Lietuvoje vyksta antrasis rinkimų turas. Jau dabar aišku, kad, nepriklausomai nuo rezultatų, Lietuvos Seime neatsiras reikšmingos katalikų frakcijos. Tiesą sakant, to ir nesitikėjau, nes visi matome, koks yra Lietuvos „elito“ moralinis lygis.
Čia norėtųsi priminti, kad be Dievo nieko nepasieksime. Juo labiau Lietuvai, kaip mažai šaliai, su kurios nuomone šio pasaulio didieji tikriausiai nesiskaitys, nederėtų puoselėti klaidingų vilčių, kad ji pasieks ką nors didingo. Arba net kažką vidutinio dydžio pasaulio perspektyvoje – savo mažos valstybės gynybą ir išsaugojimą.
Jokia „vokiečių brigada“ negali apginti Lietuvos… Ką tuomet galime padaryti mes? Kaip visada: melstis ir dirbti. Ir vykdyti Dievo valią. O tokia Dievo valia šią dieną, spalio 27-ąją – kadaise Kristaus Karaliaus šventę, yra viešpatauti visuomenėse.
Kodėl nepripažįstame Kristaus kaip Visatos ir Lietuvos Karaliaus? Kaip tada galime tikėtis pagalbos mums iš Dangaus? Ir nemanau, kad šiandien kas nors abejoja, jog tokiais laikais, kaip šie, kai jau trejus metus maždaug už 500 kilometrų nuo Lietuvos sienų vyksta plataus masto karas, mums reikia ypatingos Dangaus malonės, kad Lietuva išliktų.
Deja, mažai kas Lietuvoje supranta, apie ką aš kalbu. Mažai kas supranta, kad Viešpačiui Dievui norint išgelbėti Lietuvą, reikia dviejų dalykų: uždrausti abortus kaip nekaltųjų žudymą ir pripažinti Kristų Lietuvos Karaliumi.
Mažai kas supranta, kad žmonių čia, žemėje, priimami įstatymai liudija jų tikėjimą ir yra susiję su antgamtine tikrove. Daugumai ši antgamtinė tikrovė nerūpi. Jie gyvena tik šio pasaulio dalykais. Kokia bus staigmena po mirties, kad yra ir tas pasaulis.
Iš tiesų Viešpačiui Dievui ne bėda, jei maža bedieviška Lietuva išnyks, gaila tik žmonių – jų sielų, kurios, užuot išsigelbėjusios, masiškai keliaus į pragarą. Taigi atminkime, kad Dievas baudžia ne tik žmones, bet ir tautas. Tegyvuoja Kristus Karalius!
Aleksandras Stralcou