Viešpats kryžiaus ženklu palaimino
minią. Dievo Motinos krūtinė nebuvo perverta durtuvu. Liucija matė
tik viršutinę Viešpaties kūno dalį.
Galiausiai garbingoje vizijoje kaip Dangaus ir Žemės Karalienė pasirodė Karmelio kalno Dievo Motina su Kūdikėliu Jėzumi ant rankų.
Tuo pačiu metu, kai prieš regėtojų akis rodėsi šios vizijos, didelė minia iš 50 ar 70 tūkstančių žmonių stebėjo saulės stebuklą.
Viso apsireiškimo metu lijo. Pasibaigus Liucijos pokalbiui su Dievo Motina, tuo metu, kai Švenčiausioji Mergelė kilo į padanges, ir Liucija sušuko „Pažvelkite į saulę!“, prasivėrė debesys ir saulė sutvisko tarytum didelis rutulys. Ji spindėjo nepaprastai stipriai, bet neakino. Tai truko vieną akimirksnį, po kurio didžiulis rutulys ėmė suptis. Kaip gigantiškas ugnies ratas saulė sukosi nepaprastai greitai. Akimirką sustojusi, tuoj ėmė apie save suktis svaiginančiu greičiu. Vėliau jos kraštai paraudonavo ir tartum verpetas ji slydo dangumi sklaidydama raudonus ugnies liežuvius. Jos šviesa atsispindėjo ant žemės, medžių, krūmų ir net ant žmonių veidų bei rūbų, nudažydama blizgančiais atspindžiais ir įvairiomis spalvomis. Atrodė, kad tris kartus apsukęs ratą, ugnies rutulys sudrebėjo tarsi ruošdamasis kristi ant išsigandusios minios.
Tai tęsėsi apie 10 minučių. Saulė zigzagais grįžo į tą pačią vietą, iš
kurios buvo kritusi, toliau skleisdama savo kasdienį ramų pirmykštį spindėjimą.
Daugelis žmonių pastebėjo, kad jų sušlapę nuo lietaus drabužiai
staiga išdžiūvo.
Šį saulės stebuklą matė ir daugelis kitų žmonių, buvusių net už keturiasdešimties kilometrų nuo įvykio vietos.
JŠ pagal “FATIMA: tragedijos ar vilties pranašystės?”/Antonio Augusto Borelli Machado
Užsisakykite šią knygą jau šiandien!