Plinio Corrêa de Oliveira, 15 knygų ir daugiau negu 2500 mokslinių straipsnių bei apybraižų autorius, ėjo profesoriaus pareigas San Paulo (Brazilija) Popiežiškajame katalikų universitete Šiuolaikinės istorijos katedroje. Jis įkūrė Tradicijos, šeimos ir nuosavybės gynimo visuomeninę organizaciją (TFP) Brazilijoje ir buvo jos prezidentas nuo įkūrimo iki savo mirties 1995 metais.

Autoriaus knyga „Revoliucija ir Kontrrevoliucija“ įtakojo susikurti pasaulyje plačiam tinklui autonominių, bet siekiančių tų pačių tikslų, antikomunistinių organizacijų tinklui. Jam mirus, 1995 metais TFP ir panašios organizacijos jau buvo penkių žemynų 26 šalyse.

Plinio Corrêa de Oliveira mąstymas artimas Tomo Akviniečio filosofijai, netgi sakyčiau, jis tiesiog yra nuosekliu tomistu. Knygoje jis bando atsakyti į daugelį ne tik katalikus jaudinantį klausimą: kas lemia jau kelis dešimtmečius vykstančius globalius socialinius pokyčius – reformaciją, revoliucinius klasinius pasikeitimus, komunizmo atsiradimą. Jo pateikiami atsakymai grindžiami metafizinės kilmės socialpsichologinėmis priežastimis. Autoriaus mąstymas – nuoseklus, aštrus ir analitiškas.

Vertybės niekada nesensta

Paprastai, jei po šia saule bręsta didelės permainos, jų ženklai iškyla vienu metu, sinchroniškai ir nelauktai. Vienu iš tokių ženklų mūsų lietuviškoje padangėje yra ši knyga. Išties, naujai atgavusiose amą šalyse, kokiomis yra postsovietinės valstybės, ryškiau jaučiamas tirštėjantis blogio tvaikas, nes jos dar tebeturi kalėjime įgyto pasąmoninio gebėjimo atpažinti nelabąjį ir kitas blogio grimasas, kurį „sėkmės“ visuomenės yra beveik praradusios. Nors praėjo tik du dešimtmečiai, bet vis labiau ryškėja, jog švietimo amžiaus šūkiai- tokie, kaip laisvė, lygybė, brolybė, kompromituojasi ir patys savaime, ir yra dirbtinai, sąmoningai iškreipiami: laisvė virsta laisve ydai, lygybė – niveliavimu, visuotiniu nužeminimu, o brolybė – tuščiu, nieko nesakančiu žodžiu. Pats klastingiausias yra egalitarizmo, visuotinės lygybės principas. Išties, visi žmonės yra lygūs Dievo meilės atžvilgiu, bet ši meilė turi būti atliepta žmogaus atsaku, jo galimybe, kuri kiekvienam yra atseikėta skirtingai, nes tik įvairovė aprėpia viso dieviškojo kosmoso grožį.

Ši knyga verčia peržiūrėti suakmenėjusias mūsų pažiūras į laisvę, lygybę ir brolybę, pirmiausia – į lygybę, nes nuo šito priklauso ir pažiūrų į kitas dvi vertybes korekcija. Lygybė, egalitarizmas šiuo metu yra tapusi pačių klastingiausių manipuliacijų šaltiniu. „Visi lygūs“ – šia banalybe yra pridengiama giliausia nelygybė, orumo žeminimas, ydos ir nuodėmės triumfas. Labiausiai šiuolaikinei civilizacijai trūksta elito, tikrojo, pagrįsto aukščiausiomis vertybėmis – garbe, kilnumu, dora ir krikščioniškomis jų išvestinėmis – nuolankumu, roma ir pamaldumu. Ši knyga, žymaus katalikų mąstytojo Plinio Corrêa de Oliveira išmintis atstato nublukintas ribas, grąžina mus prie amžinųjų, nekintančių dermių, reabilituoja tokias sąvokas, kaip konservatyvumas, tradicija, dvasios aristokratija.

Algirdas Patackas