Po daugiau nei trylikos valandų trukusių debatų Latvijos parlamentas 56 balsais priėmė sprendimą nutraukti dalyvavimą Stambulo konvencijoje. Tai pirmasis toks atvejis Europos Sąjungoje.
Spalio 30 d. dauguma Saeimos deputatų balsavo už tai, kad Latvija pasitrauktų iš Europos Tarybos Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei jo panaikinimo, plačiau žinomos kaip „Stambulo konvencija“.
KODĖL LEFTIZMAS YRA REVOLIUCIJA?
Po daugiau nei 13 valandų trukusių debatų maratono deputatai nusprendė pasitraukti iš šios tarptautinės sutarties – 56 balsavo „už“, 32 – „prieš“, o 2 susilaikė.
Praėjusią savaitę, po ilgų diskusijų, Saeima jau buvo parėmusi pasitraukimą iš Stambulo konvencijos per pirmąjį svarstymą. Už balsavo 52 deputatai, daugiausia iš opozicinių partijų – Vieningojo sąrašo, Nacionalinės aljanso, „Už stabilumą!“ ir „Latvija pirmiausia“ – kartu su viena valdančiosios koalicijos partija, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga, bei keliais nepriklausomais parlamentarai.
Ramūnas Aušrotas: Latvijos visuomenė yra konservatyvesnė negu Lietuvos
Iki antrojo svarstymo buvo galima teikti pasiūlymus įstatymo projektui. Tačiau spalio 29 d., trečiadienį, atsakingo komiteto posėdyje visi pasiūlymai buvo atmesti, o kelių posėdyje dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų atstovams net nebuvo suteikta žodis.
Nors Saeima jau išreiškė savo valią, tai dar nebūtinai galutinis sprendimas – jei tik prezidentas Edgars Rinkēvičs nuspręstų įsikišti į šį klausimą. Kad įstatymas dėl pasitraukimo iš Stambulo konvencijos įsigaliotų, jį turi pasirašyti Latvijos prezidentas. Kol kas Rinkēvičs neatskleidė, kokį sprendimą priims. Jis turi tai padaryti per dešimt dienų.
Prezidentas gali grąžinti įstatymą Seimui pakartotiniam svarstymui. Tokiu atveju Saeima be diskusijų perduotų prezidento motyvuotas pastabas atsakingam komitetui ir nustatytų terminą pasiūlymams pateikti bei įstatymui vėl peržiūrėti.
Šio papildomo svarstymo metu parlamentas nagrinėtų tik Respublikos prezidento pastabas ir su jomis tiesiogiai susijusius pasiūlymus.
Jei Saeima įstatymo nepakeistų, prezidentas nebegalėtų pakartotinai teikti pastabų.
Konstitucija numato, kad Respublikos prezidentas gali sustabdyti Seimo priimto įstatymo paskelbimą dviem mėnesiams. Prezidento prašymu tai taip pat gali padaryti ne mažiau kaip trečdalis Saeimos narių, tai yra bent 34 parlamentarai.
Jei Latvijos prezidentas sustabdytų įstatymo paskelbimą, Centrinė rinkimų komisija turėtų pradėti parašų rinkimą dėl referendumo inicijavimo, siekiant panaikinti šį įstatymą. Parašų rinkimas truktų 30 dienų, o tam, kad referendumas įvyktų, pasirašyti turėtų bent dešimtadalis rinkėjų, balsavusių per paskutinius Saeimos rinkimus. Šiuo atveju tai būtų daugiau nei 154 000 piliečių – labai aukštas reikalavimas.
Be šių teisinių mechanizmų, dar yra galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą, o partijos „Progresyvieji“ ir „Naujoji vienybė“ jau pareiškė remiančios šią iniciatyvą. Gavęs tokį prašymą, Konstitucinis Teismas turėtų nuspręsti, ar pradėti bylą. Pažymėtina, kad toks sprendimas taptų precedentu, nes iki šiol Konstitucinis Teismas dar nėra nagrinėjęs nė vienos bylos, susijusios su pasirašytos tarptautinės sutarties denonsavimu.
www.kontrastas.info/eng.lsm.lv